A. Jokubaitis perspėja dėl LRT: laukia trumpas sujungimas

A. Jokubaitis perspėja dėl LRT: laukia trumpas sujungimas

Politikai dažnai elgiasi kaip vierchai – jiems nesvarbu, kad kieme demokratija. Taip valdančiųjų užmojus keisti LRT valdymą vertina filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Interviu portalui LRT.lt A. Jokubaitis sakė, kad Lietuvos piliečiams reikia išaiškinti klaidą. Jo vertinimu, jei siūlymai bus priimti, LRT laukia trumpas sujungimas.

Filosofas taip pat mano, kad Lietuvai jau nereikia visuotiniuose rinkimuose renkamo prezidento.

– Kaip vertinate Seime gimstančius pasiūlymus dėl LRT valdymo keitimo ir iniciatyvos tarybos narių kadencijas suvienodinti su jas skyrusių institucijų kadencijomis?

– LRT Tarybos darbą visada galima kritikuoti, kai prieš save matai BBC Trust (LRT Tarybos atitikmuo – LRT.lt). Tačiau Lietuva ne Britanija, o LRT ne BBC. Lietuva neturi tiek pinigų, kad išlaikytų BBC stiliaus tarybą. Mūsų taryba turi vieną neabejotiną privalumą – jos sudarymo tvarka apsaugo nuo politikų įtakos. Tarybos narių kadencijų suvienodinimas yra kaip saugiklio išėmimas iš laidų įvado į butą. Laukia trumpas sujungimas.

– „Išvadose įžvelgiu per daug siekio kontroliuoti. Tarybos bendra nuomone, taip valdančioji dauguma siekia pažaboti ir kontroliuoti LRT bei visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“, – LRT veiklą tyrusios Seimo komisijos išvadas įvertino LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis. Koks jūsų požiūris, ar irgi matote tokių grėsmių?

– LRT taryba sugalvota kaip testas politikų brandumui. Daugybė partijų ir anksčiau galando peilius prieš LRT. Pavyzdžiui, konservatoriai gali pažiūrėti į savo archyvus. Tik socialdemokratai ir liberalai šiuo klausimu nepridarė kvailysčių. Man atrodo, kad dabartinė LRT Taryba stokoja vaizduotės LRT gynybai. BBC Taryba drąsiai naudojasi BBC paslaugomis. Lietuvos piliečiams reikia išaiškinti klaidą.

– Pats buvote LRT tarybos narys, pirmininko pavaduotojas. Ar savo kadencijos metais jusdavote politikų siekį daryti įtaką, kontroliuoti?

– Kasdien jausdavome politikų, verslininkų ir kitų samdytų veikėjų norą daryti įtaką, niekinti ir kontroliuoti. Šviesaus atminimo Tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas kartą sakė, kad Stalino laikų lageriuose jam buvo lengviau susišnekėti su „vierchais“, negu su įtakingais mūsų politikais. Tai nebuvo emocijų pagauto žmogaus pasakymas. Gediminas buvo stiprus žmogus, visko matęs ir pergyvenęs. Jis sakė teisybę – politikai dažnai elgiasi kaip „vierchai“. Nesvarbu, kad kieme demokratija. Jeigu tik paliksi nors mažiausią landą savivalei, jie būtinai ja pasinaudos. Tai jų talentas.

– Pasigirsta nuomonių, kad iniciatyvos dėl LRT primena veiksmus Lenkijoje ir Vengrijoje, kur visuomeniniai transliuotojai susidūrė su politizacija. Ar įžvelgiate tokių grėsmių LRT atveju?

– Nedaug žinau apie Lenkiją, o dar mažiau apie Vengriją. Šiuo atveju net nereikia kitų šalių patirties. Pakeitus tarybos narių skyrimo tvarką politinės kontrolės grėsmė padidėtų bet kurioje pasaulio valstybėje. Politikai visame pasaulyje panašūs. Kiek esu matęs lenkų TVP žinių, jos tendencingos. Turiu priekaištų „Panoramai“ ir kitoms informacinėms laidoms, tačiau TVP mus lenkia savo tendencingumu.

– LRT dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės kreipėsi į Europos transliuotojų sąjunga (EBU), UNESCO. Susirūpinimą dėl iniciatyvų stiprinti LRT kontrolę išreiškė ir Tarptautinis spaudos institutas. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius apie susidariusią situaciją informavo ESBO Spaudos laisvės biurą ir Europos žurnalistų federaciją. Ką dar, jūsų nuomone, gali padaryti LRT ir žurnalistų bendruomenė?

– Kai Dievas žmonės atima protą, nepadės net laiškas iš paties popiežiaus. Lietuvos žurnalistai yra susiskaldę, pavargę ir vis labiau įpranta slysti politinių reikalų paviršiumi. Piliečiai dažniausiai rodo savo pakeltą balsą nesuprasdami reikalo esmės. Tiesiog iš pasiutimo. Reformą siūlantys politikai yra šventai įsitikinę savo teisumu ir jiems sunku įrodyti jų klaidą. Gerais norais grindžiamas kelias į pragarą. Atsidūrėme tikrai sunkioje situacijoje. Reikia mokėti skirti niuansus, o mes matome tik dvi spalvas.

 – Kas, jūsų akimis, slypi už valdančiųjų iniciatyvų dėl LRT?

– Gali būti daug priežasčių. Neatmestina, kad veikia noras plėsti politinės valdžios įtaką. Nors gali būti ir nepatyrimas. Paskutinių metų Lietuvos politinis gyvenimas rodo, kad padarysime rimtų klaidų. LRT turbūt yra vienintelė, kurią išsilavinęs žmogus gali žiūrėti ir klausyti nepamindamas išsilavinimo. Greitai apie tai gali prireikti kalbėti būtuoju laiku. Rietenų atsiras daugiau, negu gerų laidų.

– Kaip matote politinę situaciją Lietuvoje, jei prezidento rinkimus laimėtų dabartinių valdančiųjų atstovas?  

– Tiek toli nematau. Matau tik, kad dabartinis parlamentas lipa ant grėblio ir negirdi perspėjimų apie tai. Aš manau, kad Lietuvai jau nereikia visuotiniuose rinkimuose renkamo prezidento. Tai jau atgyvena.

– Kodėl visuotinius prezidento rinkimus mūsų šalyje laikote atgyvena? Kas pasikeitė per nepriklausomybės laikotarpį, kad kyla tokia mintis?

Prezidento institucija yra karaliaus institucijos pakaitalas. Lietuvoje šios institucijos autoritetą įtvirtino Smetonos Lietuva.

Dabar turime naują situaciją. Prezidento nepriklausomybė nuo partijų ir jo stipri legitimacija visuotiniais rinkimais (nieko panašaus neturi joks kitas asmuo) kenkia silpnai partinei sistemai ir silpnų parlamentų akivaizdoje neproporcingai sustiprina vykdomąją valdžią.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.