Uždaryti

Elana Astramovič. Seimo simuliacija

Priešpaskutinę spalio dieną, išaušusį darbingąjį pirmadienį, vietoje tradicinių paskaitų bei seminarų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) pirmakursiai 11 val. sugužėjo prie Seimo rūmų durų. Eilė studentų buvo nusidriekusi net lauke. Visa vykusi patikra įleidžiant į Seimo patalpas užtruko ilgiau nei to buvo norėta, o laiko visai suorganizuotai veiklai buvo skirta iki 14 val.

Pagaliau studentai nekantraudami suėjo į jiems simuliacijai skirtą Kovo 11-osios posėdžių salę – istorinę vietą, kurioje buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas. Visiems pagal savo pasirinktas roles reikėjo užimti atitinkamas vietas: „Seimo nariai“ – pažymėtas tam tikru vardu bei pavarde, aukštėliau – „frakcijų referantai“, salės galinėje dalyje bei iš šono – „žurnalistai“, galiausiai „sekretoriatas“ bei, žinoma, „pirmininkas“ įsitaisė salės priešaky. Svarbu paminėti, jog studentai, pasirinkę būtent konkrečių Seimo narių rolę, buvo skatinti pasistengti ją įkūnyti visapusiškai, t.y. simuliacijos metu kuo tiksliau atitikti ne tik tų žmonių politines pažiūras, bet netgi pabandyti įmituoti jiems būdingas elgesnos savybes viešojoje politikos erdvėje.

Prieš simuliaciją sveikinimo žodį tarė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis palinkėjo studentams geros kloties bei, iš anksto žinodamas posėdžio temą, iškėlė klausimą: jeigu pagal siūlomą naują įstatymo projektą pereinama prie mažoritarinės sistemos, kokia ji turėtų būti – dviejų ar tik vieno turo? Į tai buvo atsakyta netrukus. Iš karto po Lauryno Kasčiūno įvado savo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pareigas prisiėmęs TSPMI studentas Martynas Nesavas pradėjo posėdžio simuliaciją pirmuoju tipišku procesu – posėdyje dalyvaujančių Seimo narių patikra. Kilo šiokie tokie pirminiai nesklandumai, tačiau jiems tuojau susitvarkius galiausiai užregistruoti 139 asmenys (tai reiškia, 139 studentai buvo prisiėmę Seimo narių roles). Po to buvo pakviestas naujo įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Naglis Puteikis (TSPMI studentas Paulius Vijeikis), kuris pristatė ir pagrindė savo idėją pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistemą iš mišrios–paralelinės į mažoritarinę 141 apygardoje su dviem turais. Tada atėjo klausimų dėl siūlomo projekto metas ir keletas drąsiausių studentų gavo progą pirmą kartą pavieniui pasisakyti kaip Seimo nariai. Į „Naglį Puteikį“ krito įstatymo projekto kritikos strėlės, tačiau jis visas jas oriai atlaikė ir nesutriko.

„Seimo pirmininkui“ paskelbus posėdžio pertrauką, projektas buvo perduotas Seimo komisijai ir tuomet visoje salėje kilo darbinis šurmulys. Studentai iš tiesų pasirodė labai aktyvūs: „Seimo nariai“ susibūrė į partijas, kurios ėmė įnirtingai svarstyti siūlomo projekto privalumus ir trūkumus, į tarpusavio diskusijas įsijungė ir „frakcijų referentai“, „žurnalistės“ zujo tarp visų ir visur bei rinko informaciją apie nagrinėjamą įstatymo projekto naudą atskiroms partijoms bei pačiai valstybei. Nešiojamuose kompiuteriuose bei užrašų knygutėse buvo sugeneruota tikrai daug pačių įvairiausių jaunimo politinių įžvalgų. Visą procesą fiksavo „sekretoriatas“. Pertraukos laikas sparčiai tirpo ir pirmakursiai, vis raginami posėdžio vedėjo, gana chaotiškai ir visai neskubėdami išsiskirstė atgal į savo vietas.

Toliau buvo su įsijautimu imituojama Seimo plenarinio posėdžio stadija. Prie tribūnos kilo „partijų atstovai“ argumentuotai pareikšti visos partijos poziciją „už“ arba „prieš“ naujo įstatymo projekto priėmimą.

Kitas procedūrinis žingsnis buvo balsavimas ir, nors atrodytų tai yra pats paprasčiausias dalykas – suskaičiuoti pakeltas rankas, – vis dėlto būtent šioje simuliacijos dalyje kilo didžiausias nesusipratimas: suklaidino vedėjo pateiktos įvairios to paties klausimo formuluotės, tad netgi neužteko tiesiog kelissyk perskaičiuoti balsus. „Pirmininkui“ teko paskirti kitus 7 „Seimo narius“, kurie sudarytų naują balsų skaičiavimo komisiją, mat salėje kilus nepasitenkinimui buvo pareikštas nepasitikėjimas pirmąja. Šaunu, jog proceso vedėjas nesutriko tokioje situacijoje ir procedūra buvo pakartota dar kartą, tik aiškiau, bei iškeltų rankų „prieš“ dauguma lėmė, jog „jaunieji politikai“ visgi nusprendė be jokių ginčų atmesti naujo įstatymo projektą (73 „Seimo nariai“ pasisakė „už“, 62 – „prieš“ bei 2 susilaikė).

Skambiu plaktuko stuktelėjimu „Viktoras Pranckietis“ paskelbė „Seimo posėdžio“ pabaigą, o po jos baigiamasis žodis atiteko Alvidui Lukošaičiui.

Galima drąsiai teigti, jog TSPMI pirmakursiams ši Seimo posėdžio simuliacija iš tiesų patiko ir pavyko. Gerai pasidarbavęs vedėjas sugebėjo užtikrinti viso proceso sklandumą, o pačią simuliacijos kokybę ir naudingumą studentams lėmė jų pačių pasiruošimas ir aktyvumas. Posėdžių pertraukos metu – svarbiausiu svarstymo laiku – matėsi visų įdirbis, todėl akivaizdu, jog studentai apskritai įvertino šitokią praktiką, ši simuliacija jiems buvo naudinga, mat jie ne tik ruošdamiesi jai rinko informaciją apie įstatymų projekte minimas rinkimų sistemas bei partijas, bet diskutuodami su bendraamžiais kolegomis įgijo politinio diskutavimo patirties. Taip pat pirmakursiai reiškė teigiamus įspūdžius, atlikus simuliaciją pačiame Seime ir pajutus tam tikrą ypatingą politinę atmosferą.

 

Tekstas parengtas VU TSPMI pirmo kurso studentų, dalyvavusių Seimo darbo simuliacijoje ir atlikusių žurnalistų vaidmenį.