Rankdarbis kaip politinis veiksmas per feminizmo pjūvį

Projekto vadovas
Natalija Arlauskaitė
Projekto trukmė
2026 m. sausio 2 d. - 2027 m. gruodžio 31 d.
Dalyviai
Jelena Škulienė

Projekto aprašymas

Rankdarbis kaip politinis veiksmas per feminizmo pjūvį – tarpdisciplininis tyrimas, jungiantis feministinę politinę teoriją su šiuolaikine menine praktika. Projekto tikslas – sukurti akademinį pagrindą, kuriame tekstilės rankdarbiai – tradiciškai eliminuoti iš politinio diskurso – perpozicionuojami kaip kritinis metodas politiniam dalyvavimui ir kolektyviniam solidarumui išreikšti.

Tyrimas yra savalaikis Lietuvos akademiniame ir kultūriniame kontekste, kuriuose siūloma metodologinė prieiga nėra tyrinėta, pristatyta visuomenei. Tyrimas suteikia struktūruotą galimybę plės tarpsritinį akademinį lauką, institucionaliai ir metodologiškai legitimuoti rankų darbą kaip įkūnytą politinio dalyvavimo formą.

Projektas kuria dialogą su teoretikėmis, permąstančiomis darbo reiškinį – Federici, Mincyte, ir su šiuolaikinėmis meno istorikėmis – Majewska-Güde, Skelly, Smith, tiriančiomis manualių tekstilės praktikų marginalizaciją. Grindžiantis jų tyrimais, analizuojamos lietuvių menininkių rankų darbo praktikos kaip feminizmo ir politinių aktų įrankiai. Šios praktikos Lietuvoje iki šiol nebuvo nagrinėtos per feministinės teorijos ar politinio gesto prizmę. Tyrimas siekia praturtinti Lietuvos meninį ir akademinį diskursą, pozicionuodamas rankdarbį kaip švelnaus aktyvizmo formą, politinį gestą, įrankį feministiniam, politiniam permąstymui ir veikimui.

Tyrimas remiasi ankstesne stažuotojos veikla menininkių duete „Rankų darbas“ (su Deike), įgyvendinus projektus Siuvinėjant vėliavą (2020), palaikant Baltarusijos demokratinį judėjimą, ir Siuvinėjant poeziją (nuo 2022 m.), kolektyvinį karo metu sukurtos ukrainiečių moterų poezijos siuvinėjimą. Performatyvūs veiksmai, atlikti kartu su skirtingomis Vilniaus bendruomenėmis, parodė tekstilės potencialą kaip materialios platformos kolektyviniam atsparumui ir solidarumui puoselėti.

Projektas perinterpretuoja rankdarbį kaip feministinį politinio aktyvizmo metodą – įkūnytą, įvietintą ir transformuojantį.