Uždaryti

M. Antonovič. „Kaczynskis norėjo valdyti nuo galinės sėdynės“

Sekmadienį pasibaigė Europos Sąjungos Lenkijai skirtas laikas pasiaiškinti dėl teismų reformos. Varšuva kaltinama siekusi pakeisti teisėjų skyrimo ir teismų sistemos veiklą taip, kad ši nusižengtų demokratiniams principams.

Lenkijos valdantieji vis drąsiau kimba į atlapus Europos Sąjungos politikams, tuo pat metu bandydami išsiaiškinti galios santykį viduje. Teismų reformos siūlymus vetavęs prezidentas Andrzejus Duda nebepasitenkina atsarginio politiko įvaizdžiu. Jaroslawui Kaczynskiui vis sunkiau suvaldyti situaciją iš politinių užkulisių.

Apie Lenkijos užsienio politiką ir situaciją šalies viduje 15min pasikalbėjo su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Marijušu Antonovičiumi. Jo teigimu, „Teisės ir teisingumo“ partija privalo išspręsti nesutarimus partijos viduje bei švelninti retoriką Briuselio atžvilgiu.

„Žiūrint objektyviai, Lenkijos valdantiesiems tai naudos neneša. Dėl to vyksta diskusija ir šalies viduje“, – komentuodamas konfliktavimą su ES teigė ekspertas.

„Yra skirtingos valdžios grupės, kurios turi skirtingus požiūrius į šiuos dalykus. Jei kalbėtume apie prezidento Andrzejaus Dudos administraciją, tai ten yra aiškus suvokimas, kad tokia pozicija prie nieko gero neprives. Jei kalbėtume apie parlamentą ir ypač „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininką, tai jis mano kitaip. Lenkijos pozicijai kenkia tai, kad skirtingos pusės skirtingai suvokia, kaip reikėtų elgtis“, – pastebėjo jis.

Prezidento pasipriešinimas

M.Antonovičiaus nuomone, didesnę įtaką šiuo metu turi J.Kaczynskis ir jo besąlygiškai klausantys rėmėjai. O prezidentas A.Duda prisiėmė atsakomybę už NATO ir regioninius klausimus.

„Parlamentas ir vyriausybė yra įtakingesni, bet dėl to partijos viduje ir vyksta trintis. Prezidentas mano, kad jam palikta per mažai galios, įtakos ir teisių vykdyti užsienio politiką“, – konstatavo politologas.

Kol kas sunku prognozuoti, kuo baigsis ši vidinė įtampa Lenkijos valdančiųjų gretose, tačiau ekspertai pastebi, kad prezidentą A.Dudą remiantys ir griežtą poziciją atmetantys „Teisės ir teisingumo“ nariai gali burti savo frakciją. Tai dar labiau suskaldytų Lenkijos politinį elitą.

„Nėra ženklų, kad kažkuri pusė būtų nusiteikusi trauktis. Šiandien tas skilimas yra tikėtinas, bet vis dar išvengiamas“, – prognozavo M.Antonovičius.

Karas prieš visus

J.Kaczynskis Lenkijos užsienio politikos tikslu yra iškėlęs Vidurio Europos lyderės poziciją, kuri atremia Rusijos grėsmę, ir tuo pačiu metu apriboja Europos Sąjungos įtaką nacionalinėms vyriausybėms.

Panašu, kad šis uždavinys Varšuvai yra neįgyvendinamas dėl komplikuotų geopolitinių aplinkybių ir pasirinktų griežtų metodų.

„Ši valdžia kaltinama tuo, kad atidaro per daug frontų“, – pastebėjo M.Antonovičius.

„Ši valdžia kaltinama tuo, kad atidaro per daug frontų“, – pastebėjo M.Antonovičius, pabrėždamas, kad „Teisė ir teisingumas“ tiesiog neturi prabangos ir konfliktuoti šalies viduje, ir dar kurti priešus ES viduje bei atremti juos jos išorėje.

Eksperto manymu, Lenkijos tyla po Europos Sąjungos suteikto laiko pasiaiškinti dėl vidaus politikos sprendimų yra nulemta to, kad šis klausimas laikomas jau išspręstu.

„Jie nėra Europos Sąjungos priešai ir tikrai nenori išstojimo, bet mano, kad kai kur, ypač tose srityse, kurias įvardija kaip ideologines, Europos Komisija turi per daug įgaliojimų, per didelė Europos biurokratų įtaka“, – pasakojo M.Antonovičius ir priduria, kad daugiausia, ko norėtų dabartinė Lenkijos valdžia, tai yra sutarties su ES peržiūrėjimo.

„Dėl teismų klausimo, tai Andrzejaus Dudos veto yra laikomas klausimo išsprendimu, todėl Lenkija net ir nematė reikalo aiškintis“, – pridūrė jis.

Išeitis – atsitraukimas

Varšuva visiškai patenkinta ekonomine, energetine integracija ir šiose srityse netgi norėtų platesnio veikimo kartu, tačiau kur kas mažiau palankiai žiūrima į politinę integraciją.

M.Antonovičiaus teigimu, vienintelė išeitis iš vis labiau kaistančios situacijos – Lenkijos atsitraukimas.

„Reikėtų geriau apgalvoti dalykus, nes tikslai, kurie keliami, nėra neracionalūs, tačiau jų siekiama tokiais būdais, kurie kelia daug abejonių, jie neatneša tų rezultatų, kurių siekiama“, – pabrėžė jis.

„Valdantieji turėtų sumažinti sprendimų priėmimo tempus, suvaldyti retoriką, nes tai neneša daug naudos. Reikėtų geriau apgalvoti dalykus, nes tikslai, kurie keliami, nėra neracionalūs, tačiau jų siekiama tokiais būdais, kurie kelia daug abejonių, jie neatneša tų rezultatų, kurių siekiama“, – pabrėžė jis.

„Daugiau dėmesio reikėtų kreipti į niuansus, nes dažnai skambiai reiškiamos deklaracijos, o įsiveliama į konfliktus. Skelbiama, kad Lenkija nori būti regiono lydere, o tada iškyla tokios istorijos, kaip siūlymai vaizduoti Vilniuje esančius Aušros vartus lenkiškuose pasuose“, – teigė ekspertas.

Gali perimti premjero postą

Jis pastebėjo, kad painiavą Lenkijos politikoje lėmė „Teisės ir teisingumo“ lyderio J.Kaczynskio bandymas išlaikyti įtaką visose srityse, nors prezidento postą užėmęs A.Duda tikrai turi politinių ambicijų ir nenori būti tik marionete.

„Kaczynskis manė, kad jis galės ketverius metus viską valdyti iš galinės sėdynės, tačiau gyvenimas rodo, kad prezidentas anksčiau ar vėliau užsinori būti tikru prezidentu, pareikalauja realios galios. Šią situaciją partija turi išsiaiškinti viduje“, – teigė M.Antonovičius.

Lenkijos politikos užkulisiuose jau kalbama, kad pasipriešinimu nepatenkintas J.Kaczynskis pats gali perimti premjero postą.

„Tai rodo, kad tas Kaczynskio nuotolinio valdymo modelis, dėl kurio buvo baiminamasi, išties šlubuoja“, – konstatavo politologas.

 

Perspausdinta iš 15min.lt