Uždaryti

Apokaliptinis scenarijus: Britanijos lietuviams gyvenimas apsunktų per naktį [G. Vitkus]

Derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos vyksta lėčiau negu planuota. Jeigu iki galutinio termino nebus susitarta, tai reikš nekontroliuojamų skyrybų scenarijų.

Blogiausias to variantas mūsų migrantams reikštų, kad po 2019 m. kovo 29 d. jie būtų prilyginti trečiųjų šalių piliečiams, tai reiškia, atsibustų su tokiomis pačiomis teisėmis, kaip, pavyzdžiui, ten gyvenantys pakistaniečiai, ukrainiečiai arba kiti ne ES šalių piliečiai. Gera žinia, kad, pasak ekspertų, toks scenarijus nėra realiausias.
„Brexit“ tema bus viena iš tų, kuriomis kalbėsis ketvirtadienį į Europos Vadovų Tarybą (EVT) besirinksiantys Europos Sąjungos (ES) lyderiai. Tačiau, DELFI žiniomis, jie greičiausiai tik fiksuos tam tikrą pažangą derybose ir paragins dirbti toliau.

Visos „Brexit“ derybos sukasi apie tris pagrindines temas: skyrybas, pereinamąjį laikotarpį ir ateities santykius.

Viena rimčiausių temų yra susijusi su Šiaurės Airijos klausimu. Baiminamasi, kad, jeigu Šiaurės Airijoje atsirastų siena, gali būti palaidotas taikos procesas, netgi vėl prasidėti ginkluotas konfliktas.
JK birželio 7 dieną pateikė naujausią siūlymą dėl „laikino muitinių susitarimo“. Iš esmės tai yra prašymas likti ES muitų teritorijoje ir po pereinamojo laikotarpio, jei iki to nebūtų sutarta dėl ateities bendradarbiavimo muitų srityje. Kietieji „Brexit“ šalininkai nenori likti muitų sąjungoje.

Buvo svarstoma, kad, galbūt, birželį į viršūnių susitikimą susirinkę Europos vadovai nustatys gaires, kaip atrodys JK ir ES ateities santykiai. Tačiau kol kas jie galės tik konstatuoti pažangą ir pavesti derėtis toliau.

Artėja galutiniai terminai

Susitarimas dėl skyrybų yra numatomas su sąlyga turėti pereinamąjį laikotarpį iki 2020 metų pabaigos. Tačiau, jeigu iki metų kovo nebus skyrybų sutarties, tai nebus ir pereinamojo laikotarpio, tai reikštų nekontroliuojamų skyrybų, vadinamojo „uolos krašto“ (cliff edge – angl. kalba) scenarijų, kur sunku prognozuoti, kas tokiu atveju būtų.
Vienas iš aktualių klausimų tokio scenarijaus atveju – kas atsitinka su piliečiais, kokios būtų jų teisės. Kol kas nėra žinių apie tai, kad dėl jų būtų priimti specialūs įstatymai. Tai reiškia, kad jie būtų prilyginti trečiųjų šalių piliečiams.

Neatmetama, kad gali būti ir kažkoks planas B. Jeigu iki šių metų pabaigos nebus pasiektas sutarimas dėl išstojimo sutarties, turbūt, gruodį į viršūnių susitikimą besirinksiantys ES vadovai apie tai rimtai kalbės.

Verslas nerimauja dėl ateities

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo prof. Gedimino Vitkaus teigimu, žiūrint iš šalies atrodo, kad pats „Brexit’o“ procesas yra aprimęs, didelių netikėtumų nėra.

„Tačiau politinė atmosfera pačioje Britanijoje kaista. Buvo demonstracijos ir vienos, ir kitos pusės, visuomenė įsijungė. Atmosfera kaista, todėl ir verslas siunčia vis daugiau signalų. Pavyzdžiui, „Airbus“ pareiškė, kad jie gali iš Britanijos pasitraukti“, – sakė G. Vitkus.

Politologas paaiškino: „uolos krašto“ scenarijus reikštų, kad staiga, per vieną naktį, viskas nustotų galioti ir veikti.

„Baimintis reikia, visada sveika būdrauti, bet sunku patikėti, kad civilizuotoje Europoje nebūtų pasiektas sutarimas. Nors aš pats asmeniškai nesitikėjau, kad ir tas referendumas bus toks. Atrodo, kad britai racionaliai apskaičiuoja.

Dabar matome, kad yra įsigalėjęs iracionalumas. „Brexit’as“ ekonomiškai yra nenaudingas, kaip bevertintum. „Uolos krašto“ scenarijus irgi yra absoliučiai nenaudingas, netgi kenksmingas, bet gali būti, kad bus prieita iki tokios situacijos“, – sakė G. Vitkus.

Pasak politologo, sunkiausia britams patiems rasti sprendimus, kurie susiję su migracija ir prekybos sąlygomis.

„Britanija yra labai priklausoma nuo Europos. Nutraukti prekybinius ryšius ir pereiti prie Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių reikštų milžiniškus nuostolius. Racionaliai svarstant, Britanija turėtų rinktis vieną iš modelių, kurie jau yra suformuoti ES su trečiosiomis šalimis“, – sakė G. Vitkus.

Nepiešia apokaliptinės ateities

Politologas Linas Kojala ramino, kad pats apokaliptiškiausias scenarijus nėra pats realiausias.

„Derybos turi baigtis kitų metų pavasarį. Jau yra numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų šiek tiek amortizuoti potencialią žalą abiem pusėms. Kiek teko kalbėtis su britais, man atrodo, kad jie mato kaip duotybę, kad bus pereinamasis laikotarpis“, – sakė L. Kojala.

Pasak politologo, kalbant apie migrantus, britai savo dokumentuose pažymi, kad jų padėtis neturėtų iš esmės blogėti.

Pasak jo, situacija keistųsi nebent tokiu atveju, jeigu JK subyrėtų Vyriausybė, Theresa May būtų priversta atsistatydinti.

Birželio 21 dieną JK Vidaus reikalų ministerijos atitikmuo (Home Office) paskelbė naują dokumentą dėl ES piliečių JK. Jame numatyta, kad visi ES piliečiai ir jų šeimų nariai, teisėtai gyvenantys JK iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tai yra, 2020 m. gruodžio 31 d., turės teisę įgyti laikiną leidimą likti JK 5 metus arba, jei jau bus gyvenę JK 5 metus, turės teisę įgyti nuolatinio gyventojo statusą. Jį įgiję asmenys turės tokias pat socialines, darbo, mokymosi teises kaip turi dabar.

Planuojama, kad registravimo sistema pradės pilnai veikti nuo JK išstojimo dienos – 2019 m. kovo 30 d., o dalinai jau 2018 m. pabaigoje. Jie žada, kad registravimosi procedūra vyks internetu arba per mobilaus telefono programėlę.

JK pakartoja savo anksčiau išsakytą įsipareigojimą nereikalauti atskiro sveikatos draudimo, kas būtų sukėlę daug problemų studentams ir nedirbantiems šeimų nariams.

Patvirtinama, kad registravimo kaina bus 65 svarai, o vaikams – per pusę mažiau. Tie, kurie jau turi nuolatinį leidimą gyventi, galės jį pasikeisti į naują nuolatinį leidimą supaprastinta tvarka ir nemokamai.

Iki šiol neaišku, kada teistumas bus pagrindu atmesti prašymą. Nežinoma, kaip veiks atmestų prašymų administracinis nagrinėjimas, kokios pagalbos sulauks tie, kurie patys negalės pateikti prašymų internetu.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt