Uždaryti

Linas Kojala. Vašingtonas – ne pelkė, bet oro trūksta

Vienas gajausių mitų, iki pat šių dienų paplitusių tarp amerikiečių, yra tai, kad šalies sostinė Vašingtonas buvo įkurta pelkės vietoje.

Nors pirmasis suvienytos federalinės valstybės prezidentas George`as Washingtonas tebėra laikomas lyderio etalonu, jo sprendimas 18–19 a. sandūroje būtent šioje vietoje įkurdinti pagrindinį miestą vis dar susilaukia paburbėjimų. Ypatingai vasarą, kuomet Vašingtono svečiai turi kentėti karščio bangų ir drėgmės atakas. Kaltė dėl to, žinoma, suverčiama nematomam pelkynui.

Tačiau fiziškai Vašingtonas nestovi ant pelkės. Toli gražu – tyrimai rodo, kad pelkės apibrėžimą atitiko viso labo 2 proc. pirminės miesto teritorijos. Vašingtonas, kaip ir siekė jo įkūrėjas, iškilo gražioje, sausoje ir strategiškai palankioje vietoje.

Tik pelkės metafora niekur nedingo – ir nedings. Ji pernelyg patogi politikams, jau daugiau nei šimtmetį nuolatos metaforiškai kartojantiems, kad „Vašingtono politinė pelkė privalo būti nusausinta“. Taip esą bus įveiktas elitas, dirbantis tik sau ir neapginantis paprastų gyventojų interesų. Su tokiu šūkiu į rinkimus žengė ir dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas.

Ir išties, dabartinė situacija Vašingtone neatrodo pavydėtina. Lankantis šiame mieste neapleidžia jausmas, kad visą dėmesį, energiją, kūrybiškumą, entuziazmą ir emocijas yra absorbavęs vienas vienintelis veiksnys – prezidento apkaltos procesas. Prasidėjęs prieš kiek daugiau nei mėnesį, jis sparčiai skinasi kelią Atstovų rūmuose. Atliekamos aukštų pareigūnų ir kitų susijusių asmenų apklausos, siekiant surasti įrodymų, jog D. Trumpas manipuliavo Jungtinių Valstijų interesais siekdamas asmeninės naudos pokalbiuose su Ukrainos lyderiais. Paprastai tariant, ar nebuvo sustabdyta parama ukrainiečiams tol, kol šie nesutiko pradėti korupcinio tyrimo prieš D. Trumpo politinio oponento šeimos narį.

Vertinti, kur viskas gali pasisukti, tebėra sudėtinga. Panašu, kad opozicinė Demokratų partija gali sėkmingai žengti pirmąjį žingsnį, pabaigti tyrimą bei balsavime žemesniuosiuose parlamento rūmuose patvirtinti apkaltos procesą. Tuomet iniciatyva bus perduota Senatui, turinčiam atlikti savotišką teismo funkciją bei nuspręsti, ar prezidentas gali tęsti darbą. Pastarųjų dienų nenusisekęs bandymas Respublikonų dominuojamoje institucijoje surinkti parašus už rezoliuciją, palaikančią D. Trumpą, rodo, kad galimi įvairūs scenarijai. Visgi sunku įsivaizduoti, kad du trečdaliai Senatorių pirmą kartą istorijoje palaikytų prezidento atstatydinimą apkaltos būdu. Juo labiau, kad visuomenė yra susiskaldžiusi: 49 proc. amerikiečių remia apkaltą, bet net 43 proc. jai nepritaria.

Blogiausia, jog ši tema išties išsunkia deguonį. Didžiausia ir galingiausia planetos valstybė yra tam tikra prasme paralyžiuota vidinių priešpriešų. Tai nėra paranku ir tarptautiniams partneriams, kuriems svarbu nuosekli ir kryptinga Jungtinių Valstijų lyderystė bei nuomonės raiška svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais. Tarp jų – ir Lietuva bei kitos Baltijos valstybės, pagrįstai nuogąstaujančios dėl galimų globalių saugumo sistemos pokyčių ar neprognozuojamų sprendimų. Tuo metu Vašingtono kalbėjimas pastaruoju metu yra dviprasmiškas ir sunkiai suprantamas.

Artimiausiu metu pagerėjimo tikėtis sunku. Lygiagrečiai apkaltos vyksta ir rinkimų procesas – juk jau po metų amerikiečiai žengs prie balsadėžių ir rinks naują/seną prezidentą. D. Trumpas kol kas anaiptol nėra nugalėtas – jo elektoratas atrodo susitelkęs ir vieningas, o ekonomika (kol kas) auga; bet neturėtų ir jaustis pernelyg ramiai – dažnai klaidingai teigiama, jog perrinkimo siekiantis kandidatas yra pasmerktas pergalei, nors istorija rodo, kad net dešimt prezidentų neapgynė teisės tęsti darbą.

Tad demokratija yra paini ir turinti savo kainą; dažnai tai sukelia nusivylimų ir abejonių. Bet Vašingtonas nėra pelkė – nei dėl geografinės lokacijos, nei perkeltine prasme. Tik tiek, kad amerikiečiai yra šiek tiek įklimpę.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.