Uždaryti

A. Jokubaitis: parlamentas Lietuvoje greičiausiai jau nebėra svarbiausia institucija

Net, jeigu Lietuvoje visi pataptume liberalais, gali nutikti taip, kad neatsiras liberali politinė jėga. Tai yra vienas postpartinio gyvenimo paradoksų, apie kurį per Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtą diskusiją „Liberalizmo perspektyvos Lietuvoje“ kalbėjo politikos filosofas Alvydas Jokubaitis.

„Tai, kas vyksta su liberalų partija įgauna tokį paradoksą, kuris yra labai įdomus netgi kai nesi liberalas. Visuomenėje yra daug liberalizmui prijaučiančių piliečių, ir net visa santvarka yra vadinama liberaliąja demokratija. Tačiau peržengusios politikos slenkstį liberalios jėgos patiria nesėkmę.

Gatvėmis vaikšto šimtai tūkstančių liberaliai nusiteikusių žmonių. Gali būti šimtatūkstantiniai Andriaus Tapino piknikai, gali būti šimtatūkstantinės „Santaros-Šviesos“ sueigos, tačiau turime paradoksą – arba liberalai neina į politiką, nesugeba peržengti politikos slenksčio, arba peržengę politikos slenkstį, tapę partija (ypač parlamentine partija) pasmerkti žlugti“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Pasak filosofo, jeigu liberalai taptų viena valdančiąja partija, žiūrint į jų patirtį, būtų žlugimas su trenksmu. Jo nuomone, ne liberalai dėl šios situacijos kalti.

„Jie kalti tik tuo, kad nesupranta, kokioje padėtyje yra atsidūrę. Visa šalis to nesupranta. Liberalai yra panašūs į Don Kichotą. Kas mokykloje skaitėte Don Kichotą, žinote, kad jis gyveno prisiskaitytų romanų pasaulyje, o šis pasaulis yra visai kitoks“, – sakė A. Jokubaitis.

Jis pastebėjo unikalų paradoksą – Lietuvos demokratijai reikia liberalios politikos, liberalios partijos, tačiau ji nesugeba susirinkti, nors yra liberaliai mąstančių žmonių.

Partijos susidūrė su nauja gyvenimo realybe

Filosofas iškėlė hipotezę, kad Lietuva įžengė į postpartinio politinio gyvenimo epochą.

„Mes turime partijas, bet mes neturime partijų. Toks – paradoksas šiam momentui, ir nieko daugiau negaliu pasakyti. Tiesiog turime visuomenę, kurios jau neįmanoma reprezentuoti partijomis, jeigu partiją naudoji kaip įrankį“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasak jo, visuomenė stipriai pasikeitė, ir jos jau neįmanoma reprezentuoti tuo XIX a. išradimu, kuris yra vadinamas partijomis.

„Reikia būtinai tai daryti, kitaip neveiks demokratija, bet problema yra tame, kad to neįmanoma padaryti“, – sakė A. Jokubaitis.

Aiškindamas priežastis, filosofas atkreipė dėmesį, kad visuomenėje nebeliko nei sluoksnių, nei klasių, kurios norėtų save reprezentuoti partijomis.

„Galite paklausti savo senelių, kaip jie žiūrėdavo į socialdemokratus? Jeigu jie būdavo darbininkai, jie norėdavo, kad juos, kaip klasę, reprezentuotų parlamente visai visuomenei“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofo vertinimu, partijos dabar pasidarė klubai.

„Kadangi neberanda savo aiškios paramos visuomenėje, jos pradėjo medžioti balsus, jos neturi nei sluoksnių, nei klasės palaikymo. Rinkėjai yra būtinai po metų laiko nepatenkinti savo atstovais.

Tai yra ne šiaip atsitiktinumas. Manau, kad tai yra gilesnis dalykas. Kas įdomiausia, iškyla klausimas iš viso, ar įmanoma įgyvendinti šitą atstovavimo uždavinį? Jeigu jūs paprašytumėte manęs atstovauti parlamente nedidelį skaičių žmonių, aš turiu didelių abejonių, (…) ar aš sugebėčiau jūsų skirtingus požiūrius atstovauti“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasak filosofo, mes jau dramos net nebesuprantame. Kadangi viskas galima, dramą gali suprasti tik ten, kur kažkas netikėtai atsitinka, ir dar galima tragedija.

„Šiuo momentu Lietuvoje net dramos jau neįmanoma suprasti, o, mano galva, ji yra tokia: socialdemokratai skilo, konservatoriai nebenori būti konservatoriais, ir gali skilti, „valstiečiai“ jaučiasi daugiau kaip judėjimas, o ne partija, liberalams yra pareikšti įtarimai, ir Dievas jų gaili, kad dar jie nėra pastatyti į vieną gretą su Tvarka ir teisingumu ir Darbo partija, nors formaliai visi pagrindai tam yra.

Aplinkui yra daugybė įvairiausių sąjūdžių, kurie nenori būti partijomis, bet kurie bando kažkaip veikti politikoje kaip klubai, kaip nepartijos, kaip dar kažkas ikipolitinio lygmens“, – vardijo A. Jokubaitis.

Bet tai, pasak filosofo, dar nėra nemalonių žinių pabaiga. Jo teigimu, dar liūdniau yra tai, kad ideologijos praranda savo galią.

„Žmonės sunkiai gali susiburti į partijas, nes nėra jokio ideologinio aiškumo. Partijos nėra tokios kvailos. Mato, kad žmonės neturi aiškių ideologinių nuostatų , ir jos pereina nuo ideologinio požiūrio prie „catch all“ (sugauti visus), kas yra pragmatiškai savaime suprantama“, – sakė A. Jokubaitis.

JAV liberalai būtų kairieji

Pasak filosofo, liberalai iš visų partijų išsiskiria tuo, kad jie turi aiškią ideologiją.

„Viešumoje ji atrodo kaip leftistinė organizacija. Leftistinė – ta prasme, kad ji yra įsivėlusi į įvairiausius kultūros karus. JAV jie būtų priskiriami prie kairiųjų, bet čia, Lietuvoje, jie yra dešinieji. Liberalai dalyvauja kultūriniuose karuose, jie tada pyksta ant visuomenės, kad jie nepalaiko jų, nes visuomenė yra atsilikusi ir neapsišvietusi. Tada visuomenė jų nepalaiko – ratas užsidaro, ir situacija nuo to tik pablogėja“, – konstatavo A. Jokubaitis.

Jis įžvelgė ir galios slinktį tarp institucijų. Filosofo manymu, Lietuvoje greičiausiai parlamentas nebėra svarbiausia institucija.

„Kodėl? Pirma, kai atsirado internetas, ir kai mes esame naujoje komunikacinėje erdvėje, yra daugybė vietų be parlamento, kur tauta gali susirinkti. (…) Partijos yra atitrūkusios nuo žmonių rūpesčių, kas visada buvo, bet dabar yra ypač ryšku. Žmonės patys nebeleidžia, kad jie būtų atstovaujami. Jie taip ir veržiasi į tiesioginę demokratiją – „jie patys geriausiai žino“, „jie patys nori, kad atstovautų save“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Pasak jo, kad parlamentas yra labai keista institucija jau seniai matėsi, bet dabar ypač ryškiai matyti.

„Kiek aš matau, partijos paskendo tarpusavio rietenose, visa politika dabar yra padaryta iš partijų tarpusavio rietenų. Uždavinys reprezentuoti mūsų piliečius kažkur yra pasitraukęs“, – sakė A. Jokubaitis.

Kalbant apie įstatymų leidybą, filosofas sakė, kad būtų įdomu suskaičiuoti, kiek Vyriausybė yra paruošusi pati įstatymų.

„Vyriausybės paruošti įstatymai ateina į parlamentą, vykdomi valdžia šitoje vietoje perima įstatymų leidimo vaidmenį. Vos atsiranda sunkūs klausimai, parlamentas jų neišsprendžia, tam yra Konstitucinis Teismas.

Parlamentinius tyrimus, kuriuos jie daro ir kurie palaiko visuomenėje įspūdį, kad jie dar yra reikalingi, juos nesunkiai galėtų daryti kitos institucijos“, – teigė A. Jokubaitis.

Jam pasirodė įdomu, kad „prezidentė, kiek rodo kai kurios medžiagos, manipuliuoja politinėmis partijomis“.

„Buvau didžiai nustebęs, kad ji manipuliuoja liberalais. Aš nekritikuoju prezidentės, aš tik atkreipiu dėmesį į bendrą tendenciją. Atkreipkite dėmesį, vykdomoji valdžia (o prezidentė yra vykdomoji valdžia) irgi jau manipuliuoja politinėmis partijomis, ir svorio centras nuo parlamento persikelia į Vyriausybę“, – konstatavo A. Jokubaitis.

Pasak jo, liberalai turi šituos dalykus suprasti.

„Jeigu kažkas galvoja, kad lengvai atsikurs šita partija, kuri patyrė tokius nelengvus smūgius, aš manau, kad dėl šitų priežasčių, kurias aš nurodžiau, atsistojimas ant kojų bus daug sudėtingesnis“, – teigė A. Jokubaitis.

Pasak jo, mums reikia partijų, bet visuomenė yra tokia, kuri nebeleidžia atsirasti partijoms.

„O, paradoksas! Ir manau, kad visos šalys yra ant jo užsirovusios . Į tai, ką matome Amerikoje ir Lenkijoje, reikėtų žiūrėti daug rimčiau negu mes įpratę“, – sakė A. Jokubaitis.

Jis neatmetė, kad Lietuvoje gali ir neatsirasti tvirta liberali politinė jėga.

„Jeigu visus padarysi teisininkais, tai Lietuvoje neišnyks nusikaltimai. Jeigu visus padaryti gydytojais, Lietuvoje neišnyks ligos ir mirtys. Ir paradoksas, apie kurį aš kalbėjau – net jeigu visi taptume liberalais, Lietuvoje gali neatsirasti liberali politinė jėga“, – sakė A. Jokubaitis.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.