Uždaryti
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr. / Donaldo Trumpo ir Baltijos šalių vadovų susitikimas

„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu. N. Maliukevičiaus komentaras

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris praėjusią savaitę atvyko į šalį, pasitiko serija rašinių apie tariamas Europos ir Amerikos skyrybas. Vietos publikacijose atsirado ir Baltijos šalims – teigiama, kad jų prezidentus per susitikimą Vašingtone šių metų balandį D.Trumpas palaikė Balkanų valstybių lyderiais. Be to, iš JAV vadovo svečiai esą išgirdo pageidavimą daryti nuolaidų Rusijai.

Kaip rašo „Le Monde“, D.Trumpas, kurį balandį aplankė Dalia Grybauskaitė, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, greičiausiai pamanė, kad bendrauja su Balkanų valstybių vadovais.

Svečiai iš trijų Baltijos šalių esą taip nustebo, kad tik po kurio laiko suprato, jog D.Trumpas kalba apie Balkanus, o ne apie Lietuvą, Latviją ir Estiją.

D.Trumpui mes neįdomūs

JAV prezidentas dar spėjo jiems papriekaištauti dėl esą pradėtų karų, kurie dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje galiausiai privedė prie buvusios Jugoslavijos subyrėjimo.

„Trumpo šiuo klausimu, regis, neapšvietė net žmona Melania, kuri yra kilusi iš buvusios Jugoslavijos (Slovėnijos, – red.)“, – pastebėjo „Le Monde“.

Kad D.Trumpas Baltijos šalis, kurios įsikūrusios Europos šiaurės rytuose, galėjo sumaišyti su Balkanais, regionu žemyno pietryčiuose, labai nestebintų, 15min sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius.

„Tai tik patvirtina įsivaizdavimą, kad dėmesį Trumpas skiria tik esminiams dalykams. O Baltijos valstybės, kad ir kaip tai mums būtų nemalonu, niekada nebuvo centrinės nei Trumpui, nei ankstesnių JAV administracijų vadovams“, – tvirtino N.Maliukevičius.

Savo ruožtu Justinas Mickus, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas, Princetono universiteto (JAV) politikos mokslų studentas, atkreipė dėmesį į kitą keistos istorijos iš Vašingtono aspektą.

„Įsivaizduoju, jog ši klaida įvyko dėl to, kad niekas iš Trumpo patarėjų nė negalėjo pagalvoti, kad jis sumaišys Balkanų ir Baltijos šalis.

Tad ši istorija leidžia dar kartą įvertinti, koks svarbus ir sudėtingas vaidmuo užtikrinant globalią JAV lyderystę tenka valstybės tarnautojams ir institucijoms Vašingtone“, – 15min teigė J.Mickus.

Reikalavo draugauti su Rusija?

Kita vertus, „Le Monde“ rašo, kad Baltijos šalių prezidentus vizitas Vašingtone tiesiog „traumavo“. Esą po šešių dienų nuvykę į Paryžių, kur juos priėmė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas, prezidentai jautė „siautulingą troškimą išsilieti“.

Kažin ar D.Grybauskaitę, K.Kaljulaid ir R.Vėjuonį galėjo nustebinti D.Trumpo įsigudrinimas sumaišyti Baltijos ir Balkanų šalis – tokių klaidų jau būta, nors ir ne tokiu aukštu diplomatiniu lygiu.

Ne, nerimą trims prezidentams, anot „Le Monde“, sukėlė JAV prezidento sprendimas juos užsipulti dėl nepakankamo gynybos finansavimo, nors ne tik Estija bei Latvija, bet ir Lietuva nuo kitų metų gynybai turėtų skirti ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto – tokios yra NATO rekomendacijos.

D.Trumpas, pasak „Le Monde“ šaltinių, reikalavo, kad Lietuva, Latvija ir Estija būtų nuolaidesnės Maskvai bei stengtųsi gerinti santykius su Rusija.

D.Trumpas, nuolat pažeriantis priekaištų JAV sąjungininkams Europoje dėl nepakankamo gynybos finansavimo, balandį viešai kalbėjo visai kitaip ir gyrė Baltijos šalis.

„Jūsų įsipareigojimas pasidalyti našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys partnerės visame pasaulyje“, – tuomet teigė JAV prezidentas, o vienas amerikiečių diplomatas dar prieš susitikimą 15min pabrėžė: „Tai yra proga padėkoti Lietuvai – už 2 proc. BVP gynybai, už kovą dėl laisvės.“

Negana to, D.Trumpas, pasak „Le Monde“ šaltinių, reikalavo, kad Lietuva, Latvija ir Estija būtų nuolaidesnės Maskvai bei stengtųsi gerinti santykius su Rusija.

Transatlantinis aljansas stabilus

Anot N.Maliukevičiaus, šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti D.Trumpo administracijos pozicijas, Rusijos atžvilgiu vyravusias šių metų pavasarį.

„Tuo metu pozityvo dėl Trumpo ir Vladimiro Putino galimos darbotvarkės potencialas buvo kur kas didesnis. Nemanau, kad dabar tokia tezė galėtų nuskambėti net iš Trumpo lūpų“, – 15min teigė analitikas.

Liepos mėnesį D.Trumpas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Suomijos sostinėje Helsinkyje. Apie ką jie pustrečios valandos kalbėjo vienu du už uždarų durų, nežinoma iki šiol.

Kad ir kaip būtų, po pokalbio su D.Trumpu D.Grybauskaitė Paryžiuje atvirai parėmė E.Macrono idėjas dėl ES pajėgų kūrimo. Tiesa, tada ji kalbėjo apie greitojo reagavimo pajėgas, bet Prancūzijos iniciatyvos dėl didesnės Europos gynybos autonomijos daug aistrų kelia ir dabar.

„Tikrai Baltijos šalys ir Lietuva esame tiesiogiai pasirengę dalyvauti naujai kuriamose struktūrose. Nebijome, kad tai gali dubliuoti NATO, atvirkščiai, mes manome, kad turime papildyti NATO, turime elgtis aktyviai, nes NATO sprendimų priėmimas per lėtas“, – pavasarį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ar Lietuvos prezidentę galėjo išgąsdinti D.Trumpo, kuris ir praėjusią savaitę sukritikavo E.Macrono pasiūlymus dėl europiečių pajėgų, elgesys ar retorika per privatų susitikimą?

J.Mickus ramina: „Bent jau transatlantinio saugumo klausimais JAV politika yra stabili ir netgi kuria pridėtinę vertę.

Prezidentas šioje srityje labiausiai varžomas kitų JAV politinių institucijų, pavyzdžiui, Kongreso, ir prilaikomas išmintingesnių savo patarėjų, pavyzdžiui, Jameso Mattiso (gynybos sekretoriaus, – red.).“

Apie „suaugusiųjų klubą“, kuris yra apsupęs D.Trumpą, prabilo ir N.Maliukevičius – jo teigimu, tokie patarėjai „išlaiko atsvarą“.

Eksperto manymu, Lietuvai dabartinių diskusijų apie NATO funkcijų ir ES gynybos planų tariamą kirtimąsi kontekste tiesiog būtina balansuoti, o kokios nors pusės rinktis jokiu būdu nereikėtų.

„Mūsų situacija labai sudėtinga ir trapi. Mūsų saugumui ir politiniam buvimui Vakaruose Amerika yra gyvybiškai svarbi – tai visi vadovai suprato ir supranta.

Akivaizdu, kad JAV ir Europos santykiai išgyvena ne patį geriausią laikotarpį. Tai supranta tiek Trumpas Amerikoje, tiek Macronas ar Angela Merkel Europoje – visi jie kalba taip, kaip naudinga jų darbotvarkėms.

Trumpui svarbiausi Amerikos reikalai, o prancūzams ar vokiečiams norisi eskaluoti labiau europinę darbotvarkę. Mums šioje sudėtingoje situacijoje būtina balansuoti – mes deklaruojame savo įsipareigojimus NATO, bet turime rodyti užtektinai dėmesio ir europinių karinių pajėgumų stiprinimui.

Viso to ašis turėtų būti Amerikos išlaikymas Europoje. Blogiausia formuluoti pasirinkimus „arba Amerika, arba Europa“ – mums toks žaidimas pragaištingas“, – svarstė N.Maliukevičius.

Priminus, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, daugėja euroskeptikų, kurie apskritai teigia, esą mūsų valstybei pakeliui vien su JAV, o jokia Bendrija nebereikalinga, ekspertas iškart pastebėjo: „Turiu tokius žmones nuliūdinti – „Le Monde“ publikacijos parodo, kokią mes vietą užimame Trumpo darbotvarkėje. Mus maišo su Balkanais.“

 

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.