Uždaryti

Apie rinkimus prakalbusiam V. Pranckiečiui politologai mato du kelius. K. Girniaus komentaras

Džentelmeniškasis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vasarą teigė apie prezidento rinkimus nesvarstantis – tam reikėtų partijos nominacijos ir šeimos pritarimo. Be to, Saulius Skvernelis, anot parlamento vadovo, būtų puikus kandidatas. Praėjusią savaitę užsiminęs, kad kitų metų rinkimuose – tiesa, neįvardydamas, kuriuose, – dalyvauti jis galėtų, V. Pranckietis paliko platų lauką spėlionėms.

Alfa.lt paklausė politikos mokslininkų ir apžvalgininkų, į kurį gi postą V. Pranckietis, kalbėjęs apie gėdą dėl Seimo, galėtų sėkmingai kandidatuoti. Nė vienas iš trijų pašnekovų savivaldos rinkimų neįvardijo kaip realios galimybės.

Prieš S. Skvernelį – bent vienas privalumas

Spalį atliktos „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad Seimo pirmininką palankiai tuo metu vertino 44 proc. respondentų, nepalankiai – 40 proc. Tai – palyginti neprasti rodikliai, mat, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio vertinimai atitinkamai siekia 66 proc. ir 26 proc. S. Skvernelis šioje apklausoje atsiduria visai greta V. Pranckiečio, tiesa, kiek daugiau žmonių (16 proc. palyginti su 9 proc.) apie pastarąjį neturi konkrečios nuomonės.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis mano, kad dabartinio Seimo pirmininko potencialas didesnis prezidento rinkimuose. Jo teigimu, prieš S. Skvernelį, ilgą laiką aptarinėtą kaip vienintelį valstiečių pasirinkimą, jis netgi turi privalumų.

„Viešojoje erdvėje apie jį nekalbama kaip kandidatą, bet tai yra įvaizdžio sukūrimo klausimas. Kaip vienas iš kandidatų, mano nuomone, jis būtų ramiai subalansuotas, ko gero, pakankamai tinkamas iš valstiečių pusės. Jeigu kalbėti apie centro kairės kandidatą – premjeras dažnai į ją nepataiko, daugybėje sričių vykdo neoliberalią politiką“, – sakė Š. Liekis.

Politologo manymu, V. Pranckietis šiuo tuo išsiskiria ir iš bendro jau pasiskelbusių kandidatų lauko.

„Charakterio prasme Seimo pirmininkas galbūt yra labiau pasiduodantis išorės spaudimui. Aš prisimenu Tapino organizuotą mitingą, kuriame Karbauskis, turėdamas daugiau aršumo, pasirodė tikrai geriau. Bet jeigu jį ruošti, jam padėti – o iš pasiskelbusių kandidatų jis, ko gero, labiausiai kolektyvinis žaidėjas – jis galėtų dalyvauti“, – reziumavo VDU mokslininkas.

Nors neišsidavė, kuriuose rinkimuose jis esą galėtų dalyvauti, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako manantis, kad tai nebus rinkimai į Europos Parlamentą, taip pat vyksiantys gegužę. Jiems valstiečių ir žaliųjų partija taip pat dar nėra sudariusi kandidatų sąrašo.

„Tikrai tikiu, kad jis negalvoja kandidatuoti į Europos parlamentą. Jeigu atsisakytų Seimo pirmininko posto ir vyktų į Briuselį uždirbti daugiau pinigų, tai būtų tiesiog gėdinga. Bet reikia prisiminti, kad kurį laiką buvo situacija, kai keturių partijų pirmininkai – Landsbergis, Mazuronis, Paksas ir Tomaševskis – sėdėjo Briuselyje ir rūpinosi savo partijomis iš tolo, tai buvo tikrai gėdinga, manau, kad Pranckietis apie tai tikrai negalvoja“, – Alfa.lt sakė K. Girnius.

„Minusas, kad jis yra gerokai mažiau matomas. Nepasakyčiau, kad jis yra Karbauskio valstiečių komandos branduolyje, prisiminkime, kai jis pasisakė, kad jam gėda dėl Seimo, tai Karbauskio atsakymas buvo, kad jei gėda, galime pakeisti į kitą“, – pridūrė pašnekovas.

Kad V. Pranckietis mažiau matomas ir aptarinėjamas leidžia manyti ir skaičiai, praėjusią savaitę pateikti Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“. S. Skvernelis nuo 2016 metų lapkričio 14 dienos iki šių metų lapkričio 1 dienos žiniasklaidoje paminėtas 46 tūkst. 579 kartus, R. Karbauskis per tą patį laiką paminėtas 38 tūkst. 522 kartą, o V. Pranckietis – 20 tūkst. 466 kartus. Visi kiti politikai dėsningai rikiuojasi už šios trijulės nugarų.

K. Girnius išskyrė charakterio ypatumus, kuriais V. Pranckietis į S. Skvernelį nepanašus, tiesa, jo vertinimu, abiejų politikų šansai kovoje dėl prezidento posto būtų panašūs. Patirtis užsienio politikoje, nors nėra stiprioji nė vieno iš jų pusė, nebūtų didelė problema, mano VU TSPMI docentas.

„Ją galima įgyti per labai trumpą laiką, juolab, kad Lietuvoje bendros politikos gairės jau nustatytos, jas riboja Europos Sąjunga ir NATO. Manau, kad pusiau protingas politikas per tris mėnesius gali pakankamai susipažinti su pagrindiniais klausimais, kad su savo komanda gailėtų juos pakankamai kompetentingai spręsti – užsienio politika nėra branduolinė fizika“, – sakė K. Girnius.

Lauktų keblumai debatuose

Išgirdus V. Pranckiečio paatviravimą 15min.lt studijoje apie galimybę dalyvauti rinkimuose, politologui Vincentui Vobolevičiui susidarė priešingas įspūdis, kurie gi rinkimai turėti galvoje. Kaip ir K. Girnius jis prisiminė šių metų mitingą prie Seimo, kuriame parlamento vadovas prasitarė, kad dėl kai kurių sprendimų jo vadovaujamoje institucijoje būna gėda ir jam. Praėjusią savaitę V. Pranckietis leido suprasti, kad šio jausmo vis dar neatsikratė.

„Man ir buvo, ir yra gėda už kiekvieną neteisėtą veiksmą, už kiekvieną apkaltą. Taip, man yra gėda“, – LRT radijui sakė Seimo pirmininkas.

Tai vertindamas ISM universiteto docentas V. Vobolevičius mano, kad V. Pranckiečio pavardė galėtų atsidurti ne kandidatų į prezidentus, o į Europos Parlamentą sąrašuose.

„Man jis yra Europos parlamento tipas – truputėlį profesoriškas, šiek tiek lėtapėdiškas, žmogus, su kuriuo arbatėlės malonu išgerti. Įsivaizduojate jį kaip Šimonytę retoriniais kumščiais besišvaistantį? Aš niekaip neįsivaizduoju. Jeigu jau keli žmogų iš establišmento, tai turi kelti supercharizmatišką, kuris kompensuotų tuos trūkumus, kuriuos establišmentas sukuria. Skvernelis yra establišmento žmogus ir tai jam didžiulis minusas, nes bėdos ir klaidos, kurios buvo padarytos, kabės jam ant kaklo, kaip Šimonytei kabės krizės reformos. Pranckietis nė iš tolo neturi tokios asmenybės, tuo tarpu į Europos parlamentą puikiausiai įsipaišytų, galėtų konstruktyviai kokius nors kvazibiurokratinius dalykus atlikti“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

„Aš manau, kad ir Seimo pirmininko jam nėra taip visiškai patogu: „man gėda“ ir taip toliau. Jeigu tau gėda, turi arba keisti status quo, kad nebūtų gėda, arba išeiti trauktis į tą poziciją, į kurią tau būtų psichologiškai patogiau, ir čia aš vienareikšmiškai matau Europos Parlamentą, ne Prezidentūrą. Jis nėra kovotojas, buldogas“, – pridūrė Alfa.lt kalbintas politikos mokslininkas.

Su tuo, kad vieną iš trijų įtakingiausių pozicijų Lietuvoje mainyti į vieną iš daugelio mandatų EP nebūtų garbinga, V. Vobolevičius nebuvo linkęs sutikti.

„Seimo pirmininko postas yra keliais laipteliais aukščiau už Europos Parlamento poziciją, tai jeigu kalbėsime apie tai, kad atsisakai aukštesnio posto dėl mažiau pageidaujamo, mažiau prestižinio, tada aš su Kęstučiu Girniumi visiškai sutinku. Bet atkreipkime dėmesį į psichologinį komfortą – kur žmogus jaustųsi gerai, galintis kažką padaryti, o kur spaudžiamas, sugėdintas, balansuojantis, įsitempęs. Manau, kad Europos Parlamentas jam būtų žymiai patogesnis“, – sakė V. Vobolevičius.

Gandų apie tai, kad skaitlingiausios Seimo frakcijos vadovui R. Karbauskiui patikimesnis ir parankesnis žmogus Seimo pirmininko pozicijoje būtų ne V. Pranckietis, o Agnė Širinskienė, būta šios vasaros pradžioje. Tuomet apie tai Alfa.lt kalbėjo iš valstiečių-žaliųjų frakcijos pasitraukęs Povilas Urbšys. Pats R. Karbauskis spekuliacijas paneigė.

 

Perspausdinta iš Alfa.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.