Uždaryti

Mažvydas Jastramskis. Kaip balsuosite Lietuvos prezidento rinkimuose?

Balsuokite kaip norite – tai jūsų politinė teisė, garantuojama demokratijoje. O Lietuva yra demokratinė valstybė.

Bet patys balsavimo motyvai būna skirtingi – jie ir aptariami komentare. Gal atrasite save, o gal ir pavyks geriau susidėlioti, kokiems aspektams balsuojant reiktų skirti prioritetą.

Pats paprasčiausias balsavimas yra pagal partinę tapatybę. Ji dažniausiai susiformuoja šeimoje, bet gali atsirasti ir dėl antrinės socializacijos mokykloje, tarp draugų ar darbe.

Partinė tapatybė palengvina politinius procesus kandidatams ir balsuojantiems. Kai ji šalyje būdinga daugeliui rinkėjų, partijos turi nuoseklius elektoratus, rinkimai yra daugiau prognozuojami.

Šis balsavimo motyvas veikia ir Lietuvoje, tačiau mažesniu laipsniu nei Vakaruose. Tai nebūtinai racionalus balsavimas, jis remiasi pripratimu – emociniu, psichologiniu ryšiu.

Partinė tapatybė labai primena mėgstamos futbolo komandos palaikymą. Palaikai, nes taip darei visada.

Prezidento rinkimuose taip balsuos konservatorių rinkėjai, už Ingridą Šimonytę. Šis balsavimo motyvas taip pat turėtų sustiprinti Vytenio Andriukaičio ir Valdemaro Tomaševskio pozicijas.

Sunku šiuo kampu įvertinti valstiečių ir žaliųjų rėmėjus. Taip, jie tikriausiai rinksis Saulių Skvernelį, tačiau nuo 2016 m. rinkimų dar praėjo per mažai laiko, kad susiformuotų stiprūs ryšiai.

Partinė tapatybė gali būti ir negatyvi – kai balsuojama prieš partiją, kurios žmogus ilguoju laikotarpiu labai nemėgsta. Tyrimai rodo, kad taip dabar elgiasi dalis amerikiečių (Abramowitz ir Webster, 2016).

Ainė Ramonaitė pastebi, kad tai Lietuvoje pasireiškia balsuojant prieš konservatorius. Dalis rinkėjų prezidento rinkimuose tikriausiai balsuos už bet ką, bet ne Šimonytę.

Iš valstiečių ir žaliųjų elgesio atrodo, kad jie siekia tapti pagrindiniu šios negatyvios tapatybės traukos centru. Skvernelis, nors eina premjero pareigas, šiuo požiūriu yra kandidatas „prieš“, o ne „už“.

Idealistinis požiūris į demokratiją sakytų, kad balsuoti reiktų pagal partijų programas ir vertybes. Tačiau čia yra pora kabliukų – pirma, kiek pažiūros nuoseklios, antra, kiek nepriklausomos?

Politinės pažiūros nebūtinai gimsta iš perskaitytų knygų ar racionalių argumentų. Jas gali lemti ta pati partinė tapatybė.

Pavyzdžiui, Christopher H. Achen ir ir Larry M. Bartels (2016) skaičiavimai rodo, kad JAV demokratų partijai XX a. tapus liberalesne, pažiūras atitinkamai pataisė ir jos rinkėjai vyrai. Net jei prieš tai buvo abortų priešininkais, vėliau judėjo į pasirinkimo teisės stovyklą.

Atskiras klausimas yra pažiūrų nuoseklumas. Lietuvoje jo stinga – įprasta norėti ir mažesnių mokesčių, ir didesnių atlyginimų mokytojams, palaikyti teisę į abortą, bet priešintis vienos lyties partnerystei.

Visgi prezidento rinkimuose yra kiek lengviau. Kadangi valstybės vadovo vaidmuo vidaus politikoje yra ribotas, čia svarbiausia užsienio politika ir (tam tikru laipsniu) Europos Sąjunga.

Pavyzdžiui, pagal kandidatų atsakymus į „manobalsas.lt“ testą, daugiau ES norintys ir pageidaujantys gana griežtos Rytų politikos (nemažinti sankcijų Rusijai, didinti gynybos biudžetą iki 2,5 procentų BVP ir t.t.) turėtų rinktis tarp Gitano Nausėdos ir I. Šimonytės.

Įdomu tai, kad euroskeptikai (kurių tarp Lietuvos rinkėjų šiaip jau mažuma) turi didelį pasirinkimą – už mažesnę ES integraciją pasisako visas spektras kandidatų, nuo Arvydo Juozaičio iki Mindaugo Puidoko.

Kitas dažnai pasitaikantis balsavimo motyvas – tai, kiek žmogus patenkintas valdžios darbais, įprastai ekonomikos ar korupcijos srityse. Kadangi lietuvis dažniausiai galvoja, kad situacija negerėja, jis linkęs valdžią bausti.

Šiuo požiūriu Skvernelis susipriešina su visais kitais – likę kandidatai arba opozicijoje, arba apskritai už parlamento ribų.

Į balsavimą prieš valdžią galima žvelgti plačiau. Dalis žmonių Lietuvoje visada linkę rinktis kažką naujo – balsuojama ne tik prieš esamą vyriausybę, bet apskritai prieš tradicines (ir kitas, jau buvusias valdžioje) partijas.

Verta atkreipti dėmesį į vieną tendenciją: nors su partijomis (nebūtinai joms priklausančių) susietų kandidatų prezidento rinkimuose visada daugiau, absoliučią daugumą balsų gauna nepartiniai (išskyrus 1993 metus). Dalis Nausėdą gali rinktis tiesiog dėl to, nežiūrint į jo pažiūras ar programą.

Kai kurie rinkėjai balsuoja strategiškai. Šiuo požiūriu, dabartinė reitingų situacija palanki pirmam trejetui – Šimonytei, Skverneliui ir Nausėdai. Bent jau žiūrint į paskutinius skaičius, kitų galimybės mažos.

Aišku, klausimas, kiek žmonės reitingais pasitiki. Bet bent jau pastaruosiuose dviejuose Seimo rinkimuose buvo labai aiškus pasirinkimas tarp pirmų trijų partijų, kitos atsiliko.

Kita vertus, pastebima, kad jei yra du turai, žmonės (nebūtinai Lietuvoje) visgi balsuoja nuoširdžiau. Tai matosi vienmandatėse, kur pirmame ture balsai labai išsiskaido, žmonės balsuoja už įvairius kandidatus.

Aišku, prezidento rinkimų mastas ir reikšmė visai kita, todėl čia strateginio elgesio gali būti daugiau.

Prezidentiniai rinkimai turi savo specifiką – čia dar svarbiau asmenybės, kurių reikšmė politikoje pastaruoju metu didelė ne tik Lietuvoje (čia visada buvo svarbi), bet ir Vakaruose

Žmonės gali spjauti į tapatybes, idėjas ir strategijas, balsuodami pagal tai, kaip mato asmenis: ar politiniai lyderiai žmogui atrodo nuoširdūs, atsidavę Lietuvai, patikimi, geba įkvėpti (Kavaliauskaitė, 2014).

Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir socialinis reprezentatyvumas – pavyzdžiui, moterys, tikėtina, dažniau rinksis Šimonytę.

Kaip dar galima balsuoti? Pagal nuojautą. Tai gana toli nuo bet kokio racionalumo (net ir politiniais testais paremto) esantis pasirinkimas, kurį prognozuoti sudėtinga.

Galima įtarti, kad ta nuojauta atsiranda ne iš žvaigždžių, o iš to, kaip balsuos artima aplinka. A. Ramonaitė pastebi, kad daliai lietuvių būdingas laukimas, į kur papūs vėjas, ką rinksis kiti.

Ir čia reitingai jau nebepadės, kadangi paskutinės apklausos Lietuvoje būna gerokai iki rinkimų.

Esminiai šių vėjų klausimai yra du. Pirma, kas užims pirmą vietą? Antra, ar bus kandidatas ne iš didžiojo trejeto, kuris nustebins?

Bet apie tai – jau kitame komentare.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.