Uždaryti

Treji metai po tragedijos: Europa pasikeitė iš esmės. N.Putinaitės ir L. Kojalos komentarai

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą.

Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu. Roko muzikos gerbėjai rinkosi į Bataklano teatrą, kur ant scenos turėjo žengti amerikiečių grupė „Eagles of Death Metal“.

Keturi savižudžių susisprogdinimai ir masinės šaudynės pareikalavo 130 aukų, daugiau kaip 400 buvo sužeisti, beveik šimto sužeidimai – kritiniai. Devyni vadinamosios „Islamo valstybės“ radikalizuoti asmenys Paryžiuje ir jo priemiestyje Sen Deni pasėjo baimę, kuri išplito visoje Europoje.

„Manau, kad teroro išpuoliai privertė Europos valstybes iš naujo įvertinti vidaus saugumo situaciją“, – tv3.lt sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Politologas pažymėjo, kad Europos valstybės per šiuos trejus metus skyrė ypatingai didelį dėmesį teisėsaugos struktūroms ir jų gebėjimų stiprinimui.

„Pro buvusias saugumo sistemų spragas prasprūdo asmenys, kurie vėliau įvykdė teroro aktus. Man atrodo, kad būtent šia kryptimi buvo skirtas didžiausias dėmesys: priimant vidaus politikos pakeitimus, reformuojant saugumo struktūras, didinant joms finansavimą, gerinant tarpusavio institucijų bendradarbiavimą“, – tv3.lt kalbėjo pašnekovas.

L. Kojalos tvirtinimu, išpuolius Paryžiuje organizavusios vadinamosios „Islamo valstybė“ dabartinė padėtis yra gana dviprasmiška. Jis teigė, kad apie „ISIS“, kaip valstybę, turinčią ir kontroliuojančią teritorijas, sukūrusią valstybines institucijas, kalbėti yra sunku. To priežastis – aktyviai ardomos arba visiškai sunaikintos teroristinės organizacijos struktūros. Tačiau pašnekovas pažymėjo, kad „ISIS“ ideologija gyva, ji aktyviai skleidžiama socialiniuose tinkluose ir taip vis dar radikalizuojami Europos gyventojai.

„Tie vieniši vilkai su „ISIS“ gali būti nesusiję, su asmenimis iš organizacijos net nebendravę“, – tv3.lt sakė L. Kojala.

Politologas teigė, kad praktiškai kiekviena Europos šalis turi įtartinų žmonių sąrašus, kuriuos nuolat stebi, nes baiminasi didėjančio radikalių pažiūrų asmenų skaičiaus, kuris gali privesti prie naujų nelaimių.

Išpuoliai Prancūzijoje praktiškai sutapo su įsismarkavusia Europos migrantų krize. L. Kojala mano, kad tada visuomenė ir pradėjo terorizmo grėsmę sieti su į žemyną atvykusiais prieglobsčio prašytojais.

„Tai iškėlė migrantų krizę į politinės dienotvarkės viršų. Tapo praktiškai dominuojančia tema daugelyje rinkimų, sudarant sąlygas netradicinėms politinėms partijoms apie tai daug ir garsiai kalbėti“, – tv3.lt tvirtino pašnekovas.

Politologas pažymėjo, kad šios kalbos atnešė teigiamų pokyčių ilgai nespręstoms problemoms: padidėjo susirūpinimas migrantų integracija, Europos Sąjungos išorės sienų stiprinimu. Pasak jo, apie tai pradėjo aktyviai kalbėti ne tik populistinės ar kraštutinės politinės jėgos, bet ir tradicinės, ypač centro dešinės, partijos.

„Tačiau faktai mums rodo situaciją, kad teroro aktus vykdė nebūtinai atvykėliai. Tie žmonės, kurie turi šaknis kitose šalyse, bet jie jau patys gimė Prancūzijoje ar Belgijoje, praėjo visas švietimo pakopas. Nepaisant to, jie vis tiek radikalizavosi“, – pasakojo L. Kojala.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) daktarė Nerija Putinaitė pastebėjo, kad po Paryžiaus įvykių tyla kalbos apie daugiakultūrę Europą.

„Ką galime pastebėti apžvalgininkų diskusijose apie Europos Sąjungą, tai pradedama kalbėti ne apie multikultūrinę Europą, apie ką buvo kalbama anksčiau, o apie asimiliacinę Europą“, – tvirtino politologė.

Portalui tv3.lt N. Putinaitė sakė, kad Europoje pradedama aktyviai svarstyti, kokios turėtų būti migrantų įliejimo į visuomenę, paskatinimo dalyvauti šalies politiniame gyvenime priemonės ir kur yra šio proceso ribos. Pasak jos, tai naujos temos, kurios dar prieš kelis metus nebūtų sulaukusios didelio palaikymo.

„Dabar apie tai kalbama. Manau, kad ateityje bus dar aktyviau apie tai diskutuojama“, – įžvalgomis dalijosi N. Putinaitė.

Populizmo banga kol kas nenušlavė

N. Putinaitė mano, kad ankstesnių imigrantų ir kitataučių atskirtis yra didelis penas populistams kalbėti apie grėsmę visuomenei ir būtinumą stiprinti nacionalizmą. Pasak jos, tai reakcija ir į demokratijos krizę, kuri šiuo metu yra jaučiama Europoje.

„Populistai išnaudoja silpnąsias visuomenės vietas“, – tv3.lt sakė politikos mokslų daktarė.

L. Kojala svarstė, kad teroristiniai išpuoliai nors ir padarė įtaką Vakarų Europoje vykusių rinkimų rezultatams, poveikis buvo mažesnis nei tikėtasi.

„Daug kas prognozavo, kad tai iškels radikalias populistines jėgas į reitingų viršūnes, nes jos visada siūlė griežčiausius sprendimo būdus, tam kad tie įvykiai nepasikartotų. Tai neįvyko“, – kalbėjo politologas.

Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija – tai šalys, kuriose po Paryžiaus ir kitų teroro išpuolių vyko svarbūs rinkimai. Nors kraštutinės politinės jėgos, tokios kaip Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis sambūris“ (buvęs „Nacionalinis frontas“), „Alternatyva Vokietijai“ ar Nyderlandų Donaldu Trumpu vadinamas Geertas Wildersas, ir padidino savo įtaką, jos neiškovojo tokių pergalių, kokių tikėjosi.

„Bet tai nereiškia, kad po kelių metų vaizdas nebus visiškai kitoks“, – sakė L. Kojala.

Politologas tvirtino, kad šiuo metu visoje Europoje matoma bendra tendencija, kai tradicinės politinės partijos praranda turėtas pozicijas ir auga kraštutinės politinės jėgos.

„Ir tai tikrai neprideda vienybės jausmo ir solidarumo, apie kurį galėtume kalbėti Europoje“, – samprotavo L. Kojala.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kiekvienais metais rengia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tarp aptariamų grėsmių – ir terorizmo problematika mūsų šalyje. Paskutinių trejų metų ataskaitose departamentas pabrėžia, jog terorizmo lygis Lietuvoje yra žemas, o išpuolio tikimybė – menka.

2015 m. vertinime pažymima, kad tais metais pirmą kartą islamistų propagandoje buvo pastebėtas Lietuvos pavadinimas ir vėliava. Ataskaitoje rašoma, kad Lietuvos paminėjimas nerodo tiesioginio teroristų grasinimo. Tačiau pareigūnai pastebi, kad Lietuvos interesus neigiamai veikia tai, jog NATO ir Europos Sąjungos valstybėms skiriant daugiau dėmesio kovai su terorizmu, mažiau stebima saugumo situacija Rytų Europoje ir auga Vakarų Europos pasirengimas bendradarbiauti su Rusija.

2016 m. ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos musulmonų radikalizacijos lygis išliko žemas, tačiau tais metais buvo užfiksuoti nesėkmingi bandymai iš užsienio daryti įtaką Lietuvos musulmonams. Departamentas pažymi, kad totorių dominavimas musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religinam gyvenimui ribojo Lietuvos musulmonų radikalėjimo galimybes.

Bandymų radikalizuoti Lietuvos musulmonus pastebėta ir 2017 m., tačiau šie atvejai buvo pavieniai ir ši veikla buvo užkardyta.

ors Lietuvoje gyvenanti islamo išpažinėjų bendruomenė yra maža, lietuviai neigiamai vertina musulmonus. Neseniai paskelbto „PEW“ centro tyrimo, vykdyto 2015 – 2017 metais, duomenimis, į savo šeimą musulmoną priimtų 16 proc. apklaustų lietuvių. Tolerancija musulmonams nepasižymi ir Lietuvos jaunimas. Į tą patį klausimą teigiamai atsakė 25 proc. 18–34 metų apklaustųjų.

2016 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro darytos apklausos duomenimis, beveik 50 proc. lietuvių nenorėtų gyventi musulmonų kaiminystėje, beveik 40 proc. – dirbti vienoje darbovietėje. Prasčiau lietuviai vertina tik romus ir iš įkalinimo įstaigų išėjusius asmenis. Lietuviai įtariai žiūri ir į mūsų šalį perkeltus pabėgelius.

Daugiau kaip 83 proc. apklaustųjų mano, kad pabėgėliai padidintų nusikalstamumo kiekį Lietuvoje, 73,5 proc. nesutiktų jiems leisti statyti savo maldos namų, o kiek daugiau nei 80 proc. sutiktų, jog vyriausybė griežtai ribotų atvažiuojančių pabėgėlių skaičių.

N. Putinaitė mano, kad tokie tyrimų rezultatai rodo viso Rytų Europos regiono uždarumą ir besireiškiantį nacionalizmą.

„Nacionalizmas nebūtinai susijęs su tiesiogine patirtimi. Jis susijęs su tam tikrais stereotipais, kurie su patirtimi gali neturėti nieko bendro. Šalis gali būti antimusulmoniška, nors toje šalyje musulmonų vienas kitas ar saujelė“, – tv3.lt kalbėjo politologė.

N. Putinaitė teigė, kad nacionalizmas buvo labai svarbus Lietuvai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, tad nereikėtų stebėtis, kad tos pačios idėjos veikia ir šiandien. L. Kojala svarstė, kad lietuviai į musulmonus žvelgia priešiškai dėl susiklosčiusių istorinių ir kultūrinių aplinkybių.

„Vakarų Europoje daugiakultūrė visuomenė gyvena ne vieną dešimtmetį ir prie to yra įpratusi. Nieko nebestebina, kad šalia gyvena skirtingos religinės bendruomenės“, – tvirtino pašnekovas.

N. Putinaitė pastebi, kad Lietuvoje nėra imamasi keisti požiūrį į musulmonus ar islamą.

„Yra viena kita publikacija, viena kita istorija apie migrantą, kuris sėkmingai gyvena Lietuvoje. Bet čia fragmentai. O tokių platesnių diskusijų nėra“, – tv3.lt sakė N.Putinaitė.

Jos nuomone, lyderystės turėtų imtis visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, kurios galėtų iškelti šį klausimą ir pradėti diskusiją visuomenėje.

2015 m. Paryžiuje vykę teroristiniai išpuoliai nusinešė 130 nekaltų gyvybių. Kitų metų liepą Nicoje sunkvežimis įsirėžė į minią, šis išpuolis pareikalavo 86 aukų. Per šį trejų metų laikotarpį Europos miestuose įvyko ne vienas žiaurus teroro išpuolis. Už daugelį jų atsakomybę prisiėmė vadinamoji „Islamo valstybė“.

 

Perspausdinta iš TV3.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.