Uždaryti

Raimundas Lopata. Czy litwin jest chłopem? (Kodėl lenkui nepasinaudoti valstiečiais?)

Kiekviena valstybė turi savo nacionalinius interesus, kurie yra ypač svarbūs santykiuose su kaimynais, o Lietuvos atveju – su Lenkija.

Nesigilinant į Vilniaus – Varšuvos santykių detales ir niuansus, aišku, kad svarbiausias interesas yra stiprus politinis, ekonominis ir saugumo ryšys.

Toks suvokimas mums nemažai padėjo tampant pilnateisiais NATO ir ES nariais. Ir tai prieštarauja Maskvos interesams. Neabejotina, kad mes tam tikra prasme dar esame Lenkijai skolingi ir turime atlikti kai kuriuos namų darbus.

Pabrėžtina – tai nėra vienpusis kelias. Partnerystė mezgasi ir kai Lenkija supranta Lietuvos svarbą. Tačiau tam, kad Lietuva galėtų reikšti savo interesus ir kad tie santykiai neštų abipusę naudą, turime turėti tokius politikus ir šalies vadovus, kurie sugebėtų suvokti nacionalinius interesus ir juos įgyvendintų.

Neteko girdėti apie naujas bendras Lietuvos – Lenkijos iniciatyvas nei ES kontekste, nei platesniame – transatlantiniame.

Ir kas blogiausia. Šiuo metu atrodo, kad Lietuvoje vyksta vienpusis judėjimas – Lenkijos interesų aptarnavimo procesas.

Tikrovėje su mūsų vyriausybės palaiminimu veikia interesų grupės, konkrečiai dirbančios su Mažeikių AB „Orlen Lietuva“.

Tos grupės, prisidengdamos Lietuvos poreikiu turėti gerus santykius su Lenkija, įgyvendina Varšuvos interesus, o ką iš tikrųjų už tai gauna Vilnius, niekas, atrodo, negali rišliai pasakyti.

Lenkija ir toliau neatsisako remti V. Tomaševskio, ignoruoja jo akivaizdžias sąsajas su Kremliumi, o tuo metu Lietuvą valdantys taip pat veidmainiškai naudojasi V. Tomaševskiu tam, kad užsitikrintų daugumą Seime.

Todėl iš esmės kai kas Varšuvoje turi virvutes manipuliuoti padėtimi Lietuvos Seime ir, pasinaudodami tarpininkais, sprendžia savo interesus, o Lietuvos nauda – R. Karbauskio stabilumas Seime. Žodžiu, nedidelė nauda. Kai kas pasakytų – gal net žala.

Kalbama, kad V. Tomaševskis buvo gerai priimtas „PKN Orlen“, kuriam priklauso AB „Orlen Lietuva“, būstinėje Lenkijoje ir jam pažadėta parama.

Taip pat kalbama, kad rugpjūčio viduryje į Lietuvą atvyks šio Lenkijos naftos koncerno vadovas ir su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašys sutartį dėl mažesnių krovinių pervežimo tarifų.

„Lietuvos geležinkeliams“, ergo ir mums, mokesčių mokėtojams, tai gali kainuoti keliasdešimt milijonų eurų. Jie atiteks gerus pelnus gaunančiai ir VIAP nemokančiai Mažeikių įmonei.

Jei tai – tiesa, tai schema – labai paprasta. Mes, Lietuvos mokesčių mokėtojai, per Lenkijos įmonę sumokėsime V. Tomaševskiui, kad jis toliau palaikytų ryšį su R. Karbauskiu, Kremliumi ir toliau dergtų Lietuvą.

Atsainų dabartinės Lietuvos valdžios apskritai ir konkrečiai mūsų Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus požiūrį į santykius su Lenkija rodo ir kitas faktas, o būtent – naujo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimas.

Ambasadoriumi yra skiriamas diplomatas, kuris yra dirbęs dar Sovietų Sąjungos MID‘e (Užsienio reikalų ministerijoje). Čia nieko asmeniško, tiesiog esu įsitikinęs, kad būtent šiuo metu toks paskyrimas ambasadoriauti Lenkijoje, kurią valdo ryškiai dešinioji vyriausybė, yra labai klaidingas žingsnis.

Lietuvos prezidentė galėtų imtis iniciatyvos ir neleisti, kad Vilniaus – Varšuvos santykiuose būtų naudojamasi užkulisiniais interesais, o taip pat užtikrintų tinkamą Lietuvos atstovavimą Lenkijoje.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.