Uždaryti

Reitingų spąstuose: gali būti, kad varpai skamba visai ne valstiečiams [M. Jastramskis]

Nors praėjusį šeštadienį paskelbtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas – mažiausias nuo rinkimų, politologai to nesureikšmina: tai tegali būti atsitiktinumas, partinės krizės požymių nėra. Tuo metu kiti Seimo rinkimai dabar parlamente esančioms partijoms gali būti nesėkmingi.

Kaip parodė praėjusį šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbta naujausia „Vilmorus“ apklausa, dabar Seimo rinkimuose už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 17,6 proc. respondentų (kovo mėnesį – 16,8 proc.), už „valstiečius“ – 11,9 proc. apklaustųjų (kovo mėnesį – 16,2 proc.).

Opozicinių konservatorių atotrūkis nuo antroje vietoje esančios valdančiosios LVŽS padidėjo. Ankstesnėje apklausoje trečią vietą užėmusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dabar šią poziciją užleido partijai „Tvarka ir teisingumas“ – už ją balsuotų 7,2 proc. rinkėjų (kovo mėnesį – 9 proc.). Tuo metu kovo mėnesį LSDP turėtą 10,1 proc. reitingą dabar kone po lygiai pasidalino Gintauto Palucko vadovaujama LSDP (4,9 proc.) ir naujai susikūrusi Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – pastarąją palaikytų 5 proc. rinkėjų.

Sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad valstiečių žaliųjų kritimas fiksuotas visus praėjusius metus. „Dabartinis rezultatas – mažiausias po rinkimų. Nesakyčiau, kad tai dramatiška tendencija – praėjusių metų pirmoje pusėje kritimas buvo matomas labiausiai – ir Sauliaus Skvernelio, ir Ramūno Karbauskio, ir partijos. Nesakyčiau, kad dabartinis kritimas sensacingas, tačiau jų rezultatas mažiausias“, – teigė V. Gaidys.

Nors pagal apklausas daugiamandatėje apygardoje rinkimai susiklostytų konservatorių naudai, dėl vienmandačių pasakyti labai sunku. Kad ir kaip būtų, pabrėžia V. Gaidys, būdami valdantieji, valstiečiai žalieji yra antri, matomi žiniasklaidoje. „Nesakyčiau, kad apie juos būtų galima sakyti partinė krizė – čia tos krizės nematau. Matau, kad krizė pas socialdemokratus – jie pasidalijo perpus, sumažėjo du kartus. Krizė tame, kad nelabai aišku, kuo jie skiriasi, elektoratai identiški. Darbo partija irgi krizinėje situacijoje buvo, dabar matysim, koks bus Viktoro Uspaskicho aktyvumas. Akivaizdi Liberalų sąjūdžio krizė“, – kalbėjo sociologas.

V. Gaidžio vertinimu, šiame kontekste valstiečiai atrodo gena gerai – premjero reitingai geri. Partija atrodo tarsi susidedant iš dviejų polių – R. Karbauskio ir S. Skvernelio, kada vienas – tarp populiariausių, o antras – priešingai.

V. Gaidys konstatuoja, kad dabartiniame kontekste politinės partijos atrodo nekaip – šiuo metu didesnį potencialą turi visuomeniniai judėjimai, komitetai.

M. Jastramskis dalijasi niūria prognoze

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Mažvydas Jastramskis laikosi minties, kad kitame parlamente galime turėti vos 2-3 dabar parlamente esančias partijas.
„Nesakau, kad tai pagrindinis scenarijus, tačiau tokią versiją galime kelti, nes apskritai Lietuvos rinkėjų rinkiminis kaitumas didelis. Iki šiol du pagrindiniai inkarai – socialdemokratai ir konservatoriai – turėjo didelę daugumą nuoseklių lojalių rinkėjų ir per pastaruosius keletą rinkimų buvo šiek tiek stabilizavęsis balsavimas už kitas partijas. Dabar yra vos viena partija, renkanti 20 proc., tad tikrai gali visko būti“, – sakė M. Jastramskis. Politologas primena, kad Lietuvoje daugiau nei pusė į rinkimus ateinančių žmonių balsuoja už kažką kita nei praėjusiuose.

Tuo metu LVŽS kritimo M. Jastramskis nesureikšmina – reitingo sumažėjimas gali būti atsitiktinis. Norint matyti dėsningumus, dar reikia palaukti porą mėnesių ir palyginti su kitų kompanijų reitingais. Pasak M. Jastramskio, kalbant apie socialdemokratus, nereikia būti politologu, kad suprastum, kad partijos skilimas ir 5 proc. reitingas nėra gerai. Jis primena, kad 2013 m. socialdemokratai turėjo 30 proc. reitingą, o pagal lojalius rinkėjus vos nusileido konservatoriams. Čia, sako politologas, kalti ne rinkėjai, o patys partijas suskaldę politikai.

„Vis daugėja ženklų, kad pildosi niūriausias kairei scenarijus, kurį iškėliau po praėjusių Seimo rinkimų – kad Lietuva eis Vengrijos ir Lenkijos keliu, kur „tradicinės“ (eks-komunistinės) kairės partijos stipriai susilpnėjo (o Lenkijoje ir į parlamentą nepatenka)“, – prognozuoja politologas. Nors dabar konservatoriai rikiuojasi pirmoje reitingų vietoje, M. Jastramskis mano, kad jų lubos jau pasiektos. „Aš manau, kad jeigu jie tęs, ką daro dabar, lubos pasiektos – su aiškiu, asmeniškumais paremtu karu, dažnai traukiama Kremliaus korta. Jeigu jie nori kažko panašaus, kada laimėjo valstiečiai, arba kokį reitingą anksčiau turėjo socdemai, tai, aš įsivaizduoju, jiems reikia įvaizdį švelninti“, – teigė TSPMI docentas. Kartu jis labai abejoja, ar LVŽS priešlaikiniuose rinkimuose pasirodytų bent taip pat kaip per praėjusius – tyrimai rodo, kad paprastai valdžioje esančiai partijai to padaryti nepavyksta.

Stebina R. Žemaitaičio sėkmė

V. Gaidys pastebi, kad „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – vienintelis partijų pirmininkas, turintis teigiamą vertinimų balansą. Sociologas nesupranta, kodėl taip yra, bet spėja, kad dėl dažno dalyvavimo vienoje populiarioje moterų žiūrimoje laidoje. Tuo metu Gabrielius Landsbergis partijoje labai populiarus, tačiau turi neigiamą vertinimų balansą – daugiau respondentų jį vertina neigiamai nei teigiamai. V. Gaidys pastebi, kad itin nepopuliarus Gediminas Kirkilas, taip pat ir Gintautas Paluckas. Abu jie – su minuso ženklu. V.Gaidys atkreipia dėmesį į nevienodą partijų elektoratų aktyvumą. Štai TS-LKD, Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos elektoratai aktyvūs, tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ – labai pasyvus. Sociologo teigmu, šiuo metu „tvarkiečiai“ pagal apklausas treti, bet klausimas, kiek jų potencialių rinkėjų ateis prie balsadėžių.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.