Uždaryti

Konfliktus jau prognozuoja ir Arktyje – ją nusižiūrėjusi ne viena valstybė. Margaritos Šešelgytės komentaras

Jeigu NATO tik dabar pradeda rūpintis tuo, kas vyksta Arkties vandenyne, tai Rusija jau tai darė ilgus metus ir yra priekyje, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktarė Margarita Šešelgytė. Pašnekovės teigimu, dėl bandymų išplėsti savo zonas, tikėtina, kad konfliktų tarp valstybių gali kilti ir Arktyje.

Šylantis klimatas ir tirpstantys ledynai atveria iki šiol neišnaudotą regioną – Arkties vandenyną. Manoma, kad ten gali būti milžiniškų naftos bei dujų telkinių, taip pat ir kitų iškasenų – aukso, deimantų, geležies. JAV geologiniai tyrinėjimai rodo, kad Arktyje esančių iškasenų vertė gali siekti per 17 trln. dolerių, o tai kone prilygsta visai JAV ekonomikai. Tirpstantys ledynai taip pat atveria ir naują jūrų kelią.

„Jei reikėdavo anksčiau apiplaukti, tai dabar vasaros metu ledynai nebedengia to regiono ir galima plaukti iš Kinijos į Europą ir taip sutrumpinti kelią“, – teigia M. Šešelgytė.

Anot M. Šešelgytės, Arktyje tirpstantys ledynai sukuria sąlygas šiam regionui tapti strategiškai svarbiam. Dėl Arktyje slypinčių naudingų iškasenų klodų, jūriniuose keliuose kyla įtampa tarp valstybių, kurios nori atsiriekti kuo daugiau galių ir bandyti kontroliuoti kelius toms šalims, kurioms priklauso tam tikri vandenys. Anot pašnekovės, tokiu būdu, pasitelkiant karines pajėgas, yra užtikrinamas prekybinio laivyno saugumas.

NATO karininkai pastebi, kad Rusijos karinė veikla Arkties vandenyne sparčiai intensyvėja. Kai kurios valstybės Rusiją kaltina dėl provokacijų: rusai ten atidarinėja naujas arba atkuria jau seniai uždarytas bazes, tvirtina laivyną, stato povandeninius laivus. Nerimaujama, kad Rusija gali savavališkai pradėti kasybas, pavyzdžiui, Arkties vandenyne esančiame Lomonosovo kalnagūbryje, kuriame, kaip manoma, gali būti ketvirtadalis pasaulio iškastinio kuro atsargų.

Kaip teigia M. Šešelgytė, ginčų yra ne tik tarp Rusijos ir NATO valstybių – nesutarimų vyrauja ir tarp JAV ir Kanados. Anot pašnekovės, galvoti, kad kažkoks karinis konfliktas tarp šių valstybių galėtų kilti – neverta, nes tai NATO valstybės. Šiuo atveju galėtų kilti netyčinis konfliktas susidūrus Rusijos ir NATO pajėgoms.

„Gali kilti netyčinis konfliktas, jei netyčia susidurs Rusijos ir NATO pajėgos, bet, ko gero, vienas iš tikėtiniausių scenarijų, kad nebūtinai mes turime matyti tokį didelį atvirą konfliktą, bet tai, ką mes matome Pietų Kinijos jūroje (tokius apsistumdymus, salų gaminimus) bandymus išplėsti savo zonas, tikėtina, kad tokių konfliktų gali būti ir Arktyje“, – perspėja M. Šešelgytė.

Jos aiškinimu, dėl to, kad didelė Rusijos teritorijos dalis yra šiaurėje, ši šalis turi gerą bazę savo infrastruktūrai plėtoti. Pasak M. Šašelgytės, Rusijoje Arkties politika jau nuo 2009 m. labai stipriai prioretizuojama – Rusija tai pradėjo daryti kur kas anksčiau ir yra priekyje, o NATO valstybės dar tik bando vytis.

„Jeigu, tarkime, NATO ar JAV tik dabar pradeda rūpintis tuo, kas vyksta, tai Rusija jau tai darė ilgus metus ir jie yra priekyje. Kalbant apie tuos pačius ledlaužius, neseniai buvo atlikta studija, kad JAV apskritai neturi tokių pajėgumų ir tik dabar bandys juos plėtoti. NATO valstybės irgi reaguoja į Rusijos įsitvirtinimus Arktyje ir paskutiniu metu JAV į šį regioną kreipia didesnį dėmesį. Norvegija jau kurį laiką rūpinasi savo pajėgumais, perka lėktuvus ir povandeninius laivus iš Vokietijos“, – komentuoja M. Šešelgytė.

Pernai Arktyje vyko didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo, kuriose dalyvavo 31 valstybė su maždaug 50 tūkst. karių. Buvo išmėginta, kaip reikėtų elgtis, jeigu būtų užpulta Norvegija. Rusijai tokie NATO veiksmai nepatinka – ji turi bendrą sieną su Norvegija ir priekaištauja dėl to, kad Norvegija savo uostuose reguliariai priima amerikiečių povandeninius laivus.

Vakarų dėmesys Arkties regionui itin išaugo po Krymo okupacijos 2014 m. Tiesa, kol kas Vakarams arktyje dar gerokai trūksta infrastruktūros, uostų, karinių bazių. Reikėtų nepamiršti dar vieno svarbaus žaidėjo – Kinijos.

1996 m. buvo įkurtas forumas, skatinantis Arkties regiono bendradarbiavimą – Arkties taryba. Jai priklauso Rusija, JAV, Kanada, Norvegija, Suomija, Švedija, Islandija ir Danija – visos šios valstybės turi savų interesų Arkties vandenyne.

M. Šešelgytės teigimu, jeigu atsiranda kas nors naujo, Kinija, kaip viena galingiausių pasaulio valstybių, yra suinteresuota sudalyvauti. Anot pašnekovės, problema yra ta, kad Kinija nėra Arkties tarybos narė, tačiau ji save laiko netoli Arkties esančia valstybe ir aiškiai deklaruoja, kad ten turi interesų.

„Kinijos laivai jau plaukė tuo keliu, kai buvo atšilę ledynai ir tai irgi yra tam tikras savęs pozicionavimas, kad „mums Arktis aktuali ir mes čia esame“. Kinija investuoja į teritorijas, esančias Arktyje, o Grenlandija ir kitos Arkties valstybės, esančios Kinijos interesų zonoje, yra susirūpinusios, ką tos investicijos reiškia. Kinija deklaruoja savo interesus ir panašu, kad ji bus žaidėja“, – tvirtina pašnekovė.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.