Metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste“

Šiuolaikinėje politikoje atsparumo (angl. resilience) sąvoka tapo vienu esminių praktinių, analitinių ir normatyvinių raktažodžių, peržengiančių valstybių sienas ir tradicinių grėsmių suvokimo ribas. Atsparumas apibūdina ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ir kitų sistemų gebėjimą atlikti funkcijas sukrėtimų akivaizdoje, tačiau ir jų galimybes transformuotis bei prisitaikyti prie nuolat kintančios ir nenuspėjamos geopolitinės, socialinės ir informacinės aplinkos. 

Šiandieninė valstybių veikimo aplinka – kompleksiška ir žymima krizių persidengimo: jau trečius metus tęsiasi Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, Artimuosiuose Rytuose vystosi nauji karinio ir politinio nestabilumo etapai, o transatlantinių santykių raida rodo nuoseklias laikysenos slinktis, prasidėjusias į valdžią sugrįžus Donaldui Trumpui. Kartu pastebima ir auganti visuomenių poliarizacija, stiprėjantys iššūkiai demokratinių institucijų stabilumui, informaciniam atsparumui, energetiniam ir ekonominiam saugumui. 

2025 m. gruodžio 4-5 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyksianti metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste“ kviečia plačiau pažvelgti į atsparumo sampratą: nuo kietųjų (karinių, ekonominių, strateginių) iki minkštųjų (informacinių, kultūrinių, psichologinių) atsparumo formų, nuo konvencinių iki nekonvencinių saugumo grėsmių bei reakcijos į juos aspektų. Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplininį dialogą apie tai, ką reiškia būti atspariems šiuolaikinėje pasaulio, Europos ir Lietuvos politinėje aplinkoje. 

Kviečiame teikti pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus, atliepiančius žemiau pateiktus ir kitus su atsparumu susijusius klausimus: 

• Kaip nacionalinės ir tarptautinės valdysenos sistemos gali užtikrinti atsparumą krizėms? 

• Kokią reikšmę atsparumo stiprinimui turi ekonominės politikos pasirinkimai? 

• Kaip keičiasi tarptautinių santykių teorijos ir praktikos atsparumo kontekste? 

• Kaip atsparumas pasireiškia per visuomenės struktūrą, pilietinį aktyvumą, kultūrą ir žiniasklaidą? 

• Kokią vietą atsparumas užima šiuolaikinėje saugumo ir gynybos strategijoje? 

• Koks yra informacinio atsparumo vaidmuo kovoje su dezinformacija ir propaganda? 

• Kaip filosofiškai, normatyviškai ir praktiškai galime apibrėžti demokratijos atsparumą?

Pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus kviečiame teikti iki spalio 19 d. užpildant šią formą.

Informacija apie pranešimų ir pranešimų sesijų atrinkimą į konferencijos programą bus paskelbta iki lapkričio 3 d. Tiek pranešimų, tiek jų sesijų siūlymai gali būti teikiami lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau nuotolinio dalyvavimo galimybė konferencijoje nebus sudaroma.  

Daugiau informacijos čia.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis el. paštu konferencija@tspmi.vu.lt