Uždaryti
2018-09-20 15:47:02
2018-09-06 00:00:00

Informacija dėl praktikos 4 kurso studentams!

Susitikimas su M. Šešelgyte vyks rugsėjo 14 d. 9.45 206 aud.

Susitikimas su A. Jankausku vyks rugsėjo 14 d. 9.00 119 aud.

Susitikimas su T. Janeliūnu vyks rugsėjo 21 d. 9.45 202 aud.

Susitikimas su J. Ulinskaite vyks rugsėjo 10 d., 18.30 402 aud.

Konservatorių prezidentinė dilema: savi – per silpni, su nepartiniais – rizikinga? A. Ramonaitės komentaras

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama Gitanui Nausėdai arba Ingridai Šimonytei prezidento rinkimuose leistų jiems pretenduoti į antrąjį rinkimų turą, mano LRT.lt kalbinta sociologė Ainė Ramonaitė. Tuo metu politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad konservatorių simpatijos potencialiems nepartiniams kandidatams gali ir pakenkti, nes, jo teigimu, TS-LKD parama nusitaikiusiems į prezidento postą neleistų patraukti svyruojančių rinkėjų balsų.

Konservatoriams nutarus rengti pirminius kandidato į prezidentus rinkimus, partijos skyriai aktyviai kelia savo favoritus. Nors tarp galimų kandidatų minimos ir TS-LKD senbuvių pavardės – ekspremjeras Andrius Kubilius, parlamentarai Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, neoficialiomis žiniomis, didžiausio palaikymo turėtų sulaukti diplomatai, TS-LKD nariai Žygimantas Pavilionis, Vygaudas Ušackas, buvusi finansų ministrė, partijai nepriklausanti I. Šimonytė ir šiuo metu reitingų viršūnėse įsitaisęs ekonomistas G. Nausėda.

G. Nausėda anksčiau minėjo, kad savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose paskelbs rudenį. Ekonomistas tvirtino, kad, jei pasiryš kovoti dėl šalies vadovo pozicijos, tai į šiuos rinkimus žengs kaip nepriklausomas kandidatas, turintis savo rinkimų programą, o politinių partijų paramą vertins atskirai. Vėliau G. Nausėda prabilo, jog bandytų siekti plataus partijų spektro paramos.

V. Ušackas, anksčiau minėjęs, kad planuoja dalyvauti prezidento rinkimuose, atrodo, ėmė tuo abejoti, mat kreipėsi į Lietuvą su klausimu, ar jam verta eiti į rinkimus. Be to, neseniai TS-LKD vadovybei konservatorius buvo apskųstas dėl to, kad Mažeikiuose galėjo ieškoti vietos verslininkų paramos rinkimų kampanijai.

Kandidatų laukia filtrai

LRT.lt kalbinta I. Šimonytė tikino vertinanti TS-LKD skyrių paramą, tačiau pasakyti, ar norėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, neskuba.

„Aišku, kad visada yra svarbu žinoti, ką žmonės galvoja, svarbu žinoti, ar jie galvoja gerai, ar blogai. Bet vis tiek sprendimą, ar darai, ar nedarai, ar dalyvauji, ar nedalyvauji priima pats žmogus, nes su tuo jam reikia gyventi, viską įvertinus – ir simpatikus, ir antipatikus, ir kitką“, – aptakiai kalbėjo I. Šimonytė.

Tuo metu Ž. Pavilionis dar kartą patvirtino savo planus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„Jei partijos skyriai mane iškels, aš dalyvausiu šitame žaidime iki galo“, – LRT.lt sakė konservatorius.

TS-LKD Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas LRT.lt aiškino, kad rugsėjį skyriai baigs kelti kandidatus į prezidentus. Anot jo, partijos nariai gali išreikšti simpatijas ir ne TS-LKD priklausantiems asmenims.

„Po skyrių išreikštos pozicijos partijos prezidiumas kreipsis į ryškiausius kandidatus, prašydamas jų pozicijos – ar jie sutinka dalyvauti šitame procese, tiksliau, ar neatsisako dalyvauti pirminiuose rinkimuose, po kurių bus nuspręsta, ką prezidento rinkimuose rems TS-LKD“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Pasak A. Vyšniausko, skyrių iškelti kandidatai taip pat turės pereiti ir tam tikrą TS-LKD Priežiūros komiteto filtrą: iš kandidatų sąrašo gali būti išbraukti su kitomis partijomis susiję politikai, bus vertinama kandidatų reputacija.

Nepartinius kandidatus rinktis rizikinga

LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė politologė A. Ramonaitė tvirtino mananti, kad TS-LKD daugiausiai išloštų, jei paremtų ekonomisto G. Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose.

„Jei traktuosime G. Nausėdą kaip konservatorių kandidatą, tai matyti, kad jis dabartinėje situacijoje tikrai pretenduotų į antrą rinkimų turą. Tiesa, jis nebūtų tiesioginis konservatorių kandidatas, nes matėme, kad jis kratosi tos paramos, tad ta parama būtų labiau iš šalies.

Jei G. Nausėda kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas, o konservatoriai kelia savo kandidatą, tada atsiranda tam tikras galimas persidengimas tarp šitų kandidatų, G. Nausėda ir konservatorių kandidatas konkuruotų tarpusavyje, kadangi elektoratas pagal sociodemokrafines charakteristikas persidengia“, – aiškino sociologė.

„Jei G. Nausėda nekandidatuotų iš viso, tai realiausią konservatorių kandidatą, galintį žengti į antrą rinkimų turą, matyčiau I. Šimonytę, bet, kiek suprantu, mažai tikėtina, kad ji kandidatuos“, – pridūrė A. Ramonaitė.

Nepartinių – G. Nausėdos ir I. Šimonytės – kandidatų pranašumą prieš galimus TS-LKD priklausančius kandidatus įžvelgė ir ryšių su visuomene specialistė Orijana Mašalė.

„Abu nepartiniai kandidatai yra gerokai žinomesni negu partiniai kandidatai, nes partiniai kandidatai – tiek V. Ušackas, tiek Ž. Pavilionis – dirbo diplomatijoje, užsienio reikalų srityje ir dėl to paprastam žmogui mažiau žinomi. Jei pasirinktų vieną iš jų, konservatorių partijai reikėtų investuoti laiko, lėšų, resursų, kad padidintų šitų dviejų kandidatų žinomumą, o žinomumas rinkimų maratone yra labai svarbus veiksnys“, – LRT.lt komentavo O. Mašalė.

Vis dėlto, kaip pažymėjo pašnekovė, TS-LKD pasirinkus prezidento rinkimuose remti ne savo partijos narį, gali iškilti tam tikras pavojus.

„Iš tiesų mes nežinome nei I. Šimonytės, nei G. Nausėdos vertybių, jie apie tai nelabai ir kalba. Galime nuspėti, nujausti, bet nėra aiškios ideologinės linijos, kuri būdinga politinei struktūrai, partijai. Dėl to gali sutrikti ir konservatorių rinkėjai, jei vyks tie pirminiai rinkimai. Išeina katės pirkimas maiše, lūkesčių projektavimas į tuos nepartinius kandidatus ir spėliojimas, kokie jie gali būti“, – perspėjo O. Mašalė.

Anot jos, konservatoriai jau seniai neturėjo savo kandidato prezidento rinkimuose (anksčiau rėmė dabartinę prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą), tad jiems privalu atsakingai ruoštis 2019 m. šalies vadovo rinkimams. Be to, O. Mašalės manymu, TS-LKD turėtų suvokti ir jų remiamo kandidato charakterio svarbą.

„Dabar, kai konservatoriai viešojoje erdvėje yra tapę konflikto, erzelio kėlimo simboliu – turint galvoje konfliktus su valdančiąja koalicija, – tai iš tų keturių pavardžių turime porą kandidatų, kurie yra diplomatiški, likusieji – aštresni žmonės. Taigi konservatoriai turės spręsti, kokio charakterio jų kandidatas turėtų būti“, – perspėjo pašnekovė.

 

<…>

Finale – kairiųjų ir dešiniųjų kandidatai

VU TSPMI politologė A. Ramonaitė prognozavo, kad, jei iki 2019 m. prezidento rinkimų neatsiras naujų pajėgių kandidatų, panašu, jog šalies vadovo rinkimų finale matysime „valstiečių“ ir konservatorių remiamus asmenis, už kurių rikiuosis kitų partijų rėmėjai.

„Per Seimo rinkimus „valstiečiai“ patraukė centro elektoratą arba iš įvairių partijų po truputį nukando, bet per prezidento rinkimus, manau, susiklostytų tradicinė kairės ir dešinės situacija. Kairiųjų partijų – socdemų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ – elektoratas labiau linkęs būtų paremti „valstiečių“ kandidatą, o Tėvynės sąjungos ir liberalų elektoratas remtų konservatorių kandidatą“, – svarstė pašnekovė.
Apie „valstiečių“ ir konservatorių favoritų susidūrimą prezidento rinkimų finale užsiminė ir viešųjų ryšių specialistė O. Mašalė. Anot jos, vis dėlto, jei „valstiečių“ stovykla remtų premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą šalies vadovo rinkimuose, TS-LKD pozicija gali tapti kebli.

„Jeigu kalbame apie premjero S. Skvernelio kandidatūrą, jam šita kova būtų lengvesnė, nes matome jo vyriausybės tam tikrus darbus, jo vadovavimą anksčiau Vidaus reikalų ministerijai, policijai. O, tarkime, kalbant apie Ž. Pavilionį, kuris visą gyvenimą veikė diplomatijoje, žmonėms būtų sunku jį įvertinti, nes sunku įvertinti diplomatinio darbo rezultatą, kuris yra ilgai trunkantis, sudėtingas ir ne viską gali pasakoti, ką ten nuveikei“, – dėstė O. Mašalė.

A. Ramonaitei pritarė politologas A. Krupavičius. Tiesa, VDU profesorius perspėjo konservatorius, kad dėl jau jo minėtų partijos populiarumo lubų antrame prezidento rinkimų ture TS-LKD gali patirti nesėkmę.

„Taip, jų remiamas kandidatas tikriausiai surinks daugiau negu partija galėtų surinkti Seimo rinkimuose, bet antrame rinkimų ture yra didžiulė tikimybė, kad jis neturėtų jokių galimybių laimėti rinkimus“, – teigė A. Krupavičius.

Politologo manymu, geriausias receptas TS-LKD – prezidento rinkimuose remti pusantro kandidato.

„Vienas kandidatas į prezidentus galėtų būti partijos kandidatu, kuris būtų pasmerktas pralaimėti, o kitas kandidatas būtų remiamas daugiau neformaliai. Kandidatas, kuris vertinamas kaip favoritas, partijai netrukdytų, parama būtų neformali, o partija išlaikytų savo veidą, kadangi iškeltų savo partinį kandidatą“, – patarimais dalijosi pašnekovas.

 

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį galite rasti LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.