Uždaryti

Politologai produktyvios Seimo sesijos nesitiki. T. Janeliūno komentaras

Seimo rudens sesija primins melodramą – netrūks jausmų ir emocijų, tačiau pasigirti išliekamąja verte bus sunku, mano politologai. Tuo tarpu svarbiausią rudens užduotį, kitų metų biudžeto patvirtinimą, temdys noras prieš rinkimus pamaloninti savivaldybes.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius mano, kad partijų lyderių siuntinėjami atviri laiškai ir demonstratyvus nenoras susėsti prie vieno stalo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos elgesiui suteikia stiprų šou elementą.

„Noro pasirodyti tikrai yra, nes iš esmės šios Seimo sesijos pagrindinis darbas yra labai konkretus – biudžeto patvirtinimas. Taip, yra valdančiosios koalicijos inicijuotų reformų ir tyrimų, kurie vertinamos priešingai, tačiau neaišku, kiek ir kokių mastu jie tęsis“, – Eltai sakė A. Krupavičius.

Pasak politologo, artėjantys savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai skatins politikus griebtis populizmo žarstant pažadus, todėl konfrontacijų bus daugiau nei norėtųsi. „Nepagrįstų pažadų tikrai matysime daug. Politikai žiūrės į biudžetą savivaldybių lygmeniu ir norės parodyti, kad jiems regionai rūpi labiau nei oponentams. Politinis sezonas turėtų būti įdomus ir karštas dėl jausmų ir emocijų. Ar rezultatų požiūriu turėsime ką nors išskirtinio – labai abejočiau“, – svarstė VDU profesorius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad konfrontacija tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) yra pasiekusi neregėtas aukštumas. Nors įtampos Lietuvos politinėje padangėje būta ir anksčiau, pagrindinės jėgos – TS-LKD ir socialdemokratai sugebėdavo susitarti dėl esminių problemų sprendimo.

„Dabartinė tendencija tokia, kad TS-LKD ir LŽVS nesugeba išeiti iš užburto rato, kuomet politinę konkurenciją keičia neapykanta vieni kitiems. Ir tai stipriai trukdo racionaliai įvertinti, dėl ko įmanoma sutarti“, – dėstė profesorius.

Politologai skirtingai vertino į pabaigą artėjančios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės kadencijos įtaką vis garsiau ginklais žvanginantiems parlamentarams. A. Krupavičius mano, kad nors prezidentė artėjant rinkimams ir traukiantis reitingams turės mažiau svertų paveikti Seimo darbą, D. Grybauskaitės žodis biudžeto tvirtinime išlieka labai svarbus.

„Prezidentės arsenalas trauksis, tačiau ji turi galimybę koreguoti ir išsakyti savo poziciją pagrindiniu – biudžeto – klausimu. Savo parašu ji patvirtina ar nepatvirtina biudžetą, todėl kai kuriais klausimais vis dar liks pakankamai svarios (galimybės – ELTA)“, – tikino VDU politologas.

Tuo tarpu TSPMI profesorius situaciją piešia kitaip. „Nemanau, kad dabartinė situacija susijusi su prezidente ar artėjančiais šalies vadovo rinkimais. Konfrontacija paaštrėjo gerokai anksčiau, nei politikai pradėjo jausti D. Grybauskaitės kadencijos pabaigą“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.

Abu politologai sutarė, kad precedentų dabartiniam įtampos lygiui parlamente nedaug. A. Krupavičius prisiminė pirmuosius atkurtos Nepriklausomybės metus. Tuo tarpu TSPMI profesoriaus manymu, kažin ar pavyktų atsiminti situaciją po pirmųjų rinkimų, kuomet politinės partijos dvejotų viena kitos teisėtumu.

ELTA primena, kad rudens sesijos darbų programos projekte – apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė D. Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų. Rudens sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų – 2019 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.