Uždaryti

Kęstutis Girnius. Referendumas – nepateisinamas populizmas

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė klydo, teigdamas, kad valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva rinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo turi populistinį atspalvį.

Lingė buvo perdėm mandagus. „Valstiečių“ referendumas yra grynas populizmas be jokių teigiamų atspalvių. Jo įgyvendinimas nepaveiks Seimo ar valstybės darbo, gal net pakenks. Vienintelis jo tikslas – mobilizuoti savo rinkėjus, pritraukti naujus.

Sakoma, kad viskas leistina kare ir meilėje, tai gal ir politikoje. Vis dėlto apmaudu, kad siekiama piktnaudžiauti žmonių nepasitenkinimu partijomis ir politikais, mėginant savo partijai surinkti daugiau balsų. Ilgainiui šitoks populizmas gali į save atsigręžti, jei jis didintų nepasitikėjimą Lietuvos politine santvarka.

Nereikia keisti Konstitucijos be rimtos priežasties. Keičiant Seimo sudėtį, svarbu nurodyti kaip pokyčiai konkrečiai pagerins Seimo darbą.

Kol kas nesu girdėjęs nė vieno įtikinamo argumento šiuo klausimu. Ir jokių negaliu įsivaizduoti, išskyrus itin cinišką, esą Seimo nariai yra tokie nekompetentingi nevykėliai ar godūs veltėdžiai, kad kuo jų mažiau, tuo geriau. Kuo mažiau Seimo narių, tuo mažiau nusišnekėjimo, tuo mažiau kvailų pasisakymų bei kritikos neatlaikančių įstatymo projektų.

Neabejoju, kad daugelis piliečių mano, jog politikai yra nevykėliai, kurie gauna gerą atlyginimą, nors nedirba rimto darbo, tad kuo mažiau, tuo geriau.

Bet vargu, ar „valstiečiai“ nuoširdžiai mano, kad tokia nuomonė deramai apibūdina juos ir jų koalicijos bendražygius. Tikiu, kad jie supranta, jog šiuo atžvilgiu opozicija mažai nuo jų skiriasi.

Tarkime, kad sumažinus deputatų skaičių, Seimas dirbtų geriau. Tuo atveju kyla klausimas, kodėl tas mažinimas toks kuklus. Jei iššluojama kiaulidė, kodėl ne nuosekliau ir nuodugniau? Klausiau vieno įtakingo Seimo pareigūno, kodėl numatoma palikti 121 narį, užuot sumažinus iki natūralesnio 101? Jis nurodė, kad Estija ir Latvija turi 101 deputatą (Latvija turi tik 100), o Lietuva turi ženkliai daugiau gyventojų. Lyg duota suprasti, kad tai nacionalinio prestižo, ar orumo klausimas – mes turime daugiau gyventojų už mūsų artimiausius kaimynus, todėl turime turėti daugiau parlamentarų. Vargu.

Galima nurodyti, kad apskritai Parlamento narių skaičius nėra siejamas su šalies dydžiu. JAV kiekvienas Kongreso narys atstovauja daugiau negu 600,000 gyventojų. Jei tai būtų sektinas pavyzdys, tai Lietuvai pakaktų penkių Seimo narių. Ko gero, ir „valstiečiai“ mano, jog tai būtų per mažai.

Nyderlandai turi daugiau negu 17 milijonų gyventojų, žemutiniai rūmai tik 150 narių. Bet Nyderlandų politikai nesijaudina dėl to, kad jo parlamentarų skaičius vos devyniais nariais mažesnis už šalies, kuri turi šešis kartus mažiau gyventojų.

Gana ironizavimo, bet svarbu pabrėžti, kad siūlydami mažinti Seimo narių skaičių, „valstiečiai“ traukė skaičius iš oro, užuot mėginę nuspręsti optimalų ar optimalesnį Seimo dydį.

Glumina toks lengvabūdiškas požiūris į ketinimus gana reikšmingai pertvarkyti svarbiausią šalies politinę instituciją. Antra vertus, gerai, kad jie nepersistengė, nes „optimalaus dydžio“ nėra.

Dažnai teigiama, kad mažėjant gyventojų skaičiui, turėtų mažėti valstybės tarnautojų, taip pat ir Seimo narių gretos.

Šitokius argumentus dažniausiai perša liberalai, ir kiti, kurie laiko valstybę neišvengiama blogybe, bei tiki, kad kuo mažiau valdžios, tuo daugiau gerovės. Tai duomenimis nepagrįsta dogma. Maži mokesčiai ir skurdi, mažai paslaugų teikianti valstybė gal paranki bankininkams, stambiems verslininkams, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ideologams ir lobistams, bet ne didžiajai gyventojų daugumai.

JAV turi puikių savybių, jos ūkis yra pavyzdys kitoms šalims, bet eilinis prancūzas, belgas ir švedas gyvena geriau ir ramiau už eilinį amerikietį, nepaisant kaip sunku amerikiečiams tai pripažinti. Nežinau, ar Lietuvoje per daug žmonių dirba valstybės sektoriuje, kiek galima mažinti jų skaičių, nekenkiant teikiamų paslaugų kokybei.

Abejoju, ar valstybės sektoriaus mažinimo entuziastai yra deramai išstudijavę šį klausimą, ar paklausę, kaip pragyvens atleistieji, kaip tai gali paveikti provincijos gyvenimo kokybę. Veikiau jie tenkinasi, kartodami savo išankstinius nusistatymus ir ideologizuotų vadovėlių mokymus.

Net jei būtų nutarta mažinti valstybės sektorių, atsižvelgiant į gyventojų mažėjimą, tada uždaryti mokyklas ir ligonines, būtų klaida sutapatinti Seimo narius su eiliniais valstybės tarnautojais. Jie tokie tikrai nėra.

Daugeliu atžvilgių jų vaidmuo svaresnis negu gydytojų, visų mylimų ugniagesių ar mokytojų. Įstatymai nustato šalies gyvenimo gaires.

Nekompetentingi įstatymai gali sukelti tiesioginę žalą, bet visi nukenčiame ir tada, kai dėl kompetencijos ar žinių stokos Seimas nepriima reikalingų įstatymų, kurie sudarytų sąlygas gyventi geriau. Norint gerų įstatymų, reikia kompetentingų patarėjų ir specialistų, čia ne vieta skaičiuoti skatikus. Seimo nariai turi per mažai, o ne per daug patarėjų ir kitų talkininkų, nors gal jais deramai nepasinaudoja.

Verta skatikų skaičiuotojams priminti, jog 2016 m. valstybės sektoriuje dirbo 387 900 žmonių, taigi 29 proc. dirbančiųjų. Iš jų 51,136 yra valstybės tarnautojai – statutiniai ir civiliai (maždaug per pusę kiekvienų). Seimo nariai ir jo štabai sudaro labai mažą šių tarnautojų procentą. Apytikriai mažiau negu 200 žmonių būtų tiesiogiai paveikti, sumažinus Seimą dvidešimčia deputatų ir atleidus visų jų štabus. Sutaupyti pinigai būtų tik lašas jūroje, juokingai maža suma.

Atrodo, kad Seimo narių mažinimas bus daromas ne vienmandatininkų sąskaita, bet „sąrašinių“, kurie išrenkami daugiamandatėse apygardose. Jei reikėtų ką nors mažinti, tai tikrai „sąrašinius“. Sąrašai leidžia į Seimą patekti politikams, kurie niekada negalėtų pasiekti pergalės vienmandatėje apygardoje, ir kurių po to negalima iškrapštyti, kol turi savo partijos, nors ne rinkėjų palaikymą. Mano nuomone, tokie žmonės neturėtų būti Seimo nariai, nors gali užimti atsakingas pareigas valstybės aparate.

„Valstiečiai“ mažins „sąrašinius“ ne dėl šios priežasties, bet dėl to, kad antrame rinkimų ture piliečiai dažniausiai nepalaiko konservatorių kandidatų, o jiems naudingi pokyčiai, kurie kenkia pagrindiniams jų varžovams. Tai nėra rimtas pagrindas mažinti Seimą, bet, deja, šiuo atžvilgiu politika nesiskiria nuo meilės ir karų.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.