Uždaryti

G. Vitkus. JK ir ES derybos: šeima skiriasi – kaip bus su vaikais?

Dar tada, kai referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir Europos Sąjungos nebuvo surengtas, prognozuota, jog atsiskyrimo procesas bus labai sudėtingas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Gediminas Vitkus. „ES pozicija tokia, kad jeigu jau skyrybos, pirmiausia reikia išspręsti principines problemas, atsirandančias dėl to, kad bendrai nebegyvensime. Pirmas dalykas – piliečių teisės. Britanijoje gyvena daug ES piliečių, tad koks bus tų žmonių statusas? T. y. šeima skiriasi – kaip su vaikais?“ – palygina G. Vitkus.

Th. May pozicijos vis silpnėja

„Brexitas“ reiškia „Brexitą“ – tai viena žymiausių Theresos May frazių, kurią ji kartojo dar prieš tapdama Jungtinės Karalystės premjere. Politikė, pasisakiusi už šalies narystę Europos Sąjungoje, po referendumo vis dėlto ėmėsi lyderystės ir žadėjo sėkmingą pasitraukimą iš bendrijos.

Pasak LRT RADIJO bendradarbio Londone Pauliaus Kaliačiaus, ketinimus sklandžiai priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos apsunkino pačios premjerės paskelbti išankstiniai rinkimai: „Th. May konservatorių daugumos praradimas parlamente labai apsunkino teisės aktų priėmimą ir tolesnius sprendimus dėl ES. Th. May labai savimi pasitikėjo ir skelbdama išankstinius rinkimus, nes konservatoriai turėjo gana didelį pritarimą. Ji manė užsitikrinsianti absoliučią daugumą parlamente ir galėsianti netgi be debatų priimti sprendimus dėl ES. Taigi ji paskelbė išankstinius rinkimus, bet atsitiko atvirkščiai ir dabar turi ieškoti koalicijos partnerių.“

Prieš kelias savaites skandalų virtinė supurtė Th. May vadovaujamą ministrų kabinetą. Vienas jų – seksualinio priekabiavimo, po kurio iš pareigų pasitraukė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas.

„Manoma, kad „Nepadorumo dosjė“ skandalas kilo, nes buvę svarbių konservatorių patarėjai ir sekretoriai sukūrė dokumentą apie pavojingus politikus ir politikus, kurie seksualiai prie jų priekabiavo. Tame dosjė yra apie 40 vardų, tarp kurių – netgi užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ar M. Fallonas“, – sako P. Kaliačius.

Šiuo metu, priduria jis, Konservatorių partijoje vykdomi aštuoni oficialūs tyrimai, bet Th. May žino, kad jos lyderystė kvestionuojama, todėl nenori priešų ir neužsiima ta raganų medžiokle.

Iš tarptautinės plėtros sekretoriaus pareigų taip pat pasitraukė Priti Patel. Per vasaros atostogas, neinformavusi užsienio reikalų ministerijos ir premjerės, ji daugiau nei 10 kartų susitiko su aukšto rango Izraelio pareigūnais. Raginimų pasitraukti sulaukia ir užsienio reikalų sekretorius B. Johnsonas.

Pasak P. Kaliačiaus, premjerė daug kritikos sulaukia ne tik dėl šių skandalų: „Th. May nėra matoma kaip labai stipri lyderė, ypač kai sumažėjo jos dauguma. Taip pat ji matoma kaip silpna derybose su ES, be to, nuolatiniai nesutarimai su iždo kancleriu ir kitais svarbiais bendrapartiečiais irgi meta šešėlį ant jos lyderystės.“

Po minėtų skandalų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kelios dešimtys Konservatorių partijai priklausančių parlamentarų siekia Th. May atsistatydinimo. Kaip pastebi P. Kaliačius, kol kas oficialiai nepasitikėjimas premjerei nėra pareikštas ir gal nebus, ypač šaliai traukiantis iš ES.

Reikia išspręsti principinius klausimus

Th. May, britams žadėjusi sėkmingą „Brexitą“, bent jau kol kas tuo pasigirti negali. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius G. Vitkus primena, kad dar tada, kai referendumas nebuvo surengtas, prognozuota, jog atsiskyrimo procesas bus labai sudėtingas, nes jis primena valstybės stojimą į ES, tik atvirkštine tvarka.

„Dabar ES pozicija tokia, kad jeigu jau skyrybos, tai pirmiausia reikia išspręsti principinius klausimus ir problemas, atsirandančias dėl to, kad bendrai nebegyvensime. Pirmas dalykas – piliečių teisės. Britanijoje gyvena daug ES piliečių, tad koks bus tų žmonių statusas? T. y. šeima skiriasi – kaip su vaikais? Čia jau vaikų klausimas“, – palygina G. Vitkus.

Antra, priduria profesorius, – finansai: „Britų spauda, nesigilindama į smulkmenas, dažnai rašo, kad Britanija turi sumokėti kažkokias pasakiškas sumas. Bet iš tiesų yra daug įvairių įgyvendinamų programų. Netgi toks elementarus dalykas, kad dabar ES iš Britanijos turi iškraustyti dvi agentūras. Ir kas mokės persikėlimo išlaidas? Tai irgi derybų objektas.“

Neseniai žiniasklaida paskelbė, kad premjerė nusprendė, jog Jungtinė Karalystė turėtų ES sumokėti maždaug 40 mlrd. svarų sterlingų – vadinamąją skyrybų sąskaitą. Taip norima užtikrinti šaliai naudingą laisvos prekybos susitarimą. Tiesa, pati Bendrija įvardijo kitą sumą – 60 mlrd. eurų. Abi pusės dėl to turėtų susitarti iki gruodžio pradžios.

Kryptis priklausys nuo didžiųjų ES valstybių

Pasak G. Vitkaus, dar vienas aštrus derybų klausimas – Jungtinės Karalystės siena su Airija: „Formaliai Airijos sala padalinta, bet realiai ji jau buvo susijungusi ir suvienyta. Skyrėsi administracija, bet buvo visiška laisvė ir problema buvo kaip ir išspręsta. Dabar, jei Britanija nori įvesti žmonių, prekių judėjimo kontrolę, ji turi atkurti sieną ir padalinti Airijos salą iš naujo, kas Airijai yra didelis smūgis.“

Profesoriaus teigimu, airiai jau susitaikė su tuo, kad Airijos sala nesuvienyta juridiškai, bet ji buvo suvienyta praktiškai, o dabar išeina, kad ji bus ne tik juridiškai, bet ir praktiškai nesuvienyta. „Tai gali turėti pasekmių. Pavyzdžiui, ten buvo labai suklestėjęs terorizmas. Taigi grėsmė visiškai akivaizdi ir aiški, todėl reikia kažkokių inovatyvių sprendimų. Kita vertus, kai aplinkybės politikus užspaudžia, jie sugalvoja ką nors tokio“, – svarsto G. Vitkus.

Dar prieš Jungtinės Karalystės referendumą dėl išstojimo iš ES nemažai politologų prognozavo, kad šios šalies pasitraukimas bus skaudus smūgis Bendrijai. Profesorius G. Vitkus pastebi, kad šios šalies pasitraukimas ES taip stipriai vis dėlto nesukrėtė.

„ES turi labai daug problemų, tad Britanijos išstojimas čia labai pastebimai ko nors nepaveiks. Turbūt pagrindinis dalykas, kuris nulems, kur link ir kaip judės ES, yra politinė vadovybė didžiųjų ES valstybių – kaip Prancūzija ir Vokietija susitars, kokią užduos kryptį, toną, turbūt ir bus svarbiausias dalykas“, – mano G. Vitkus.

Kaip ES ir Jungtinė Karalystė atrodys po išsiskyrimo, pamatysime ne taip jau ir greitai. Pasak Th. May, tai turėtų įvykti 2019 m. kovą. O iki tol bus daug derybų ir ginčų.

 

Perspausdinta iš LRT.lt