Uždaryti

Trys svarbios intrigos kovoje dėl Vilniaus mero posto. A. Ramonaitės komentaras

Remigijaus Šimašiaus reitingams pasiekus rekordines žemumas, prie savivaldos rinkimų Vilniuje starto linijos kiti kandidatai į merus gali jaustis drąsiau. Nors pastarųjų kol kas nėra daug, bent svarbiausios rinkimų intrigos ir neatsakyti klausimai matomi jau dabar.

Alfa.lt trumpai apžvelgia tris iš jų.

Kas pelnys tautinių mažumų simpatijas?

Pastarąjį kartą mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Darbo partija laimėjo 2011 m. rinkimuose, ir tuomet jos sąrašo viršuje buvo Viktoras Uspaskichas.

Apie grįžimą į nacionalinę politiką šiemet paskelbęs europarlamentaras kaip tik ir taikosi į sostinės mero regalijas bei už netesėtus pažadus ketina atsakyti asmeniniu turtu.

Dosniai aplodismentais šiemet Rusijos kultūros dienų šventėje sostinės Vingio parke sutiktas V. Uspaskichas didesniu populiarumu gali pasigirti tarp tautinių mažumų. Į jų prielankumą tradiciškai orientuotos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei kito europarlamentaro, Valdemaro Tomaševskio, pastangos prieš rinkimus. Ar pastarasis, prieš trejus metus mažiau nei procentu atsilikęs nuo į antrąjį turą patekusio A. Zuoko, dalyvaus mero rinkimuose, žinių dar nėra, tačiau tapo įprasta, kad visuose svarbiausiuose rinkimuose LLRA priekyje yra būtent V. Tomaševskis.

Su Alfa.lt kalbėjusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė sakė, kad, jeigu jis įsijungtų į rinkiminę kovą, tikėtina, jog šių dviejų politikų rinkėjai persidengtų. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad jau kurį laiką didžiosios tradicinės partijos aktyviai nesistengia pelnyti tautinių mažumų simpatijų.

„Iki šiol Lenkų rinkimų akcijai pakankamai gerai sekėsi paimti lenkiškąją elektorato dalį, rusišką galbūt mažiau sėkmingai, bet iš dalies taip pat paimdavo. Bet taip buvo dėl to, kad kitos partijos nerodė didelio entuziazmo ir siekio perimti kad ir Vilniaus rusų balsus. Jeigu prisiminsime ankstesnius rinkimus, pavyzdžiui, 1997 m., 2000 m., buvo pakankamai ryšku, kad tam tikros partijos – iš pradžių LDDP, paskui „Naujoji sąjunga“, paskui Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – rodė pakankamai ryškias pastangas – derėdamiesi konkrečiai su etninių mažumų partijomis ir organizacijomis, sudarinėdamos aljansus, įtraukdamos į sąrašus jų žmones – paimti tautinių mažumų elektoratą, ir tos pastangos iš tiesų pasiteisindavo.

O pastaraisiais metais didžiosios partijos tiek pastangų nebedėjo, ir šį elektoratą faktiškai susisemdavo Lenkų rinkimų akcija. Dabar sunku prognozuoti, kaip bus, nes labai priklauso nuo to, ką daro pačios partijos. Jeigu jos nieko specifiškai nedaro, tada LLRA išlošia, bet, jeigu V. Uspaskichas dėtų specialių pastangų ne vien tuo, kad kandidatuoja, bet dar, pavyzdžiui, kalbėtųsi su tautinių mažumų organizacijomis, tai galėtų būti pakankamai rimtas konkurentas“, – svarstė A. Ramonaitė. Ji pažymėjo, kad prognozuoti kol kas galima tik su labai didele atsarga.

Kas taps didžiųjų partijų kandidatais?

Jau aišku, kad kitu Vilniaus vadovu pretenduos tapti V. Uspaskichas, pakartoti 2015-ųjų sėkmę mėgins R. Šimašius, o įvairius sostinės gyvenimo klausimus aktyviai komentuojantis ir trumpuose vaizdo siužetuose iš sostinės gatvių, gyvūnų prieglaudų ir net šulinių vis sušmėžuojantis Artūras Zuokas, panašu, taip pat neatsisakys progos pabandyti sugrįžti. Tačiau kol kas neaišku, kas 2018-ųjų vasario–kovo mėnesiais vyksiančiuose rinkimuose neš konservatorių, socialdemokratų bei valstiečių ir žaliųjų vėliavas.

Pastarųjų gretose kol kas matyti viena ryškesnė kandidatūra – norą išbandyti jėgas mero rinkimuose yra pareiškęs Seimo narys Tomas Tomilinas. Vis dėlto sprendimą lems Vilniaus miesto partijos skyrius. 2015 m. mero posto siekė LVŽS narė Virginija Vingrienė, tačiau dabar ji Alfa.lt patikino tokių planų neturinti. Pasak politikės, jų partijos Vilniaus skyrius ruošiasi rinkimams, tačiau dėl svarbiausio kandidato – mero – žinių dar nedaug.

„Tikrai yra norinčiųjų, jie aktyviai ruošiasi dalyvauti savivaldos rinkimuose. Į merus – kol kas negaliu atsakyti, yra mąstančių, bet tikrai neskelbiama dar“, – sakė V. Vingrienė. Ji pati 2015 m. Vilniaus mero rinkimų pirmajame ture liko priešpaskutinė, surinko 0,36 proc. balsų.

Valstiečiams ir žaliesiems savivaldos rinkimai bus pirmas realus testas po rinkimų, kuriame jų negelbės naujos politinės jėgos įvaizdis. Praėjusiuose Seimo rinkimuose LVŽS Vilniuje pasirodė kukliai – iš 11 apygardų laimėjo dviejose.

O konservatorių pusėje kol kas štilis. Jau aišku dėl beveik 50 pretendentų regioninėse savivaldybėse, o dėl didmiesčių apsispręsta bus rudenį. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje ketinama rengti atvirus rinkimus, tad konservatorių remiamu kandidatu galėtų tapti ir nepartinis. Politikai, kurių karjera nuolat siejosi su Vilniumi – Mantas Adomėnas ir Mykolas Majauskas, – atrodo, gali būti braukiami iš sąrašo. M. Adomėnas iš partijos jau pašalintas, o M. Majauskui trukdžiu taptų skandalinga, bet niekur nenuvedusi istorija dėl esą nederamų santykių su merginomis.

Alfa.lt šaltinių pateiktą versiją, kad konservatorių kandidatu į sostinės merus gali tapti politologas Marius Laurinavičius, šis audringai paneigė, o patys konservatoriai suskubo aiškintis, kaip šie svarstymai galėjo išplisti į viešumą.

Apibyrėję socialdemokratai, kaip ir atskilę socialdarbiečiai (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), atrodo, taip pat neskuba. Pastarųjų opcija būsimuosiuose merų rinkimuose pusbalsiu įvardijamas Jonas Pinskus, buvęs sostinės vicemeras. O ar matomiausias ir su Vilniumi labiausiai susijęs socialdemokratas Gintautas Paluckas bandys pasirodyti geriau nei 2015-aisiais, kol kas neaišku.

Nors tai atrodytų logiška, galima prisiminti, jog praėjusiais metais jau siūbuojant formaliai dar vieningam LSDP laivui, dalis partijos kolegų Seime į kritiškus G. Palucko komentarus dažnai reaguodavo replikomis, jog partijos pirmininkas yra per toli nuo politinių įvykių epicentro, t. y. parlamento. Nors partijai skilus socdemiškos rietynės jau nutilo, LSDP lyderio mintyse, be abejo, gali būti ne vieneri, o dveji rinkimai.

Ar prisikels R. Šimašiaus reitingai?

Užtikrinta persvara įveikęs A. Zuoką, naujas pareigas R. Šimašius pradėjo eiti sklandžiai – prabėgus beveik pusmečiui po rinkimų, jį palankiai vertino 42 proc. visos Lietuvos gyventojų, rodė „Lietuvos ryto“ užsakyta ir „Vilmorus“ atlikta apklausa. Šių metų liepą tos pačios tyrimų agentūros atliktoje apklausoje užfiksuota žemiausia visos kadencijos žyma – R. Šimašių teigiamai įvertino vos 23 proc. respondentų.

Tai dar ne dramatiški skaičiai, tačiau konkurentams jie turėtų kelti ūpą. Nėra abejonių, kad situaciją mėgins taisyti pats R. Šimašius ir jo komanda, be to, kai kurių darbų matomumas turėtų būti didesnis kadencijos pabaigoje, sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.

„Kai kurie didesnio sudėtingumo darbai nusikėlė į antrąją kadencijos pusę, nes pristigo laiko. Šaligatviai, takeliai, upės krantinė, kiemų sutvarkymas – tai pakankamai ilgai užtrunkantys procesai, kurių pabaiga ir reali nauda pagal savo grafiką nusikelia į antrąją kadencijos pusę. Aš esu tikras, kad informacijos bus daugiau, bet tai nebus vien todėl, kad pasirinkta tokia strategija, tiesiog darbų atlikimo grafikas yra toks“, – Alfa.lt sakė agentūros „Nova Media“ vadovas.

A. Katauskas atkreipė dėmesį, kad tai bus tik antrieji istorijoje tiesioginiai mero rinkimai, ir visų jų dalyvių strategija bei retorika, tikėtina, bus nutaikyta asmeniškai į R. Šimašių, kuriam tai visgi bus iššūkis.

„Jam reikės ne tik įrodyti, ką planavo padaryti ir padarė, bet ir atmušinėti ne tik protingus, bet ir populistinius klausimus. Juolab kad kai kuriuos darbus visuomenė sunkiai gali justi, pavyzdžiui, miesto skolos sumažinimą“, – svarstė pašnekovas.

 

Perspausdinta iš Alfa.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.