Uždaryti

Prezidento rinkimuose – pasiskirstymas tarp premjero, ekonomisto ir mero. T. Janeliūno ir A. Ramonaitės komentarai

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių Skvernelį, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį arba ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Apžvalgininkai pastebi aiškų visuomenės pasiskirstymą – S. Skvernelis matomas kaip „paprastų žmonių“ kandidatas, o G. Nausėda kur kas labiau mėgstamas elito.

Tokias tendencijas parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa. Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 14,7 proc. respondentų rinktųsi S. Skvernelio kandidatūrą. 11,9 proc. apklaustųjų prezidento poste norėtų matyti V. Matijošaitį, 10,5 proc. nurodė G. Nausėdą. Toliau sąraše rikiuojasi diplomatas, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas (7,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis (6,7 proc.), Seimo narė Ingrida Šimonytė (6,1 proc.), Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė (5,8 proc.).

4,3 proc. respondentų įvardijo žurnalistą Andrių Tapiną, tačiau šis neseniai paskelbė, kad prezidento posto nesieks. „Spinter tyrimai“ pastebi, kad S. Skvernelį dažniau palaikytų vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai, 46 metų ir vyresni rinkėjai. Tuo metu G. Nausėda daugiau palaikymo sulaukia Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, tarp 36–45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovų. V. Matijošaitis populiaresnis tarp didžiųjų miestų (ypatingai Kauno, Šiaulių ir Panevėžio) ir rajonų centrų gyventojų, 26–45 m. respondentų.

Ar tai reiškia, kad didžioji kova vyks tarp elito ir „paprastų žmonių“ atstovų?

Vienas – į elitą, kitas – į paprastą žmogų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad skirstymas į elito ir paprastų žmonių atstovus „gana realus“.

„Tai turbūt neturėtų nieko stebinti, nes, tarkime, jei lygintume S. Skvernelį ir G. Nausėdą, akivaizdu, kad premjeras taip ir užsiaugino savo populiarumą – turėdamas daugiau rėmėjų tarp segmento, kuris pagal pajamas ir išsilavinimą žemesnis. Jo visas įvaizdis buvo kurtas toks, kad patrauktų paprastesnį rinkėją. O G. Nausėda, vienaip ar kitaip, iš esmės jau laikomas vos ne elito atstovu. Jo tematika buvo aiškiai koncentruota į verslo sluoksnius, jam turbūt būtų labai sunku iš to ištrūkti“, – teigia T. Janeliūnas.

Politologo aiškinimu, V. Matijošaičio įvaizdis kitoks nei S. Skvernelio, bet, vienaip ar kitaip, jie abu sąlyginai panašūs politikai, bandantys pretenduoti į paprastesnį žmogų. Abu jie bando pritraukti tuos, kuriems patinka arčiau žemės esantys politikai.

Profesorė Ainė Ramonaitė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja atskirtis tarp didžiųjų miestų ir provincijos gyventojų. Tai, sako ji, susiję, su daugeliu dalykų, taip pat ir bendru nusiteikimu, provincijos žmonių pojūčiu, kad miestuose žmonės gyvena kitaip ir jų nesupranta, į jų problemas nesigilina.

„Aišku, galima klausti, kodėl būtent G. Nausėda atsiduria miesto pusėje, nes ir jis kalba apie tai, kad vertėtų daugiau dėmesio skirti socialinėms problemoms. Bet S. Skvernelis yra paprastesnis, suprantamesnis savo retorika, tam tikra prasme jis atspindi ir tvarkos norą, jis asocijuojasi su kietu valdymo būdu, o G. Nausėda – su moksline argumentacija, inteligentiška laikysena. Tai savo stiliumi gal ne visai priimtina tiems žmonėms, kurie nori, kad problemos būtų sprendžiamos greitai, čia ir dabar, o ne ilgais akademiniais svarstymais“, – aiškino profesorė.

Būtina partijų parama

A. Ramonaitės teigimu, su prezidento rinkimais dar labai daug nežinomųjų, tačiau svarbiausia, ką pasakys partijos, labiausiai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir valstiečiai žalieji. „G. Nausėda, manau, galėtų būti pakankamai stiprus kandidatas, jeigu jį paremtų stiprios partijos. Vis dėlto be partinio palaikymo net ir techniškai labai sudėtinga vien parašus kandidatavimui surinkti, jau nekalbant apie rinkimų kampaniją ir taip toliau“, – sakė pašnekovė. Tačiau, pastebi politologė, konservatoriai kalba apie savo kandidatą, tad klausimas, kas G. Nausėdą galėtų paremti.

„V. Matijošaitis įdomus variantas, bet sunkiai tikėčiau, kad jis savo pajėgomis, be didesnės partijos, galėtų pakliūti į antrą turą. Abejočiau.

(…) Vis tik būčiau linkusi manyti, kad pagrindinius šansus turėtų TS-LKD ir LVŽS kandidatas. Ypatingai, jei tie žmonės būtų nepartiniai, o asmenybės, priimtinos didžiajai visuomenės daliai, bet kartu turėtų ir partijos palaikymą“, – sakė A. Ramonaitė. „V. Matijošaitis, matyt, atitinkamai irgi yra vertinamas kaip ūkiškas vadybininkas, kuris rūpinasi žemiškais reikalais, kuris tvarko Kauną, kitų miestų gyventojai į tai žiūri su šiokiu tokiu pavydu. Tvarkingo, tvarką mėgstančio politiko įvaizdis visą laiką būdavo rinkėjams patrauklus, šiuo atveju V. Matijošaitis, matyt, turi nišą patraukti žmones, kuriems kažkada gal patiko Brazauskas ir kurie dabar irgi ieško panašaus stiliaus politiko“, – Kauno mero perspektyvas tapti prezidentu komentavo T. Janeliūnas. Jo teigimu, partijos turės aiškiai apsispręsti dėl vieno kandidato, o konservatorių ir socialdemokratų partijose gal net vyks pirminiai rinkimai. Tas apsisprendimas, spėja T. Janeliūnas, atmes ne mažą dalį kol kas dabar minimų kandidatų, kurie dar neturi nei partijos palaikymo, nei patys yra apsisprendę.

Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tik partiniai žmonės ar partijų iškelti kandidatai turi galimybę laimėti prezidento rinkimus. Pastaruosius dešimtmečius matėme priešingą tendenciją – žmonės mėgsta tuos kandidatus, kurie nėra tiesiogiai susiję su partijomis, tiek Dalia Grybauskaitė, tiek Valdas Adamkus buvo vertinami kaip tik dėl to, kad nėra pernelyg aiškiai identifikuojami su partijomis“, – kalbėjo politologas. Jo teigimu, paaiškinimas paprastas – partijų žmonės nemėgsta, laukia konkrečios asmenybės. Jeigu atsiras asmenybė, kuri sugebės įrodyti esanti kitoks politikas ar politikė nei tradiciniai partiniai žmonės, jis gali turėti nemažą pranašumą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2017 metų spalio 20 – 26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Perspausdinta iš LRT.lt