Uždaryti

Koks „Brexito“ likimas palankiausias Didžiosios Britanijos lietuviams? M. Šešelgytės komentaras

Įvyks „Brexitas“ ar vis dėlto ne? Tokia galimybė likti ES tapo dar realesnė, nes vos tik premjerė Theresa May paskelbė, kad vyriausybė pritarė jos „Brexito“ planui, vienas po kito iš kabineto pasitraukė 4 planui nepritariantys ministrai. O gretos palaikančiųjų balsavimą dėl nepasitikėjimo T. May – plečiasi. Didžiosios Britanijos premjerė pareiškė, kad alternatyva jos planui – arba pasitraukimas be sutarties, arba jokio „Brexito“. O koks variantas būtų geriausias ten gyvenantiems lietuviams ir visai ES? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – politologė Margarita Šešelgytė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– „Tai, kas pasiekta šiandien, nėra „Brexitas“, – pasakė vienas iš vyriausybės šiandien pasitraukusių ministrų. Gerbiama M. Šešelgyte, tai kas tai yra, jeigu tai nėra „Brexitas“? Kuo šis planas neįtiko vis dėlto tiems patiems konservatoriams?

M. Šešelgytė: Pagrindinis, ko gero, plano trūkumas, jų akimis yra tai, kad tai yra švelnusis „Brexito“ variantas, kuris gali ir užsitęsti, nes atsiranda tokia sąlyga, tai yra pratęsimo pereinamasis laikotarpis, kuris vėlgi gali būti pratęstas. Ir, ko gero, neribotam laikui. Tas dalykas kaip ir sukuria neaiškumą, neužtikrintumą, kad iš tiesų tas „Brexitas“ ir  įvyks. Čia galbūt yra vienas iš tų „Brexito“ neįvykimo variantų, kai yra nukeliamas ir nukeliamas, atidedamas procesas. Iš tiesų apie tokias opcijas buvo šnekama ir ES institucijose, ir ekspertų bendruomenėse, kad tai galėtų būti vienas iš variantų, kai yra pereinamasis laikotarpis – toks užsitęsęs, nesibaigiantis, ir gyvename po senovei. Tai čia vienas momentas. Taip pat buvo eilė kitų dalykų, kurie iš esmės kuria tą kitokį „Brexito“ variantą, kokio reikalavo pagrindiniai „Brexito“ šalininkai. Čia pagrindinė, matyt, ir yra problema.

– T. May – ką pastebi, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos žiniasklaida – dar nėra niekada pasakiusi, kad alternatyva „Brexitui“ arba tam planui, dėl kurio buvo susiderėta, galėtų būti likimas ES. Šiandien ji pirmą kartą apie tai prasitarė kaip apie alternatyvą. Kiek tai yra realu dabar, iš šios perspektyvos žiūrint, pone A. Izgorodinai, kai tiek daug jau pažengta?

A. Izgorodinas: Žiūrint į dabartinį tekstą, dėl kurio buvo derėtasi ir kuris yra rezultatas, sakyčiau, kad link to ir einama, nes, tarkime, kalbant apie prekybos aspektus, tekste yra labai aiškiai parašyta, kad abi pusės sieks labai glaudaus bendradarbiavimo. Tai reiškia, kad tikėtina prekyba, galiotų europietiškos taisyklės, ir tai reiškia, kad Didžioji Britanija elementariai neturės teisės pasirašyti dvišalių prekybos sutarčių, ko ir buvo, sakykim, tikėtasi ir ko labai nori „Brexito“ šalininkai.

– Na, kad jeigu jau pasitraukiam iš ES, tai jau valdom ir savo pinigus, ar ne?

A. Izgorodinas: Kitas dalykas, kaip buvo teisingai pastebėta, atsirado keli nauji sakiniai dėl pereinamojo laikotarpio. Jeigu anksčiau buvo rašoma, kad pabaiga jo yra 2020 m. galas, tai dabar atsirado sakinys, kad abi šalys gali tą laikotarpį pratęsti. Taip kad sutinku, jog dabartinis tekstas tikrai nėra „Brexitas“, bent jau nėra kietasis „Brexitas“. Tai yra labai švelnus ir toks labiau teorinis „Brexitas“.

– Bet ar net pačioje konservatorių partijoje nėra sutarimo iš principo, kokio „Brexito“ reikėtų?  Galų gale juk yra ta kita bundanti pusė, kuri sako: „Ne, reikia antro referendumo.“ Tai balansą vis dėlto kažkokiu būdu šitas dokumentas išlaiko, ponia M. Šešelgyte?

M. Šešelgytė:  Sunku pasakyti, ar jis išlaiko balansą būtent kaip dokumentas, bet visa „Brexito“ esmė yra pasidalijimas visuomenėje ir pasidalijimas partijoje, nes iš tiesų partijos pykčiai, kivirčai ir atvedė į „Brexitą“. Kai bandoma buvo sustiprinti savo vaidmenį partijoje ir bandoma tai padaryti per balsavimą referendume. Štai partinės rietenos atveda iki šito šiandieninio iššūkio. Ko gero, yra tos pusės ir vienoje partijoje, ir visuomenėje. Bet taip pat auga gretos žmonių, kurie sako, kad turime kažką daryti, nes „Brexitas“ yra kenksmingas.

– Čia tie, kurie pralaimėjo referendumą?

M. Šešelgytė:  Tie, kurie pralaimėjo, tie, kurie buvo indiferentiški, ko gero, irgi atsimerkė matydami, kad kiekvienas toks aštresnis pareiškimas vis dėlto duoda smūgį Jungtinei Karalystei: ir valiuta krenta, ir įmonės traukiasi – tai nėra naudingas dalykas. Iš tiesų yra žmonių ir ekspertų bendruomenėje, atvirai kalbančių apie antrą referendumą, sakančių, kad referendumas visų pirma buvo patariamasis. Antras dalykas, kuris labai svarbus, – jis rėmėsi neteisinga informacija. Ir iš tiesų tie žmonės visai, sakyčiau, net ir šansus to referendumo vertina gana gerai. Čia galbūt netgi būtų dar vienas iš scenarijų šalia šito susitarimo, jei vis dėlto tas susitarimas būtų atmestas, jeigu T. May pasitrauktų iš Vyriausybės. Ko gero, vėlgi būtų atvertas kelias kažkokiems susiėjimams, protestams, ir tai būtų galbūt referendumas – antras variantas.

– Didžiojoje Britanijoje gyvena daugybė, šimtai tūkstančių lietuvių. Tai, kad įvyko „Brexitas“ ir užtrukęs vis dėlto tas laikotarpis – kaip bus trečiųjų šalių gyventojams, kaip bus trečiųjų šalių piliečiams, kokios sąlygos… Jeigu taip galima grubiai pasakyti, parvarė į Lietuvą labai daug žmonių, ir dabar skaičiuojama, kad imigracija, grįžimas atgal, kyla. Pone A. Izgorodinai, ten gyvenantiems lietuviams kas būtų geriau?

A. Izgorodinas: Ten gyvenantiems lietuviams būtų geriau, kad būtų stabili ekonomika ir stabilus svaro kursas. Pagrindinis punktas, kas susiję, sakykime, su teisiniais aspektais – šiuo metu labai atsargiai tuos sakinius sakyčiau, nes tai nėra iki galo aišku – yra parašyta, kad abi šalys įsipareigoja gerbti užsienio piliečius, gyvenančius Didžiojoje Britanijoje  ir ES. Bet jie turi gyventi, tarkime, Didžiojoje Britanijoje ne mažiau nei paskutinius 5 metus ir ten būti užsiregistravę. Bet vėlgi kol kas labai atsargiai tą komentuočiau, nes tekste yra daug neaiškumų dėl šio punkto, ir kol kas nepriimkit mano teiginių kaip 100 proc. teisingų.

– Ar tai reiškia, kad ši padėtis – bet kokiu atveju kol kas susitarimo nėra – tęsiasi, ji gali užsitęsti?

A. Izgorodinas:  Taip, neapibrėžtumas tęsiasi.

– ES dabar džiaugiasi tuo, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje? Nes kai nėra aiškumo, lyderiai persistumdo. T. May neatvyko į Paryžiaus taikos forumą, neatvyko į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginius. Tai yra taip pat ženklas, kad ji laikosi toliau nuo Europos ir sprendžia vidaus reikalus. Ar taip galima suprasti?

M. Šešelgytė: Iš tiesų vidaus problema yra labai didelė, ir kol ji neužsitikrins tos problemos sprendimo, tuo labiau, kad važiuotų susitikti su ES, kuri laukia kažkokio atsakymo…  ES labai daug tikėjosi iš T. May, nes ji buvo tas vienintelis žmogus, su kuriuo galima kalbėti. Tai šitas susitarimas – iš tiesų jis sveikintinas ir man atrodo, kad ir deramasi buvo jau su tam tikru ES sutarimu. Nes kas yra šitame susitarime? Tai iš principo, ką ES ir siūlė – tą minkštąjį, švelnųjį „Brexito“ variantą. Dabartinė situacija yra problemiška tuo, kad jeigu T. May atsistatydina, ir tekstas, visas šitas susitarimas, yra išmetamas, tai vėl reikia pradėti iš naujo. ES yra pasakiusi, kad jeigu nebus susitarimo, bus labai skausminga Didžiajai Britanijai. Iš tiesų tikrai bus labai nenaudinga tiek ES, tiek Didžiajai Britanijai – būtent dėl nestabilumo.

– Pone A. Izgorodinai, kaip verslas reaguoja? Didžioji Britanija yra viena iš didžiųjų Lietuvos prekybos partnerių. Kaip atrodo Didžiosios Britanijos ekonomika – kaip ji reaguoja į šitą neaiškumą ir gana užsitęsusią neaiškią padėtį?

A. Izgorodinas: Tiesą sakant, Britanijos ekonomika šiuo metu atrodo stebėtinai gerai, ir vienas iš aspektų yra rekordiškai žemas nedarbo lygis. Šiuo metu jis siekė 3,4 procento.

– Kaip paaiškinti tokią ekonomikos reakciją?

A. Izgorodinas:  Tai yra labai paprasta. Darbo rinka yra labai inertiška ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Į bet kokius pokyčius tie rodikliai reaguoja labai pavėluotai. Kur yra grėsmė? Tai labai nestabilus svaro sterlingų kursas. Bet kokiai ekonomikai tai nėra naudinga. Kitas dalykas – investicijų ir lūkesčių prastėjimas. Tai reiškia, kad Britanijos kompanijos ketina labai lėtinti plėtros apsukas, ir ateityje, tikėtina, augimas bus labai lėtas. Šiaip ir dabar BVP augimas yra labai lėtas, jis vos viršija 1 procentą. Tarkime, euro zonos šiais metais išaugs maždaug 2 proc., Lietuvos – beveik 4 proc. 3,7 proc. – jeigu tiksliai.

– O jeigu vertinant perspektyvas, tai koks variantas būtų, pavyzdžiui, geresnis Didžiosios Britanijos ekonomikai: likti ES, galbūt kartoti referendumą, ta neapibrėžta padėtis ar vis dėlto tas griežtasis „Brexitas“?

A. Izgorodinas: Žinoma, kad likti, nes ekonomikos yra tarpusavyje labai persipynusios. ES yra lygiai taip pat svarbūs ir Britanijos prekybos partneriai, ir iš tikrųjų yra labai daug neapibrėžtumo dėl eksporto sąlygų, dėl gamybos. Tikrai negalima iškelti variantų, kad, sakykime, lygiai taip pat, kaip pasitraukia bankai iš Britanijos – dalis kompanijų galbūt nutars pasitraukti. Tiesą sakant, teoriškai kalbant, čia yra šansas Lietuvai pritraukti ir tam tikrų paslaugų kompanijų, galbūt ir gamybos kompanijų.

– Pabaigoje labai trumpas klausimas ir trumpas atsakymas. Kaip manote, pasitrauks Didžioji Britanija? Įvyks „Brexitas“?

A. Izgorodinas: Manau, ne.

M. Šešelgytė:  Aš irgi manau, kad ne. Manau, tas užsitęsęs neapibrėžtumas arba tas švelnusis su pratęsimais „Brexitas“ bus tas variantas.

A. Izgorodinas: Pritariu.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.