Uždaryti

Grėsmė Europai: susiskaldymu viduje gali pasinaudoti Kinija arba Rusija. Lino Kojalos komentaras

Kaip suprasti britus, kurie jau dukart norėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), kai tuo tarpu Rytų partnerystės šalims taip ir nenušvinta koridorius vedantis į ES narystę. Savo mintimis diskusijoje dalinosi knygą apie Europą parašęs politologas Linas Kojala.

„Šiandien vyksta daug kalbų apie „Brexit“. Rašoma daug straipsnių apie tai, kad įvyko balsavimas, politinis sprendimas ar susitikimas tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos. Tai – kasdienės žinios“, – sakė politologas L. Kojala.

Politologo manymu, norint suprasti „Brexit“ pasekmes, neįmanoma to padaryti straipsnių pavidalu. Jis teigė, kad „Brexit“ priežasčių kontekstą galima suprasti tik skaitant knygą ir atsigręžus į istoriją.

„Jeigu mes norime suprasti, kodėl įvyko „Brexit“ 2016 metais, mes turime atsigręžti į 1973 metus, kada britai tapo Europos ekonominės bendrijos (EEB) nariais“, – sakė L. Kojala.

Anot L. Kojalos, svarbu yra kelti klausimus apie tai, dėl ko prisijungė Didžioji Britanija, kai Europos integracija vyko beveik du dešimtmečius. Dėl ko 1975 metais įvyko pirmasis išstojimo iš tuometinės EEB referendumas. Ir dėl ko įvyko antras referendumas – „Brexit“.

„Tos istorinės problemos yra labai svarbios ir turi ilgą istorinę tąsą, kuri driekiasi dešimtmečius. Arba net šimtmečius, jei apimtume ir Britų imperijos laikus“, – sakė jis.

Trūksta domėjimosi Europa ir jos politika

Diskusijos metu politologas L. Kojala paminėjo, kad viena iš jo intencijų buvo parašyti knygą ne vien plačiajai visuomenei, bet ir politikams. Politologu manymu, trūksta susidomėjimo Europa ir tarp tų pačių politikų. Jis pridūrė, kad Europa dažniau domisi žurnalistai, akademikai ir analitikai.

„Politikai dažnai to nedaro. Jie dažniau kalba apie vidaus problemas. Prieš prezidento rinkimus dažniau yra girdimos tezės apie socialinę sistemą ar ekonomiką, bet ne apie globalesnę Europos Sąjungą“, – sakė L. Kojala.

„Tarsi turint nebylų konsensusą visi kandidatai daugiau ar mažiau palaiko mainstreaminę poziciją, kad mes turime palaikyti Europos Sąjungą. Kandidatai kartoja, kad Europos Sąjunga yra gerai visiems. Ir kad reikia nuosekliai tęsti, kas yra dabar numatyta ES tiksluose be didelių naujų idėjų ar proveržių“, – sakė jis.

L. Kojalos žodžiais, tai nėra labai gerai. Jis paminėjo, kad JAV prezidento rinkimuose užsienio politika taip pat būna antraeilė.

Narystės į Europos Sąjungą sunkumai

Knygos pristatyme vykusios diskusijos metu politologas L. Kojala kalbėjo apie tai, kodėl Lietuvai pavyko įstoti į Europos Sąjungą, o Rytų partnerystės šalims – Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai – nėra aiškios narystės perspektyvos.

„Reikia žiūrėti, ar Europos Sąjunga yra pasiruošusi plėtrai. Šiais laikais yra naudojama frazė „plėtros nuovargis“, – sakė politologas.

Anot L. Kojalos, Europos Sąjunga yra tarytum atvira. Pagal politologo paminėtą sutartį, bet kuri šalis gali tapti Europos Sąjungos nare, tačiau narystė yra neįmanoma, jeigu nėra visų Europos Sąjungos valstybių pritarimo.

„Rytų partnerystės šalių atžvilgiu būtų daug prieštaraujančių“, – sakė politologas L. Kojala.

Kitas dalykas, kurį diskusijos metu paminėjo L. Kojala, tai – gebėjimas atitikti standartus, kad būtų galima patekti į Europos Sąjungą.

„Tai 80 000 dokumentų apimties rinkinys, kurį kiekviena valstybė, norėdama tapti Europos Sąjungos nare, privalo įgyvendinti savo šalyje. Pakeisti įvairius teisės aktus, prisitaikyti prie ekonominių standartų ir pan. Tai nėra lengva. Kitos šalys turi padaryti namų darbus“, – sakė jis.

L. Kojalos teigimu, namų darbų atlikime ir išryškėja narystės Europos Sąjungoje galimybės.

„Kalbant apie Lietuvos narystę, mes tuos labai sudėtingus namų darbus padarėme. Nuo 1995 iki 2004 metų“, – sakė jis.

Pasak L. Kojalos, 2004 metais Lietuva žengė didelį žingsnį prisitaikydama prie europietiškų standartų.

Tačiau, politologo teigimu, Lietuva prisijungdama prie Europos Sąjungos 2004 metais turėjo vieną privilegiją.

„Europos Sąjunga pasakė Lietuvai, kad kai ji padarys namų darbus, ji ir įstos“, – aiškino L. Kojala.

Pasak jo, Lietuva eidama tamsiu tuneliu galiausiai pasiekė šviesą, tačiau Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu politologas turi kitokią nuomonę.

„Gruzija, Moldova ir Ukraina turi eiti tamsiu koridoriumi be šviesos tunelio gale, tikėdamosi, kad gale ras mygtuką ir pačios jį įsijungs“, – tokią metaforą paaiškinti šių valstybių narystės ES perspektyvą pasitelkė L. Kojala.

Pasak politologo, Rytų partnerystės šalims net ir įgyvendinus reikiamas reformas, joms narystė ES – negarantuota.

„Toms šalims stinga motyvacijos įgyvendinti sunkias reformas, kai nežinai, ar gausi už tai prizą – narystę“, – apibendrino politologas.

Europa kaip problema

Politologas L. Kojala teigė, kad Europa globaliu mastu yra mažas regionas. Jis minėjo, kad 1960 metais europiečiai sudarė 13,5 procentų globalios populiacijos, tačiau 2015 metais iš tų trylikos procentų liko septyni.

„Mūsų populiacijos dalis pasaulyje mažėja, kaip ir ekonomikos dalis. Auga kiti regionai. Europa net ir būdama tokia vieninga, suvienyta į 510 milijonų, nėra tokia milžinė“, – sakė L. Kojala.

„Europa suvokia, kad jeigu ji skaidysis tarpusavy, tai kitų politinių sistemų modeliai, kurių pasaulyje yra daugiau, gali būti primesti ir mums. Pasaulyje yra daugiau nedemokratinių šalių nei demokratinių. Europai nereikia, kad būtų primestas Kinijos vienpartinis ar savotiškas Rusijos politinis modelis“, – teigė L. Kojala.

Anot L. Kojalos, Europa turi išmokti apginti savo politines sistemas, ne po vieną šalį, bet visoms kartu.

„Nustokim tikėti, kad Europa gali būti tobula. Europa visada buvo problema. Ir visada bus problema. Niekada nepasieksim to etapo, kai susėsim ir viskas – puiku“, – sakė politologas L. Kojala.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.