Uždaryti
2020-03-28 14:07:12
2020-03-16 00:00:00

Karantino laikotarpiu: Fizinis patekimas į VU biblioteką (centrinė biblioteka, MKIC, fakultetų skaityklos) yra negalimas. Delspinigiai karantino laikotarpiu nebus skaičiuojami – pasilaikykite knygas. Naudokimės el. ištekliais.
Visais klausimais prašome kreiptis el. paštu infostalas@mb.vu.lt (į užklausas atsakome darbo dienomis nuo 8 iki 22 val.)

2020-03-28 14:07:12
2020-03-12 00:00:00

Pagal VU sprendimą kontaktinis studijų procesas stabdomas iki balandžio 13 d. imtinai. Prašome sekti informaciją per VU TSPMI Facebook paskyrą ir tikrintis universiteto el. paštus bei E-mokymų sistemą.

Daugiau informacijos rasite čia

Teodoras Žukas. COVID-19: trečia didžioji krizė po Šaltojo karo

Jau mėnesius trunkantį viruso plėtimąsi ir jo globalias pasekmes laisvai galime lyginti su Rugsėjo 11-ąja ar 2008-2009 m. pasauline finansų krize. Tai yra trečias didysis įvykis po Šaltojo karo pabaigos. Tokie lūžiniai įvykiai su savimi neša pluoštą ekonominių, politinių, ideologinių padarinių.

Kol kas ekonominiai padariniai – didžiausi ir ryškiausiai matomi, tad apie keletą jų.

Kinija ir Rytų Azija

Kaip žinia, viruso epicentre – Wuhano provincija Kinijoje, esanti viena esminių pasaulinės gamybos centrų. Šioje provincijoje savo gamyklas turi pasauliniai banginiai – „Pepsi“, „Siemens“, „Peugeot-Citroen“ ir daugelis kitų. Paskelbus karantiną šioje teritorijoje, daugelyje sektorių išsyk buvo sutrikdytos tiekimo grandinės.

Kinijai esant antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, jos čiaudulys veikia visus. Šių metų pradžioje Kinijos eksportas smuko 17 proc., importas – 4 proc.

Kinijos ekonomikos artimiausia ateitis priklausys nuo to, kaip pasaulis tvarkysis su viruso pasekmėmis. Jeigu viruso pasekmės lems pagrindinių Kinijos prekybos partnerių (Japonijos, Pietų Korėjos, ES, JAV) tolimesnį ekonominio aktyvumo smukimą, tai bus dar didesnis smūgis Kinijai. Kitaip tariant, Kinijos gamyklos jau grįžta prie darbų, tačiau jeigu pasaulinė paklausa toliau smuks, Kinijos pramonė privalės mažinti gamybos apimtis. Tokia formule paremta Kinijos ekonomika labiausiai nukentės nuo paklausos skaičių kritimo globaliu mastu.

Jau šiandien aišku, kad pirmasis 2020 m. Kinijos ekonomikos augimo ketvirtis bus žemiausias nuo 2008-2009 m. krizės. Liūdnas Kinijos paveikslas, be kita ko, gali paskatinti jau vykstantį procesą, kai dalis JAV verslo banginių savo gamybą perkelia į Meksiką.

Japonijos ūkį virusas užtiko itin nedėkingu laiku, kai šalies ekonomika itin pažeidžiama dėl praėjusį rudenį Sh. Abe vyriausybės priimto sprendimo didinti vartojimo mokestį nuo 8 iki 10 proc. Jau paskutinį 2019 m. ketvirtį Japonija patyrė žymų BVP smukimą, kartu susitraukė vidaus vartojimo ir investicijų skaičiai. 2020 m. turėjo būti ryškūs Japonijos diplomatijai. Planuota daug dvišalių vizitų, Xi Jinpingo vizitas, turėjęs žymėti Tokijo-Pekino santykių stabilizaciją, jau nukeltas, o vasaros olimpinių varžybų likimas visai neaiškus.

Naftos rinka

Naftos sektoriui, absoliučiai priklausomam nuo pasaulinės paklausos, pasekmės pasireiškė itin staigiai. Kinijoje, kuri yra stambiausia globali naftos importuotoja, dar vasario pradžioje naftos paklausa susitraukė 20 proc.

OPEC organizacijos susitikimo metu Vienoje, kovo 5-6 dienomis, Saudo Arabijos iniciatyva OPEC kvietė mažinti naftos išgavimą 1,5 mln. barelių per dieną (tai būtų buvęs papildomas išgavimo mažinimas, nes dar 2019 m. OPEC+ susitarė išgavimą mažinti 2,1 mln. barelių per dieną). Rusija tam griežtai prieštaravo.

Atsakant į Rusijos pasipriešinimą, Saudo Arabija pradėjo prekybos karą – Rijadas grasino padidinti naftos išgavimą, o sykiu ir nuleisti kainas. Rinkos akimirksniu į tai sureagavo – JAV naftos buvo žemiausia nuo 2016 m. pradžios. Dėl unikalios į kainą reaguojančios išgavimo kaštų struktūros šįkart dėl smunkančių naftos kainų JAV produkcija buvo neproporcingai paveikta.

Kita vertus, JAV išgavėjai turi pasiruošę didelę ir minkštą pagalvę. Per paskutinį žymų naftos kainų kritimą 2015 m. pabaigoje, žemos kainos privertė JAV išgavėjus konsoliduotai imtis produkcijos efektyvinimo priemonių. Tad šiandien JAV išgavėjai finansiškai pasiruošę pralaukti mažų kainų periodą. Galų gale, nepaisant to, kad Teksaso išgavėjams skaudės, tačiau makroekonominiais rodikliais tai atsilieps nežymiai – ši rinka sudaro santykinai mažą JAV ekonomikos dalį.

Tuo tarpu Rusijos ekonomikai – ne pyragai. 30 proc. šalies BVP ir 60 proc. viso Rusijos eksporto sudaro nafta ir dujos. Rusija teigia turinti rezervų ir deklaruoja, kad šalies ekonomika gali puikiai veikti kainai už barelį esant 40 JAV dolerių (šio straipsnio rašymo metu kaina už barelį – 34 JAV doleriai). Apie Rusijos ekonomikos lėtėjimą buvo kalbėta dar prieš viruso iššauktas pasekmes tarptautinei prekybai. Svarbu akcentuoti, jog Maskvai teigiant, kad šalis yra pasirūpinusi rezervais, iš esmės ji kalba apie nacionalinį biudžetą. Trumpuoju laikotarpiu biudžeto išlaidos amortizuos finansines skyles, tačiau Rusijai esant taip stipriai priklausomai nuo žaliavų eksporto šalies ekonomika yra itin pažeidžiama.

Į kurią pusę judės naftos rinkos kreivės? Šiandien tai epidemiologinis, o ne naftos rinkų tendencijų klausimas. Be jokių abejonių, jeigu, virusui toliau plintant, prekyba, turizmas ir kita globali ekonominė veikla lėtės, visa tai, kas matyti šiandien, bus tik pradžia.

Akcijų rinkos

Nuo dienos, kai paaiškėjo, kad virusas neapsiribos tik Kinija, pasaulinės akcijų rinkos krito apie 10 proc. Po žinių, kad Šiaurės Italijoje skelbiamas karantinas, JAV biržose pagrindiniai indeksai nukrito iki 8 proc., Frankfurto, Londono ir Paryžiaus biržose pagrindiniai indeksai smuko 7-8 proc., Italijoje – 11 proc.

Visi šie skaičiai žemiausi nuo 2008-2009 m. finansinės krizės laikų.

Padariniai

Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas skaudžiausiai atsišauks valstybėms, labiausiai priklausomoms nuo žaliavų produkcijos ir pardavimo (pirmiausia, Rusija ir Saudo Arabija), kurios kentės nuo mažėjančios naftos paklausos ir smunkančių kainų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas lankosi koronaviruso židinyje esančiame Uhano mieste Hubėjaus provincijoje / AP nuotr.

Mažėjanti prekių paklausa taip pat stipriai atsilieps nuo eksporto priklausomoms ekonomikoms, kurių sąrašo viršūnėje Kinija ir Vokietija. Akivaizdu, kad lėtėjimą patiriant šioms šalims padariniai netruks paliesti daugelį regionų ir sektorių.

Šio teksto rašymo išvakarėse teko vartyti Hermanno Hesses „Narcizą ir Auksaburnį“. Čia akis užtiko paragrafą apie viduramžių marą. Kaip skelbiama, šiomis dienomis itin auga A. Camus „Maro“ pardavimai, tad Hesses aprašomų laikų maro apibūdinimas taip pat gali mums šį tą vertingo pasakyti. Žinutė – tai, ko mes neturėtume daryti: „Ir baisiau už viską buvo tai, kad kiekvienas dėl tokio nepakeliamo vargo ieškojo atpirkimo ožio, turtingieji kaltino vargšus, ir atvirkščiai, arba visą bėdą vertė žydams, svetimšaliams ar gydytojams.“

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.