Uždaryti

Kęstutis Girnius. Ar reikia atsiriboti nuo JAV?

JAV vis dažniau elgiasi vienašališkai ir savavališkai. Per prezidento Trumpo prezidentavimą, Vašingtonas pasitraukė iš beveik 200 šalių pasirašyto Paryžiaus susitarimo kovoti su globaliniu atšilimu.

Gegužės mėnesį JAV pasitraukė iš Teherano ir šešių kitų šalių sutarties, kuria Irano branduolinė programa buvo apribota mainais į sankcijų sušvelninimą. Vašingtonas sugrąžino griežtas ūkines sankcijas Iranui ir ultimatyviai reikalavo, kad kitos pasaulio šalys sektų jos pavyzdžiu.

Trumpas jau kurį laiką grasina nutraukti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (NAFTA), jeigu Kanada ir Meksika nepritars naujiems JAV reikalavimams, tai yra nuolaidoms.
JAV seniai turi pomėgį taikyti ūkines sankcijas, bet valdant Trumpui pomėgis tapo aistra. Šį mėnesį ne tik Iranui, bet ir Venesuelai sugriežtino sankcijas. Prieš kelis mėnesius Maskva pajuto Vašingtono rūstybę, o dar anksčiau – Šiaurės Korėja.

Yra pagrindo imtis priemonių prieš visas šias šalis dėl jų vidaus ir užsienio politikos. Bet JAV palaiko draugiškus ryšius su labiau represyviomis šalimis, kaip Saudo Arabija ir Egiptu, tad sankcijų pagrindas nėra vien pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams.

JAV siekia priversti kitas šalis taikyti panašias sankcijas. Praėjus vos vienai dienai po savo atvykimo į Vokietiją, naujasis JAV ambasadorius „Twitter“ pareiškė, kad Vokietijos bendrovės turėtų tučtuojau nutraukti savo prekybą su Iranu.

Šis mėginimas Vokietijos įmonėms įsakinėti bei grasinti sukėlė pasipiktinimą. Prieš kelis mėnesius JAV pagrasinus bausti europietiškas kompanijas, kurios dalyvaus tiesiant ar finansuojant dujotiekį „Nord Stream 2“, Vašingtonui buvo pasakyta, kad pati ES geba nustatyti, kas didina ir kas mažina jos energetinį saugumą.

JAV įvesti plieno ir aliuminio importo muitai nedera su Pasaulio prekybos organizacijos normomis. Jų apimtis dar nežinoma, nes kai kurioms šalims, taip pat ir ES, atidėtas jų įvedimas. Nutarimas dėl ES gali būti priimtas dar šią savaitę.

ES paskelbus, jog ji imsis kontrapriemonių, Trumpas atkirto, kad gal 30 proc. padidins importo muitus Europoje pagamintiems automobiliams. Potencialiai tai būtų itin didelis smūgis Vokietijai, nors ir nepateisinamas. Jei JAV dar galėjo aiškinti, kad muitai automobiliams įvesti ginant JAV nacionalinius interesus, to neįmanoma tvirtinti apie automobilius.

Ilgainiui JAV gal netaikys muitų ES, bet savo veiksmais jau parodė, kad pasiryžusi nepaisyti artimiausių sąjungininkų interesų. Šiomis aplinkybėmis tirpsta JAV „minkštoji galia“, tas valstybės gebėjimas savo vertybių žavesiu, idealų įgyvendinimu, atvirumu bei vidine gerove skatinti kitas šalis sekti jos pavyzdžiu, pripažinti jos lyderystę.

Nestebina, jog nauja Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa rodo, kad tik 14 proc. vokiečių laiko Ameriką patikimu diplomatiniu partneriu.

Gal pasaulis jau tiek priprato prie JAV retorinių išpuolių prieš Iraną ir Šiaurės Korėją, kada neįsidėmi, kuo grasinama.

Trumpas ne kartą užsiminė apie galimybę vartoti branduolinius ginklus prieš Šiaurės Korėją, nors beveik kiekvienu atveju branduolinių ginklų naudojimas būtų nusikaltimas žmoniškumui, nes nusineštų tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių.

Viceprezidentas M. Pence šiomis dienomis davė suprasti, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas sulauks to paties likimo, kaip Libijos vadovas M. Kadafis, jei jis neatsisakys savo branduolinių ginklų.

Prieš tapdamas Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais, J. Boltonas ne kartą kalbėjo apie poreikį pakeisti, taigi nuversti Irano valdžią, neatmeta galimybės pulti jos branduolinius įrenginius. Bet mažai kas reagavo.

Tiesa, Šiaurės Korėja irgi grasina JAV branduoliniu antpuoliu, bet dėl to ji laikoma „chuliganiška valstybe“. Toks epitetas tinka Trumpo JAV.

Ne vienas, be abejo, prisimena Cicerono frazę „kaip ilgai, o, Katalina, bandysi mūsų kantrybę“. Kaupiasi nepasitenkinimas JAV, net draugų kantrybė baigia išsekti.

Pasak Pchenjano valstybinės žiniasklaidos, Šiaurės ir Pietų Korėjų lyderiai per savo netikėtą susitikimą šį savaitgalį susitarė „dažnai“ susitikinėti ateityje.

Pats susitikimas ir, jei jis būtų patvirtintas, įsipareigojimas dažnai susitikti būtų neregėtas iššūkis JAV, nes Seulas paprastai derina visus panašaus pobūdžio veiksmus su Vašingtonu.
Auga bruzdėjimas Europoje. Penktadienį Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad strategiškai svarbu palaikyti glaudžius santykius su Rusija, kuri yra „europietiška šalis“.

Jis pridūrė, kad Europai reikia didesnio ūkinio suverenumo ir kad Prancūzija numato kompensaciją Prancūzijos bendrovėms, veikiančioms pagal Prancūzijos pasirašytas sutartis. Dar per anksti spręsti, ar hiperaktyvaus Macrono vizitas į Petrapilį ir Rusijos paliaupsinimas yra tik tuščia gražbylystė, ar pirmojo politikos posūkio kregždutė.

Praeitą savaitę Pekine viešėdama Vokietijos kanclerė A. Merkel kartu su Kinijos premjeru kritikavo Trumpo nutarimą nutraukti sutartį su Iranu ir perspėjo dėl ekonominio poveikio Europai.
Svarstomos įvairios priemonės neutralizuoti JAV veiksmus, pvz., paskelbti negaliojančiomis visas JAV taikomas sankcijas ES įmonėms, įpareigoti Europos investicijų banko eurais finansuoti ES bendrovių investicijas. Kai kurie verslininkai ragina nepirkti JAV obligacijų ar akcijų, vengti bet kokių transakcijų doleriais ir su JAV bankais.

Nežinia, kaip, ir ar išvis, ES reaguos. Europos komisija ir jos vadovai ragina priešintis JAV spaudimui. Macronas irgi siūlo laikytis tvirtai. Bet manoma, jog Merkel įsitikinusi, jog kontrapriemonės būtų neveiksmingos, tad reikėtų nusileisti.

Kol kas tik Lenkija pritarė JAV nutarimui dėl Irano. Nesutariama ir kitais klausimais. Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi „Nord Stream 2“, laiko jį komerciniu, ne politiniu projektu, siekiančiu suskaldyti Europą, tad bent širdyse pritaria JAV sankcijoms.

Vokietijos nuomonė kita. Trumpas gal yra vienkartinis šovinistas. Ne vienas apžvalgininkas teigia, kad JAV politiką tiksliausiai apibūdintų ne Trumpo šūkis „Amerika – visų pirma“, bet dar labiau šovinistinis „Tik Amerika“.

Bet daugelis JAV politikų yra giliai įsitikinę JAV išskirtinumu, jos esminiu neklystamumu, tad jaučia turį teisę kitoms šalims primesti savo taisykles ir tikėtis, kad jos paklus. Trintys tik didės ir nežinia, ar jas bus galima užglaistyti.

Kur pasuks Lietuva, jei reiktų rinktis tarp JAV ir ES, tarp šalies, kuri užtikrina jos saugumą, ir organizacijos, kuri ją finansuoja ir labiau gina tas vertybes, kurias Lietuva bent nominaliai išpažįsta?

Nebus lengva įveikti tą įgimtą palankumą JAV, kuris susietas su įgimtu priešiškumu Rusijai. Glumina, kiek Lietuvos politikų užmerkia akis į Trumpo ksenofobiją, abejingumą demokratijos normoms ir jo begalinį vulgarumą.

Manytina, kad Šiaurės šalys, gebėjusios vykdyti gana savarankišką politiką per Šaltąjį karą, nepataikaus Baltųjų Rūmų įgeidžiams. Viliuosi, kad Lietuva stengiasi pašalinti nesutarimus. Bet jau laikas rengti planą B.

Perspausdinta iš Delfi.lt