Uždaryti

Audras keliantį D. Trumpo elgesį lemia jo charakteris? M. Šešelgytės komentaras

Audrą sukėlęs JAV prezidento elgesys Europoje, kai įžeidinėti sąjungininkai, žeminta pati Amerika ir palaikytas Rusijos prezidento požiūris, greičiausiai nulemtas jo asmeninių bruožų. Taip LRT.lt sako politologė Margarita Šešelgytė. Tiek ji, tiek politologas Virgis Valentinavičius mano, kad ištikimi Donaldo Trumpo rinkėjai ir dabar nuo jo nenusisuks, nes geopolitika tiesiog nesidomi. Tačiau, jei toks elgesys tęsis, JAV gali prarasti sąjungininkes, tada ir Lietuvai tektų priimti sunkių sprendimų.

D. Trumpas, likus kelioms valandoms iki susitikimo, „Twitteryje“ parašė, kad JAV ir Rusijos santykiai dar niekada nebuvo tokie blogi dėl JAV kvailumo bei Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimo.

„Mūsų santykiai su Rusija niekada nebuvo blogesni dėl daugybės JAV kvailumo ir bukagalviškumo metų ir dabar – Suklastotos Raganų Medžioklės!“ – rašė D. Trumpas, užsimindamas apie JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimą.

Per bendrą spaudos su V. Putinu konferenciją D. Trumpas savo poziciją jau švelnino sakydamas, kad dėl blogų santykių atsakingos abi pusės.

Tačiau toje pačioje konferencijoje JAV prezidentas pateikė naują akibrokštą – savo žodžiais jis parodė, kad autoritariniu Rusijos lyderiu pasitiki labiau nei savo šalies žvalgyba.

Kalbėdamas apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, D. Trumpas sakė: „Aš labai pasitikiu savo žvalgybos darbuotojais, bet aš jums pasakysiu, kad prezidentas Putinas neįtikėtinai stipriai ir galingai tai [jų informaciją] šiandien paneigė“ bei „Mano žmonės atėjo pas mane, [Nacionalinės žvalgybos direktorius] Danas Coatsas ir kiti atėjo pas mane ir pasakė: „Manau, tai Rusija“. Prezidentas Putinas ką tik pasakė, kad tai ne Rusija. Aš pasakysiu štai ką – nematau priežasčių, kodėl tai turėtų būti ji.“

Šiais žodžiais D. Trumpas JAV sukėlė tikrą audrą – jo adresu skriejo žodžiai „gėdinga“, „išdavystė“ ir pan. Jį sukritikavo ir įtakingi iki šiol jį dar palaikę respublikonai, kaip kad Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas. Net D. Trumpui paprastai palankios televizijos „Fox Business“ žurnalistas Neilas Cavuto pareiškė, kad yra „pasišlykštėjęs“.

Antradienį, praėjus daugiau nei parai po konferencijos su V. Putinu ir gelbėdamasis iš susidariusios padėties, D. Trumpas pareiškė, kad jis sutinka, jog Rusija siekė paveikti 2016 metų JAV rinkimus, bet tiesiog supainiojo žodžius. Esą pasakė žodį „turėtų“ vietoje „neturėtų“ ir tikroji mintis turėjo skambėti taip: „Nematau jokių priežasčių, kad tai neturėtų būti Rusija.“
Kaip suprasti tokį D. Trumpo elgesį? Kam ir kokias žinutes jis bandė nusiųsti, dėl blogų santykių su Rusija kaltindamas vien pačią Ameriką ir sumenkindamas savo šalies žvalgybą?

Elgesį lemia asmenybės bruožai

Pasak Mykolo Romerio universiteto docento politologo V. Valentinavičiaus, racionalaus motyvo čia ieškoti nereikėtų, bet paprastai D. Trumpas kalbėdamas daugiau vadovaujasi vidaus politikos sumetimais.

„Jis bandė pasakyti, kad [Barackas] Obama ir demokratai nuvaldė šalį, o visas pasaulis suprato, kad jis pažemino ir paniekino savo šalį. D. Trumpas ne pirmą kartą parodo, kad jis nelabai supranta, ką kalba, ir nelabai geba įvertinti savo kalbėjimo pasekmių. Dabar jis namie turi visišką audrą. Laikraščių antraštės – „išdavystė“, „šovimas sau į koją“, „Putinas yra geriau negu Amerika“ ir pan. Tiesiog eilinį kartą išlindo D. Trumpo negebėjimas suprasti, kad jis vadovauja galingiausiai pasaulio šaliai ir kiekvienas jo žodis labai įdėmiai klausomas visame pasaulyje ir atitinkamai interpretuojamas“, – sakė V. Valentinavičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja politologė M. Šešelgytė sako, kad yra ne viena teorija, kodėl D. Trumpas švaistosi tokiais teiginiais.

„Viena – ta konspiracinė teorija, kad jis sėdi Rusijos kišenėje. Dalis analitikų sako, kad štai šis susitikimas tai ir parodė. Bet man atrodo, kad tokį elgesį labiau lemia jo asmenybės bruožai. Man patiko senatoriaus Johno McCaino citata: jis sakė, kad tas susitikimas buvo labiausiai žeminantis Amerikos prezidento pasirodymas ir kad tas pasirodymas yra daugiau dėl naivumo, egocentriškumo, nesugebėjimo įvertinti situacijos ir dėl perdėtos simpatijos autokratams. Matyt, tai kyla iš paties D. Trumpo charakterio“, – sako M. Šešelgytė.

Anot politologės, būdamas labai didelis narcizas ir egocentrikas, jis į viską, kas buvo daroma anksčiau kitų prezidentų, ypatingai B. Obamos, žiūri kaip į kažkokį antipodą – visa tai, ką darė B. Obama, yra blogai, o jis darys kitaip.

Be to, M. Šešelgytės nuomone, D. Trumpas labai piktas ant teisinės sistemos, kuri vykdo tyrimus ir iš principo kaltina jį įsipainiojus į neleistinus ryšius su Rusija: „Tai čia ir jo asmeninė vendeta.“

D. Trumpo rinkėjams geopolitika nerūpi

Vis dėlto tokie JAV menkinantys D. Trumpo pasisakymai nedera su jo šūkiu „Padarykime Ameriką vėl didžią“? Tad kaip į tai gali sureaguoti D. Trumpo ištikimi rinkėjai – ta auditorija, kuriai dažniausiai jis ir kalba?

V. Valentinavičius įsitikinęs, kad ištikimiausi D. Trumpo rinkėjai suprato taip, kaip suprato D. Trumpas.

„Jo ištikimų balsuotojų gvardijos pagrindinis motyvas balsuoti už D. Trumpą, kadangi jis žadėjo išgelbėti tą rūdžių juostos Ameriką, t. y. žmones, kurie socialiai atskirti, kurie praradę darbus, kurie gyvena neperspektyviuose regionuose.

D. Trumpas jiems pažadėjo, kad pakels Amerikos ekonomiką apskritai ir jų konkrečių regionų. Jiems geopolitiniai dalykai nelabai rūpi ir, kas tas V. Putinas, jie nelabai žino. Bendri pasakymai, kad D. Trumpas rūpinasi taika, jiems visai tinka“, – sako V. Valentinavičius.

M. Šešelgytė teigia, kad tuos, kurie turi kritinio mąstymo, tokie D. Trumpo pasisakymai gali atstumti, tačiau pritaria, kad kita dalis žmonių nėra įsigilinę į tarptautinę politiką ir tai, kokios gali būti tokių pareiškimų susitikime su V. Putinu pasekmės.

Be to, anot politologės, D. Trumpo pasakymai nekonfliktuoja su kita rinkėjams siųsta žinute: „Jis kalbėjo, kad Jungtines Valstijas yra užvaldęs tam tikras klanas – politikų, kurie turi rėmėjų, įsišaknijusių visose organizacijose, žiniasklaidoje, teisėtvarkoje, ir dabar jis kovoja su tais, kurie turi galios ir trukdo Amerikai tapti tokia, kokią jis piešia. Manau, tai daliai žmonių [pasisakymai susitikime su V. Putinu] nieko nereikš.“

Pasak V. Valentinavičiaus, nors D. Trumpas dėl paties vizito Europoje, kur įžeidinėjo sąjungininkus ir bičiuliavosi su V. Putinu, ištikimiausių rinkėjų nepraras, neigiamų vertinimų fonas persikels į vidaus šalies politiką ir tai gali pakeisti šių rinkėjų požiūrį.

„Amerikos elitas visai pagrįstai kelia audrą, nes kyla pavojus susipykti su visais ištikimiausiais sąjungininkais ir susidraugauti su didžiausiais priešais. Manau, politinė poliarizacija tik dar labiau sustiprės. Ir fonas, kuriame veiks D. Trumpas Amerikos vidaus politikoje, darysis jam vis labiau ir labiau nepalankus. Kai kiekvieną dieną amerikiečiai, įskaitant ištikimiausius D. Trumpo rinkėjus, matys, kad D. Trumpas vis labiau ir labiau įvardijamas tuo, kuo jis iš tikrųjų yra, tada neatlaikys ir patys ištikimiausi rinkėjai“, – svarsto V. Valentinavičius.

Be to, pasak politologo, galima guostis tuo, kad Amerikos sprendimai dažnai būna kitokie, negu kalba D. Trumpas kalba. „Kita vertus, mes pasiekėme tokį tašką, kai žodžiai irgi pradeda kažką reikšti. Europos sostinėse pasėtos didžiulės abejonės ir europiečiai iš tiesų bijo, kad jiems reikės rimtai permąstyti euroatlantinius santykius. Konkrečiai Lietuva gali atsidurti prieš siaubingą pasirinkimą, kai reikės rinktis tarp Amerikos ir Europos.“

Institucijos visko neapsaugos

Politikos analitikai neretai akcentuoja, kad, nepaisant to, ką D. Trumpas kalba ir mąsto, JAV institucijos užkirs kelią neprognozuojamiems veiksmams. Tačiau M. Šešelgytė šiuo klausimu nėra tokia optimistiška.

„Institucijos visko neapsaugos, yra pokyčių ir jose. Neseniai D. Trumpas paskyrė naują Aukščiausiojo Teismo teisėją, su kuriuo turi tam tikrų santykių. Klausimas, kiek jis bus nepriklausomas. Keisis kitų institucijų vadovai. […] Tam tikri sprendimai užduoda tam tikrą toną ir klausimas, kiek tos institucijos atlaikys.

Be to, šiuo metu potencialaus kandidato, kuris galėtų mesti iššūkį D. Trumpui kituose rinkimuose, nėra. Tai įsivaizduokit, kiek per 10 metų pasikeis institucijų vadovų. Jie gali institucijų veidą pakankamai smarkiai pakeisti“, – sako M. Šešelgytė.

Politologė akcentuoja, kad ir dabartiniai D. Trumpo veiksmai – sąjungininkų atstūmimas – yra labai pavojingi.

„Jis atstumia visus sąjungininkus ir bando – dėl savo egocentrizmo ir noro įrodyti, kad jo pirmtakai priėmė blogus sprendimus – draugauti su autoritariniais lyderiais, griauna sutartis, aljansus. Tai yra labai baisu. Istorija taip greitai nejuda, kad iš karto pamatytume pasekmes. Bet pasekmės gali būti baisios.

Kai jis pareiškė, kad ES yra priešė, Vokietijos užsienio reikalų ministras pasiūlė Europos valstybėms kurti anti-Trumpo strategiją – strategiją, kaip stabilizuoti situaciją, kurią sukuria D. Trumpas. Taigi yra didelė baimė“, – sako M. Šešelgytė.

Ji, kaip ir V. Valentinavičius, mano, kad Lietuvos gali laukti sudėtingi sprendimai.

„Mūsų saugumas priklauso nuo [tarptautinės] sistemos stabilumo, gero tarptautinės teisės veikimo ir partnerių, kuriuos turime. Dabar įsivaizduokime situaciją, kai D. Trumpas sako – ES man priešė, NATO man nebesvarbi. Nors jis neturi teisės pasitraukti iš NATO, bet jis gali priimti tam tikrus sprendimus, kur pajėgos gali būti siunčiamos ir kur ne. Tai NATO gali egzistuoti kaip organizacija, bet būti visiškai neveiksni.

Ir ką tada mums, tokiems mažiems, daryti? Visa mūsų saugumo politika buvo pagrįsta įsitikinimu, kad NATO svarbi, bet visų pirma [svarbi] JAV. Gali atsitikti taip, kad reikės persvarstyti šį dalyką. Ir tada laukia visokie sudėtingi sprendimai. Tad mums situacija pavojinga, nes pasaulio tvarka pasidarė chaotiška, o šalia turime tokį kaimyną kaip Rusija“, – sako M. Šešelgytė.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.