Uždaryti
2020-04-06 02:10:28
2020-03-12 00:00:00

Pagal VU sprendimą kontaktinis studijų procesas stabdomas iki balandžio 13 d. imtinai. Prašome sekti informaciją per VU TSPMI Facebook paskyrą ir tikrintis universiteto el. paštus bei E-mokymų sistemą.

Daugiau informacijos rasite čia

Kęstutis Girnius. Neramūs ateinantys metai

2020 m. bus neramūs. JAV, Kinija, Rusija ir Europos Sąjunga grumiasi su rimtomis vidaus problemomis, kurios pablogins jau ir taip ne itin draugiškus tarpusavio santykius. Bet manytina, kad pasiseks išvengti didesnių konfrontacijų.

Donaldas Trumpas toliau dominuos JAV viešajame gyvenime. Atstovų Rūmai jam iškėlė apkaltą, Senatas jį išteisins. Apkaltos procesas mažai paveiks amerikiečių politines nuostatas. Tiems, kurie mano, jog jis pažeidė Konstituciją, pažemino prezidento instituciją ir pakirto JAV prestižą, tai tik dalis priežasčių, kodėl jis laikytinas niekšu. Trumpo rėmėjams jis liks žmogumi, kuris siekė atkurti JAV galybę, o apkaltą jie laikys kerštingų demokratijos partijos veikėjų piktybiniu bandymu demonizuoti prezidentą ir panaikinti 2016 m. rinkimų pergalę.

Artėjantys prezidento rinkimai didins abiejų pusių aistras. Beveik neįmanoma įsivaizduoti rezultato, kuris mažintų įtampas ir pajudintų šalį normalesnės politikos linkme. Nepaisant to, kad metų pabaigoje Kongresas priėmė keletą svarbių teisės aktų, kitais metais valstybės reikalai liks nustumti į antrąjį planą, nors esama skubiai spręstinų problemų.

Nenumatyti didesnių pokyčių užsienio politikoje, nors neatmestina galimybė, kad neprognozuojamas Trumpas gali staiga pakeisti politikos trajektoriją, jei jis manytų, kad tai jam naudinga. Neaišku, kaip jis reaguos, jei Šiaurės Korėja pradėtų tolimo nuotolio raketų ar branduolinių ginklų bandymus. Vašingtone vyrauja tvirtos antirusiškos nuostatos, abi politinės partijos įsitikinusios, kad Rusija yra pavojingas priešas, kurį reikia konfrontuoti ir bausti. Pokyčių santykiuose nebus.

Trumpas liks abejingas Europos Sąjungos atžvilgiu. Nors Kongresas dažnai giria ES, jis lengvabūdiškai nepaiso jos interesų, kaip rodo gruodį įvestos sankcijos „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms bendrovėms. Briuseliui įgriso dažnas JAV piktnaudžiavimas savo finansinės sistemos hegemonija, tad jis sieks sukurti finansinių instrumentų, kurie leistų apeiti vienašališkas JAV sankcijas ir baudas. Sankcijos ir mėginimas jas neutralizuoti bus dar kita trinties priežastis. Maskva gana santūriai reagavo į sankcijas, bet jei jos ženkliai atidėtų dujotiekio tiesimo baigtį, Kremlius stengtųsi atkeršyti.

2019 m. įtempti santykiai tarp JAV ir Kinijos šiek tiek atslūgo, sutarus švelninti prekybos karą. Bet tai laikinos paliaubos, o ne taikos sutartis. Lieka daug neatsakytų klausimų, ir ganėtinai draugiški santykiai, egzistavę prieš kelerius metus, nebus atgaivinti.

JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje Kinija įvardijama kaip varžovė. Šįmet pirmą kartą po daugiau nei 30 metų JAV išsiuntė du Kinijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu. Tarpžemyninės raketos paleidimas iš Kinijos povandeninio laivo tik patvirtino, jog smarkiai auga šalies kariniai pajėgumai.

2019 metai Kinijai buvo sunkūs, o 2020-ieji bus ne mažiau sudėtingi. Prekybos karas paskatino ūkio augimo lėtėjimą, nors neaišku, koks bus jo ilgalaikis poveikis. Ankstesnės prognozės apie artėjančias rimtas ūkio problemas neišsipildydavo. Honkongas yra labai rimtas iššūkis. Demonstracijos tęsiasi daugiau nei pusmetį, protestuotojai vis labiau pasitiki savimi.

Lig šiol Kinijos valdžia nebuvo susidūrusi su tokiu ilgalaikiu atviru jos autoriteto nepaisymu, kuris turi taikaus sukilimo aspektų. Poreikis atsižvelgti į tarptautinę viešąją nuomonę verčia valdžią elgtis atsargiai ir vengti kraštutinių priemonių. Antra vertus, nuogąstavimai, kad nesugebėjus suvaldyti padėties Honkonge, maištininkų pavyzdys įkvėps kitus kinus imtis panašių protestų, didina spaudimą valdžiai įvesti tvarką.

Viena bėda – ne bėda. Sužlugo Pekino pastangos sukurti progresyvaus, modernėjančio ir geranoriško režimo įvaizdį. Musulmonų uigūrų persekiojimas, įkalinimas bei „perauklėjimas“ koncentracijos stovyklose sulaukė tarptautinės visuomenės pasmerkimo. Kai futbolo žvaigždės, kaip Mesutas Ozilas iš „Arsenal“, viešai smerkia Kinijos veiksmus prieš uigūrus, Pekino pastangos kritiką vaizduoti „kišimusi į jos vidaus reikalus“ bus bergždžios.

Buksuoja kadaise su entuziazmu sutikta „Juostos ir kelio“ iniciatyva. Ne viena šalis jaučiasi apgauta ir išnaudojama, o grubios Kinijos diplomatų pastangos šokdinti kitas šalis pagal savo dūdą kelia pasipiktinimą. Čekijos Respublika – naujausias pavyzdys. Nepaisant Kinijos grasinimų, Vokietija svarsto galimybę uždrausti „Huawei“ 5G belaidę įrangą.

Dėl laivybos laisvės JAV kariniai laivai plaukioja Pietų Kinijos jūroje, mesdami iššūkį Pekino ambicijoms dominuoti šiame regione, o Kongresas išreiškė paramą Honkongo protestuotojams. Visi šie veiksmai skatina nacionalistines aistras Kinijoje, didina spaudimą valdžiai energingiau reaguoti.

Prancūzijos prezidento Macrono pastaba, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“, labiau tinka ES. Boriso Johnsono pergalė parlamento rinkimuose užtikrina, kad nebus antrojo referendumo dėl „Brexit“, ir kad Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES sausio pabaigoje. Ilgai ir kietai bus deramasi dėl pasitraukimo sąlygų, tad kyla pavojus, jog rimti nesutarimai gali sugadinti būsimus Londono ir žemyno santykius.

Kanclerė Angela Merkel, taigi ir galingiausia Europos šalis Vokietija, jau daugiau nei dvejus metus pasyviai stebi pasaulio ir Europos įvykius. Aktyvesnė politika mažai tikėtina, nes Merkel koalicijos partnerė, socialdemokratų partija, išrinko naują, kairesnę vadovybę, su kuria bus sunkiau derinti užsienio ir vidaus politikos iniciatyvas.

Macronas siekia vadovauti ES, bet daugelis šalių skeptiškai vertina jo didesnės integracijos planus. Jo pastangos pertvarkyti Prancūzijos gerovės valstybę sukėlė pasipiktinimą ir masinius gyventojų protestus, kurių jam nesiseka suvaldyti. Vidaus reikalai reikalaus daugiau dėmesio, tad liks mažiau laiko užsienio politikos iniciatyvoms.

Nerealu tikėtis lyderystės iš kitų didesnių ES šalių. Italijos vyriausybė silpna, Ispanijos sunkiai formuojama. Lenkija tampa pariju. Naujoji Europos Komisija ką tik pradėjo savo darbą, tad per anksti vertinti jos veiksmingumą, gebėjimą derinti skirtingų šalių nuostatas.

Iškils rimtų nesutarimų dėl siūlomų biudžeto apkarpymų. Prezidentas G. Nausėda jau pareiškė, kad planuojamas Sanglaudos fondo lėšų sumažinimas 27 proc. yra visiškai nepriimtinas, kaip ir didžiulis skirtumas tarp paramos skiriamos Vakarų ir Rytų Europos ūkininkams. Kitų centrinių ir rytinių ES narių vadovai turi panašių priekaištų ir nuoskaudų.

Rusijai dar nepavyko atkovoti savo gero vardo ir vietos. Didelis JAV priešiškumas veikiau padidės negu atlyš. Prancūzija ir kitos pietų Europos valstybės ragino gerinti ryšius bei atnaujinti dialogą, tačiau toliau palaiko sankcijas, kurios nebus panaikintos iki kol Maskva neras bendros kalbos su Kijevu.

Dėl sankcijų Rusijos ūkis ir gyvenimo lygis trepsi vietoje, kas mažina Putino populiarumą, kurį praeityje didino geresnio gyvenimo perspektyvos. Maskva spaudžia Baltarusiją gilinti ir stiprinti politinius bei ekonominius ryšius, tačiau prezidentas Lukašenka kol kas priešinasi.

Maskva gali džiaugtis gerėjančiais santykiais su Turkija, kuri, nepaisydama JAV grasinimų taikyti sankcijas, įsigijo Rusijos priešlėktuvines sistemas S-400. Jei toliau didės prieštaravimai tarp Turkijos ir jos NATO partnerių, smarkiai pagerės Rusijos strateginė padėtis Juodojoje jūroje. Tačiau Rusijos ir Turkijos flirtą gali pakirsti skirtingų pusių palaikymas Libijos vidaus kare, ypač jei Erdoganas ten pasiųs karių.

Įtemptais laikais mažiau dėmesio skiriama mažoms valstybėms, jų interesams ir norams. Nepaisant Nausėdos protestų, ES parama sumažės, nors nežinia kiek. Visos ES šalys yra lygios, bet finansų reikaluose tos, kurios dalija pinigus, turi svaresnį balsą negu tos, kurios juos gauna. Saugumą užtikrina geranoriškas JAV požiūris į Baltijos šalis, kurios laikomos patikimos partnerės, gerbiančios žmogaus teises ir demokratijos principus.

Šiuo klausimu demokratų ir respublikonų partijų nuostatos nesiskiria, tad Baltijos šalys bus tvirtai palaikomos, nepaisant kokios vidaus kovos įsipliektų Amerikoje, ar kiek didėtų JAV ir ES nesutarimai prekybos ir kitais klausimas. Tai rimta paguoda neramiais laikais.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.