Uždaryti

L. Kojala: M. Flynno prisipažinimas – tik bandymas apsaugoti save

Tai, kad buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas Michaelas Flynnas prisipažino melavęs Federaliniam tyrimų biurui (FTB) dėl savo ryšių su Rusija, tėra savęs gelbėjimas. Taip LRT RADIJUI sako JAV viešintis Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Anot jo, jei teisėsauga sutiko bendradarbiauti su M.Flynnu, jis turi įdomios informacijos. Tai reiškia, kad gali būti keliamas ir D.Trumpo patarėjo ir žento Jaredo Kushnerio klausimas.

– Kokios reakcijos vyrauja Amerikoje? Teko klausytis kolegų iš CNN komentarų, kurie juokais kalbėjo, kad rengė penktadienį siužetus apie biudžeto svarstymus iš senato ir, prašau, kokios naujienos pakoregavo mūsų programą.

– Iš tikrųjų ši tema aiškiai dominuoja žiniasklaidoje. Kaip jūs ir minite, visos pagrindinės žiniasklaidos priemonė diskutuoja ir svarsto, kas gi iš tikrųjų paaiškėjo, nes informacija vis dar gana fragmentiška. Tenka labai daug spėlioti. Todėl interpretacijos skirtingos.

Galime girdėti tuos, kurie sako, kad tai yra pirmas žingsnis apkaltos link. Iš esmės girdime, kad vienas iš pagrindinių D.Trumpo kampanijos žmonių, taip pat jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais (dar iki tol, kol D.Trumpas tapo prezidentu) pradėjo vykdyti užsienio politiką, kuri nebuvo derinama su tuometine Baracko Obamos administracija. Ir dar buvo meluojama pareigūnams, kurie aiškinosi, kaip D.Trumpo kampanija buvo susijusi su Rusija. Akivaizdu, kad tie pokalbiai su Rusijos atstovais vyko.

Kita pusė, turbūt D.Trumpo šalininkai, akcentuoja, kad iš esmės jokios naujos informacijos nebuvo pateikta. Net jeigu M.Flynnas, t.y. nacionalinio saugumo patarėjas, kažko tyrėjams nebuvo atskleidęs, tai dar nereiškia, kad iš esmės galima matyti Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą ar bet kokį veiksmą, kuris galėtų paskatinti D.Trumpo politinę atsakomybę.

Taigi tos interpretacijos labai skiriasi, bet akivaizdu, kad Muellerio, t.y. FTB paskirto specialiojo tyrėjo tyrimas žengia žingsnius į priekį. Kai bus nupieštas visas paveikslas, ko gero, situacija, bus visiškai kitokia nei dabar.

– Dabar jau minimi keturi ar penki asmenys, šio tyrimo metu sulaukę įtarimų, kaltinimų. Nori ar nenori atsiranda sąsajos su 1974 m., su Watergate`o skandalu, po kurio atsistatydino prezidentas Richardas Nixonas. Ar tokios asociacijos teisingos?

– Be abejo, sunku lyginti šias dvi aplinkybes. Yra labai daug skirtumų. Kol kas, ko gero, tas mastas ir nusikaltimo pobūdis dar netolygus. R.Nixonas turėjo pripažinti, kad darė neteisėtus veiksmus – šnipinėjo oponentų partiją, naudojosi savo galia asmeniniais tikslais, o ne tam, kad užtikrintų valstybės politinį gyvenimą.

Šiuo atveju iš D.Trumpo pusės mes dar kol kas to nematome ir kalbame tik apie žmones, kurie jį supa, galimus jo ryšius su užsienio valstybėmis. Taip pat apie faktą, kad vis dėlto tie ryšiai nebuvo atskleisti. Tai, ko gero, yra pati įdomiausia aplinkybė – kaip sako D. Trumpas, M.Flynnas iš esmės nieko blogo nepadarė, tik diskutavo su Rusijos atstovais, ruošdamasis tam darbui, kurį turės atlikti kaip prezidento patarėjas.

Kodėl jis apie tai nekalbėjo su tyrėjais nuo pat pradžių? Kodėl buvo meluojama? Kodėl tai buvo slepiama? Jei kalbame apie tai, kad buvo pateikti netiksli informacija, tuomet kyla prielaida, kad kažkas buvo neteisėto. Būtent tai turbūt yra silpniausia D.Trumpo administracijos paaiškinimo pusė.

– Baltųjų rūmų advokatas Ty Cobbas teigė, kad „kaltės pripažinimo pareiškimas arba šie kaltinimai neįpareigoja nieko kito, tik patį poną Flynną“. Ar iš tiesų yra taip? CNN pateiktoje analizėje, kurią pateikė Stephenas Collinsonas, teigiama, kad dabar nebėra jokio patikimo būdo D. Trumpui teigti, kad su Rusija susiję tyrimai yra apgaulė, netikros naujienos ar raganų medžioklė.

– D.Trumpas ir jo komanda, akivaizdu, bando atsiriboti nuo M.Flynno, nepaisant to, kad jis ilgą laiką buvo turbūt vienas iš svarbiausių žmonių D.Trumpo saugumo politikoje. Turiu omenyje dar rinkimų kampanijos metu. Vėliau tapo vienu aukščiausių pareigūnų – nacionalinio saugumo patarėju.

Dabar bandoma sakyti, kad tai buvo jo asmeniniai sprendimai ir klaidos, kurias jis pats padarė – ar meluodamas pareigūnams, ar kalbėdamasis su kitų šalių atstovais. Akivaizdu, kad tuo įtikinti gana sudėtinga. Juo labiau kad pats M.Flynnas savo pareiškime, viešai paskelbtuose dokumentuose sako, kad jis savo diskusijas su Rusijos atstovais koordinavo su labai aukštu pareigūnu D.Trumpo komandoje.

Iš esmės, jeigu tai buvo koordinuojama su pačiais aukščiausiais pareigūnais, ko gero, tai buvo koordinuojama ir su pačiu išrinktuoju prezidentu. Tai rodo, kad yra labai aiški sąsaja su pačius D.Trumpu ir jo politiniais siekiais. Tas atsiribojimas tampa nelabai rimtai pagrįstas.

Turbūt bus labai įdomu stebėti, ką M.Flynnas sutiks atskleisti tyrėjams, nes matome, kad jis sutinka bendradarbiauti, sutinka suteikti daugiau informacijos mainais už tai, kad jo paties bausmė būtų švelnesnė nei potencialiai įmanoma. Tai reiškia, kad gali būti pateikti kaltinimai ir daugiau pareigūnų, nes M.Flynnas buvo vienas iš tų, kuris palaikė su jais tiesioginį ryšį.
D.Trumpas ir jo komanda, akivaizdu, bando atsiriboti nuo M.Flynno, nepaisant to, kad jis ilgą laiką buvo turbūt vienas iš svarbiausių žmonių D.Trumpo saugumo politikoje.

– Norisi pratęsti S.Collinsono citatą ir pasakyti, kad nuo šiandien nebėra jokio netikro tyrimo ir jokios raganų medžioklės, ką labai mėgdavo savo „Twitter“ paskyroje akcentuoti prezidentas D.Trumpas.

– Ko gero, taip. Dabar jau apie tai kalbėti sunku. Pagrindinė problema turbūt yra tai, kad D.Trumpo artimi žmonės nebuvo pakankamai atviri. Dabar visos tos kalbos, kurias jie sakė, kad reikėtų, pavyzdžiui, apkaltinti ir pasodinti į kalėjimą Hillary Clinton, tampa šiek tiek keistokos ir atsisuka prieš pačius D.Trumpo atstovus.

– Sakykite, kiek M. Flyno žlugimas žalingas artimiausiai D.Trumpo aplinkai ir į ką tai gali atvesti?

– Tai labai žalingas procesas. Kaip ir minėta, M.Flynnas nebuvo tiesiog vienas iš paprastų patarėjų ar dar vienas iš eilinių kampanijos žmonių. Tai buvo ilgalaikis D.Trumpo rėmėjas, vienas iš tų, kuris formavo D.Trumpo saugumo politikos viziją. Taip pat ir užsienio politikos gaires.

Tai vienas iš tų pareigūnų, kuris turėjo patirties šioje srityje. Daugelis tų, kurie supo D.Trumpą, buvo gana menkai žinomi šios srities atstovams. Bandymas sakyti (ką dabar kartoja kai kurie D.Trumpo žmonės), kad tai yra tiesiog paties saugumo patarėjo sprendimai, jo paties klaidos ir jo paties melavimas, neatrodo labai rimtai.

M.Flynnas buvo vienas iš aukščiausių pareigūnų, tų žmonių, kuris turėjo priėjimą ir prie slaptos informacijos, nepaisant to, kad dirbo trumpai. Žinome, jau prisiekus D.Trumpui, M.Flynnas nacionalinio saugumo patarėjo pareigose neišbuvo nė mėnesio. Vis dėlto tai rodo, kad buvo sąsajų su pačia aukščiausia D.Trumpo aplinka. Tai kelia klausimą, kokia galėjo būti Rusijos įtaka šiai kampanijai.

– Kokia Rusijos reakcija? Bent savaitgalį ji buvo įvardijama kaip spengianti tyla, kuri yra gana iškalbinga.

– Rusijos aukščiausi pareigūnai nuolat kartojo, kad tai yra JAV vidaus procesai, kad tai neprimena nieko realaus į teisėsaugos tyrimą, o labiau į politinę medžioklę. Tai iš esmės kartojo ir D.Trumpas.

Ko gero, labai plačių komentarų šia tema ir neturėtume tikėtis. Juo labiau kad Rusija nuolat kartoja, kad jokio kišimosi į rinkimų procesą nebuvo, kaip ir bandymų derinti būsimąsias politikos gaires su D.Trumpo komanda, peržengiant ribas.

Iš esmės tas pasiaiškinimas šiek tiek primena tai, ką anksčiau kalbėjo M.Flynnas, – visi pokalbiai su nacionalinio saugumo patarėju buvo susiję tik su mandagumu, su Kalėdomis ir kitais visiškai neutraliais dalykais, o ne kokios nors politikos koordinavimu.

– Kokiomis aplinkybėmis M.Flynnas prisipažino apie tas pokalbių su Rusijos ambasadoriumi Sergėjumi Kisliaku turinį? Kitaip sakant, kodėl prisipažinimas įvyko dabar?

– Panašu, kad tiesiog buvo pasistūmėta šiame tyrime. Pirmiausia paaiškėjo, kad pirminės jo tezės (apie kurias jis kalbėjo tiek viešai, tiek pareigūnams, kad pokalbiai buvo neutralūs) nebuvo teisingos. Teisėsaugos pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad pokalbio temos buvo gerokai platesnės.

Prisiminkime, kad dėl to M.Flynnas pirmiausia ir neteko darbo. D.Trumpas tai pripažino. Dabar jau, matyt, prispaustas situacijos, jis tiesiog sutiko bendradarbiauti. Tai yra įdomu. Kadangi jis sutiko bendradarbiauti, pripažino, kad melavo, tai leidžia tikėtis, kad jis turės daugiau informacijos ir sutiks ją atskleisti pareigūnams.

Tai vėlgi kels klausimą dėl, pavyzdžiui, J.Kushnerio, kuris, tikėtina, buvo tas asmuo, su kuriuo M.Flynnas daugiausia ir koordinavo savo veiksmus. Apie J.Kushnerio įtaką ir svarbą D.Trumpo komandoje turbūt net neverta kalbėti.

– Na, jis yra prezidento žentas. Kalbant apie M.Flynną, tai nebuvo geros valias gestas ar kažkokie nubudusios sąžinės reikalai?

– Panašu, kad tai tiesiog buvo noras apsaugoti save. Jam teoriškai grėsė arba tebegresia penkeri metai kalėjimo ir didžiulė bauda. Bet dabar, jeigu jis sutinka bendradarbiauti, daugelis teisininkų pripažįsta, kad, ko gero, į kalėjimą jam sėsti neteks, reikės tik mokėti baudą. Tai yra savęs apsauga.

– Juo labiau žinome JAV teismų sistemą, kur už suteiktą informaciją mainais galima derėtis?

– Neabejotinai. Bet, jeigu teisėsauga sutiko dėl tokių derybų, turbūt tai reiškia, kad M.Flynnas tikrai turi tokios informacijos, kuri teisėsaugai yra be galo įdomi ir gana reikšminga.

 

Perspausdinta iš LRT.lt