Uždaryti

Gabija Luneckaitė. Seimo simuliacija

Spalio 30 d. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) studentai dalyvavo Seimo simuliacijoje, kurios metu įsikūnijo į Seimo narių roles ir savo kailiu patyrė, ką reiškia svarstyti įstatymo projektą. Posėdis vyko pagal visus formalumus, nuo narių buvimo patikrinimo, su visais nesklandumais, iki balsavimo, kuris buvo kartojamas net keletą kartų. Prieš prasidedant posėdžiui visus pasveikino Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis palinkėjo nuovokumo bei pakomentavo projektą, kuris bus svarstomas.

Posėdis buvo pradėtas vadovaujant Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui (įkūnijo Martynas Nesavas), padedamas sekretoriato. Svarbiausią vaidmenį simuliacijoje atliko Centro partijos narys Naglis Puteikis (jo rolę įkūnijo Paulius Vijeikis), jis pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta mišrią rinkimų sistemą pakeisti mažoritarine. Stovėdamas tribūnoje projekto rengėjas elgėsi labai profesionaliai, atsakinėjo į kolegų komentarus, nepasimesdamas ir tvirtai laikydamasis savo įsitikinimo, jog mišrios rinkimų sistemos pakeitimas į mažoritarinę turi daugiau privalumų negu minusų.

Seimo simuliacija buvo panašesnė į tikrą Seimo posėdį nei į „žaidimą“, nes studentai buvo įsijautę į savo vaidmenis ir elgėsi taip, kaip dera jų pasirinktam personažui. Tačiau, koks Seimo posėdis be kaltinimų siekiant naudos savo partijai? To neišvengėme ir mes. Komentuojant įstatymo projektą, Andrius Palionis (įkūnijo Edvinas Naujulis) uždavė kompromituojantį klausimą, ar viso to pretekstas nėra Lietuvos valstiečių pergalė vienmandatėje apygardoje. Naglis Puteikis nepasimetė ir atsakė, jog tai: „Lietuvos, ne Valstiečių naudai!”.

Pasibaigus įstatymo projekto pristatymui, prasidėjo komitetų posėdžiai, kuriuose vyko frakcijų diskusijos, sprendžiant kuria linkme balsuoti. Kiekvienas Seimo narys buvo susipažinęs su projektu ir paruošęs svarių argumentų dėstant savo poziciją. Diskusijų metu net ir iškalbingiausi studentai tapo konstruktyviais stebėtojais, nes to reikalavo jų pasirinkto Seimo nario charakteristika. Dauguma studentų Seimo narių vaidmenyje laikėsi anksčiau pateiktos pozicijos svarstomu klausimu, tai parodo, jog buvo ruošiamasi labai kruopščiai.

Frakcijoms apsvarsčius savo pozicijas, kiekvienas norintis turėjo užsiregistruoti, kad galėtų pareikši frakcijos nuosprendį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis (įkūnijo Vytenis Fuks), neatsispyrė įkvepiančiai kalbai ir apibūdino kolegas, kurie nutarė atmesti įstatymo projektą, kaip savanaudžius, siekiančius naudos tik savo partijai, o ne valstybės gerovei. Argumentuose už, buvo pateikta informacija, jog piliečių balsas taps svaresnis, nes bus daugiau rinkiminių apygardų, padidės rinkėjų aktyvumas bei sumažės partinių nomenklatūrų įtaka. Tačiau prieštaraujantys perėjimui iš mišrios rinkimų sistemos į mažoritarinę taip pat nestokojo idėjų. Pasak jų, iškils valdžios legitimumo klausimas, nukentės mažumų atstovavimas, įsivyraus kova tarp didmiesčių ir regionų, bus labiau susikoncentruota į apygardų problemas.

Pasibaigus pasisakymams įvyko balsavimas, kuris pareikalavo šiek tiek daugiau laiko nei įprastai užtrunka sklandus balsų pateikimas, nes iškilo problemų dėl formuluotės supratimo. Taip pat balsavimas vyko ne elektroniniu būdu, todėl susidūrėme su keletu nesklandumų skaičiuojant balsus, tačiau tai išsprendė pakartotinis skaičiavimas, išreiškus nepasitikėjimą skaičiavimo komisija. Galiausiai buvo priimtas nuosprendis, už įstatymo projekto atmetimą pasisakė didesnė dalis Seimo narių. 73 – pritarė komisijos sprendimui atmesti projektą, o 62 – prieštaravo, 2 – susilaikė.

Seimo simuliacija pavyko sklandžiai, vadovaujantis Seimo Statuto nurodymais. Tai parodo, jog visi studentai buvo tinkamai pasiruošę ir išsinagrinėję elgesio normas, kurios palaikė tvarką Seimo salėje. Pasibaigus simuliacijai, dauguma studentų neslėpė savo įspūdžių ir su šypsena dalinosi patirtimi. Didžiavosi savo pasisakymais bei įtvirtintomis žiniomis apie rinkimų sistemas bei Seimo Statutą. Studentai labiau vertina praktines užduotis, nes matydami viską iš arti geriau įsimena ir supranta pateiktą informaciją nei skaitydami tekstus. Seimo posėdyje kiekvienas pasijautė kaip tikras Seimo narys, dirbantis valstybės gerovei. Būti Seimo nariu yra garbė, tačiau kartu didelė atsakomybė, nes kiekvienas pasisakymas ar veiksmas turi atstovauti visuomenės interesus ir užtikrinti šalies vystymąsi, kilimą tarptautiniu lygmeniu. Būtent tokį, atsidavusį savo šaliai ir visuomenės gerovei kuriantį elitą augina Vilniau universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI).

 

Tekstas parengtas VU TSPMI pirmo kurso studentų, dalyvavusių Seimo darbo simuliacijoje ir atlikusių žurnalistų vaidmenį.