Uždaryti

K. Girnius: nors Lietuva D. Trumpui nėra svarbi, esminius sprendimus priima ne jis

Baltijos šalys JAV prezidentui Donaldui Trumpui nėra svarbios, o viršūnių susitikimas Vašingtone tėra simbolinis. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Girnius. Vis dėlto jis priduria – esminius sprendimus daro ne D. Trumpas, o Baltijos šalims palankūs kariniai ir diplomatiniai sluoksniai. Viešųjų ryšių ekspertas, politologas Darius Udrys taip pat tvirtina, kad amerikiečiams Lietuva nerūpi taip, kaip norėtųsi.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento K. Girniaus, Lietuvos ir JAV vadovų susitikimas labiau simbolinis. Kaip teigia pašnekovas, JAV tiesiog bando pademonstruoti susitikimo išskirtinumą.

„Vietoje to, kad atvyksta trys [Baltijos šalių] prezidentai darbo vizitui, norima pabrėžti – mes jus priimame pusiau ypatingomis sąlygomis, parodome svarbą. Manau, kad čia daugiau viešieji ryšiai, simbolinis dalykas“, – sako K. Girnius.

Panašios nuomonės laikosi ir D. Udrys. Jo tvirtinimu, Lietuvos naudai suveikė įvaizdis, kad D. Trumpas bando bičiuliautis su Rusija, todėl dabar JAV prezidentas privalo parodyti, kad situacija kitokia.

„Po to, kai prasidėjo įvairūs tyrimai dėl jo rinkiminės kampanijos santykių su Rusija, D. Trumpui turbūt norisi parodyti pusiausvyrą, kad ne viskas vyksta taip draugiškai Rusijos atžvilgiu“, – akcentuoja D. Udrys.

Tai, kad ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo neseniai pakviestas apsilankyti Baltuosiuose rūmuose, D. Udrys vertina kaip JAV bandymą išlaikyti pusiausvyrą, kuri ir yra demonstruojama: „Amerikiečiai nenori, kad būtų kuriami priešiški santykiai, kur jų nereikia. Be abejo, JAV rūpinasi sąjungininkių saugumu, bet taip pat net nuo sovietinių laikų ieško kažkokio dialogo su tuo metu priešiška Sovietų Sąjunga, o dabar – su ne itin draugiškai nusiteikusia Rusija.“

Su tokia pozicija nesutinka K. Girnius. Jo pastebėjimu, JAV rinkėjai Rusiją vertina kaip niekada neigiamai. Anot pašnekovo, taip pat svarbu atskirti D. Trumpą ir jo administraciją, kuri vykdo tradicinę JAV politiką.

„D. Trumpas, manau, nori dviejų dalykų. Jis nori parodyti visam pasauliui, kad yra geresnis diplomatas už B. Obamą, kaip ir yra neva geresnis prezidentas. B. Obama negalėjo sugyventi, negalėjo rasti bendros kalbos su V. Putinu, o štai jis, kaip gabus verslininkas, gebąs pasiekti visokių susitarimų, galės pasikalbėti su V. Putinu ir palenkti JAV pusėn. Manau, kad čia nemažą vaidmenį turi jo kažkokia tuštybė“, – svarsto. K Girnius.

Jis priduria – nors D. Trumpui Baltijos šalys ir nėra itin svarbios, sprendimus vis dėlto priima ne jis: „Nemanau, kad D. Trumpui Lietuva ar Baltijos šalys yra tokios svarbios. Esminiai sprendimai bent lig šiol yra daromi standartinių JAV diplomatų ir karinių sluoksnių. Jie yra Lietuvai ir Baltijos šalims palankūs.“

K. Girnius nuogąstauja, kad spaudos konferencijoje susirinkusius žurnalistus labiau domins ne Baltijos šalys, o JAV vidaus reikalai, todėl jie pasinaudos proga prezidento paklausti būtent apie juos. Kaip teigia K. Girnius, gali nutikti taip, kad apie Baltijos šalis kalbės patys Baltijos šalių prezidentai.

Su tuo sutinka ir D. Udrys. Jis pripažįsta – Baltijos šalys JAV rinkėjams rūpi ne tiek, kiek mums norėtųsi: „Amerikiečiai jaučia, kad labai daug pinigų išleidžiama užsienio politikos tikslams ir per mažai investuojama į šalies infrastruktūrą, per mažai investuojama į pačią šalį, į darbo vietų kūrimą joje. Manau, kad, deja, bus labai sunku Baltijos valstybėms atkreipti amerikiečių dėmesį į, mano galva, teisėtus savo lūkesčius ir poreikius. Vis tiek reikia stengtis.“

Jeigu ir kils diskusija apie Baltijos šalių gynybą, tvirtina D. Udrys, D. Trumpas turbūt bandys pasitelkti gerų santykių su Rusija argumentus.

Antradienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT RADIJUI tvirtino, kad viršūnių susitikime pirmiausia bus priimta bendra politinė deklaracija, kurioje dar kartą bus patvirtinas nepalaužiamas kolektyvinės gynybos principas – įsipareigojimas esant bėdai padėti vieni kitiems.

Anot prezidentės, ši deklaracija rodys, kad strateginė Baltijos šalių ir JAV partnerystė išlieka svarbi: „Mums tai yra ir atgrasymo priemonė ir garantija, kad, esant sudėtingai situacijai, galėsime tikėtis ir dvišalės tiesioginės paramos ne tik per NATO struktūras.“

 

Perspausdinta iš LRT.lt