Uždaryti

Partijų reitingai: „MG Baltic“ skandalas nunešė liberalus [A. Ramonaitė]

Lietuvoje yra niša liberaliai partijai, nes pas mus yra rinkėjų, kurie neturi jai alternatyvų, teigia analitikai. Prieš pat naujausius skandalus Liberalų sąjūdis dar būtų patekęs į Seimą. Dabar situacija – daug sudėtingesnė. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, balandį už liberalus būtų balsavę 7 proc. respondentų. Kovą – 5,8 procento. Apklausa buvo atlikta balandžio 17–26 dienomis, tai yra prieš pat skandalus, kurie po to sekė vienas po kito. Balandžio 28 dieną „Lietuvos rytas“ išpublikavo buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite. Gegužės 7 dieną buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kurioje teigiama, kad nuo 2002 m. koncernas „MG Baltic“ turėjo ilgalaikę veiklos strategiją, kuri iki šiol buvo nuosekliai įgyvendinama. 2006 m. buvo įsteigta pilnai „MG Baltic“ vadovų kontroliuojama partija. Liberalų sąjūdis įsikūrė 2006 m. vasario 25 dieną. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ stebėjimai, 2006 m. kovą partija turėjo 5,8 proc. reitingą nuo visų balsuojančių (3,6 proc. – apskritai nuo visų) respondentų. Partijos reitingas svyravo – tai nukrisdamas iki 2,8 proc. nuo balsuojančių (1,6 proc. – nuo visų) – 2006 m. spalį, tai kildamas iki 12,6 proc. nuo balsuojančių (8,3 proc. – nuo visų) – 2009 m. vasarį. Reitingų kreivė tokia su bangelėm ir nuosmukiais tęsėsi iki 2015 m., kai partijos reitingai pradėjo nuosekliai augti ir aukščiausio taško. 2015 m. balandį partijos reitingai siekė 21,3 proc. nuo balsuojančių (14,8 proc. – nuo visų). „Liberalai buvo labai aukštai. Tas vienintelis katastrofinis kritimas yra susijęs su E. Masiulio byla“, – sakė „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys. 2016 m. gegužę pasirodė pranešimai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų kyšį, o pas buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką rasta didelė pinigų suma. Tada Liberalų sąjūdžio reitingas per mėnesį, lyginant 2016 m. gegužės ir birželio duomenis, krito nuo 13,6 proc. iki 5,5 proc. skaičiuojant nuo balsuojančių, arba atitinkamai – nuo 8,9 proc. iki 3,6 proc. nuo visų respondentų. „Tie reitingai buvo šiek tiek atsigavę. Bet, kiek pamenu, vos tik partija atsigauna, televizijoje pasirodo E. Masiulis, vėl primindamas tą istoriją su visokiomis smulkmenomis, paaiškinimais, ir tas į naudą neišeidavo“, – sakė V. Gaidys.

Elektoratas nėra stabilus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad Liberalų sąjūdis yra viena iš keistų partijų, kurie niekada neturėjo stabilaus elektorato, tačiau visada (netgi 1992–1996 metais) buvo žmonių, kurie balsuodavo už liberalias politines partijas dėl to, kad jiems kitos alternatyvos neatrodė priimtinos. „Nepasakysi, kad jie yra liberalai tikrąja ta žodžio prasme. Tai yra žmonės, kurie save įsivaizduoja moderniais, progresyviais, kuriems netinka nei buvę komunistai, nei pakankamai konservatyvi Tėvynės sąjunga, jie nenori balsuoti už tuos, kuriuos laiko populistais. Todėl jiems ta partija lieka tarsi geriausia iš blogiausių“, – sakė A. Ramonaitė. Pasak mokslininkės, tokių rinkėjų pakakdavo netgi ne vienai liberalų partijų. „To elektorato užtekdavo net kelioms partijoms. Bet šie rinkėjai lojalumu niekada nepasižymėjo. Netgi priešingai – jie pasižymėjo racionaliu santykiu su politika“, – sakė A. Ramonaitė. Mokslininkė paaiškino, kad lojalumas yra susijęs su emocija ir moraliniu įsipareigojimu. O tai nėra būdinga liberalų elektoratui.

Painu apibrėžti pagal vertybes

Liberalų rinkėjo portretas nevienalytis. Sunku būtų identifikuoti tokį rinkėją, pavyzdžiui, pagal ekonomines nuostatas. Jos, pasak mokslininkės, yra gana chaotiškos. Net tarp liberalų rinkėjų pasitaiko tokių, kurie pritaria, pavyzdžiui, progresiniams mokesčiams. „Suvokimas, kad valstybė turi užtikrinti kažkokią gerovę, yra būdingas visų partijų rinkėjams. Liberalų rinkėjai, galbūt, yra šiek tiek liberalesni, bet ir šiuo požiūriu jie nėra taip jau nuosekliai liberalūs“, – sakė A. Ramonaite. Pasak politologės, ryškesni elektorato skirtumai žvelgiant į moralinius klausimus. „Bet tai yra daugiau susiję su kartų skirtumais. Jauni žmonės yra daug liberalesni moralinėje srityje, pavyzdžiui, kalbant apie LGBT teises“, – sakė A. Ramonaitė.

Neturi alternatyvų

Turėdama mintyje liberalų elektoratą, politologė nemato prielaidų, kodėl jis turėtų atlaikyti Liberalų sąjūdžiui tenkančius smūgius. „Kitų partijų, tarkim „Tvarkos ir teisingumo“, rinkėjai turi išlavintą gebėjimą surasti kitą dalykų interpretaciją, kodėl partiją puola: „galbūt, ne partija, o aplinka kalta“. Šitos partijos rinkėjai tokiu mąstymu nepasižymi, ir jie pakankamai kritiškai žiūri į partiją“, – sakė A. Ramonaitė. Pasak jos, vienintelis paaiškinimas, kodėl pakankamai nemažai žmonių balsavo už Liberalų sąjūdį po E. Masiulio istorijos, yra toks, kad jie nematė geresnės alternatyvos. „Sunku prognozuoti, kaip bus ateityje, kol nežinome pilnos pasiūlos. Dabar, kai klausia, už ką balsuotų per rinkimus ateinantį sekmadienį, žmonės renkasi pagal esamą situaciją. Bet ji gali keistis“, – sakė A. Ramonaitė. Politologei sunku įsivaizduoti, kaip Liberalų sąjūdis galėtų išsilaikyti po tokių išbandymų. „Tai priklauso nuo pačių partijos veiksmų, ar jie sugebėtų rasti resursų savyje. Bet jiems jau patiems sudėtingoka darosi – ir pinigų nebeturi – negauna dotacijos, ir vis giliau klimpsta. Kol kas perspektyvos atrodo nekaip“, – sakė A. Ramonaitė.

Pažymos skandina liberalų laivą

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė konstatavo, kad liberalai neturi daug lojalaus, ideologiškai prieraišaus elektorato. „Labai nemaža dalis liberalų rinkėjų yra migruojantys, jie nėra stabilūs, tik nedidelė dalis yra stabilių. Bet jie yra, ir tie rinkėjai rimtos kitos alternatyvos neturi. Tačiau tai nereiškia, kad rinkėjų kantrybė yra begalinė“, – sakė R. Urbonaitė. Politologės vertinimu, VSD pažymos paviešinimas dar labiau skandina liberalų laivą. „Kol kas nematau pas liberalus jokių signalų, kad tas laivas bent jau galėtų nustoti skęsti. Matau vidinius konfliktus partijoje, kurie dar labiau apsunkina kažkokios strategijos išgryninimą“, – sakė R. Urbonaitė. Pasak jos, liberalai turi pasidaryti „generalinį valymą, atsikratant pagrindinių veidų“. „Atsiranda alternatyva – arba kurti naują liberalų partiją – ne senosios pagrindu, ne su senaisiais lyderiais, arba tvarkyti seną. Bet tada kyla klausimas, kas naujas gali ateiti į tokį skęstantį laivą. Bijau, kad čia ir bus didžiausia problema, kad liberalai tiesiog neras to gelbėtojo“, – sakė R. Urbonaitė. Pasak politologės, liberalams reikėtų geros strategijos, tačiau kol kas jie tik „šaudo sau į kojas“. „Jau po E. Masiulio kalbėjome, kad reikia naujų lyderių. Kas yra nauji lyderiai? Pirmininkas yra Eugenijus Gentvilas, kuris dievagojasi, kad nieko niekada nežinojo. Kyla klausimas, koks tada jo vaidmuo partijoje, kad jis nieko nežino, nieko nemato“, – sakė R. Urbonaitė. Politologė mano, kad esame situacija gali bandyti pasinaudoti Artūras Zuokas, kuris, matosi, turi ambicijų dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose. „Bet iš tiesų, ar tai yra alternatyva – „MG Baltic“ keičiamas į tą patį buvusį „Rubiconą“? Ne be reikalo kalbėdavome, kad A. Zuokas nors ir vagia , bet kažką miestui duoda. Mano supratimu, tai parodo mūsų visuomenės piktžaizdes, kad mes toleruojame tokius žmones ir kad jie dar yra mūsų politikoje“, – sakė R. Urbonaitė.

Reitinguose – štilis

Balandžio mėnesio „Spinter tyrimų“ reitinguose štilis. Pokyčiai neviršija 3,1 proc. paklaidos ribos. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausiai balsų gautų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Balandį už juos būtų balsavę 17,3 proc., kovą – 18,6 proc. respondentų. Antroje vietoje lieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Balandį juos palaikė 15,2 proc., kovą – 16,9 proc. respondentų. Trečia partija – „Tvarka ir teisingumas“, kurią balandį palaikė 7,7 proc., o kovą – 7,5 proc. apklaustųjų. Už Liberalų sąjūdį balandį būtų balsavę 7 proc., kovą – 5,8 proc., Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus – balandį – 5,2 proc., kovą – 6,5 proc. respondentų, Nuo jų nedaug atsilieka ir Gedimino Kirkilo vadovaujami „socdarbiečiai“, už kuriuos balandį būtų balsavę 4,6 proc., o kovą – 3,7 proc. apklaustųjų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą balandį būtų balsavę 4,5 proc., o kovą – 4 proc. respondentų. Už Lietuvos centro partiją atitinkamai – 3 ir 3,3 proc. apklaustųjų. Kitą partiją balandį būtų rinkęsi 7,3 proc., o kovą – 5,8 proc. respondentų. 17,5 proc. apklaustųjų balandį būtų nebalsavę. Kovą tokių buvo 18,4 proc. O nežinojo, už ką balsuoti, balandį 10,7 proc., o kovą – 9,5 proc. apklaustųjų.

S. Skvernelis išlaiko populiarumą

Apklaustųjų nuomone labiausiai iš politikų ir visuomenės veikėjų premjero postas tinka jame ir esančiam Sauliui Skverneliui. Balandį taip manė 17,3 proc., kovą – 19,2 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurį premjero pozicijoje balandį norėjo matyti 12,2 proc., kovą – 10,6 proc. apklaustųjų, „valstiečių žaliųjų“ lyderį Ramūną Karbauskį ten matė atitinkamai – 6,3 proc. ir 7 proc. apklaustųjų. Ekonomistą Gitaną Nausėdą premjeru balandį norėjo matyti 5,7 proc., o kovą – 3,6 proc. , parlamentarą Algirdą Butkevičių – atitinkamai – 4,9 proc. iki 4,3 proc., europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę – atitinkamai – 4,4 proc. ir 4,3 proc. apklaustųjų. Europarlamentaras Antanas Guoga balandį sulaukė 3,8 proc. , o kovą – 5,2 proc., parlamentaras Andrius Kubilius – atitinkamai – 3,5 proc. ir 3,3 proc., Liberalų sąjūdžio vadovą Eugenijų Gentvilą – atitinkamai – 2,8 proc. ir 2 proc., o finansų ministrą Vilių Šapoką – atitinkamai – 2,2 proc. ir 1,6 proc. apklaustųjų. Balandį vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 30,7 proc., o kovą – 33,9 apklaustųjų. Greičiau neigiamai ir neigiamai vyriausybės veiklą balandį vertino 60,5 proc., o kovą – 61,6 proc. respondentų. 8,8 proc. jų balandį nežinojo, kaip vertinti vyriausybės veiklą. Kovą tokių respondentų buvo 4,5 proc. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2018 metų balandžio 17–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Perspausdinta iš LRT.lt