Mažųjų valstybių saugumo studijų programa
Pirmasis semestras suteikia teorinius ir metodologinius pagrindus. Studentai analizuoja globalios galios architektūrą, mažųjų valstybių strategines dilemas, susipažįsta su klasikinėmis ir kritinėmis saugumo studijų teorijomis ir įgyja pagrindines socialinių mokslų tyrimo metodų kompetencijas. Antrasis semestras orientuotas į šiuolaikines saugumo transformacijas ir analitinius įrankius. Studentai nagrinėja subkonvencinės konfrontacijos formas, technologinės galios transformacijas, kognityvinį saugumą ir mokosi taikyti strateginio numatymo, scenarijų modeliavimo bei dirbtinio intelekto asistuojamus modeliavimo metodus.
1 semestras
Mažosios valstybės globalioje galios architektūroje
Studijų dalykas nagrinėja mažųjų valstybių vietą ir galimybes kintančioje globalioje galios architektūroje. Studentai analizuoja pagrindinius tarptautinės sistemos pokyčius: didžiųjų galių konkurencijos intensyvėjimą, daugiapoliškumo stiprėjimą, tarptautinių institucijų fragmentaciją, technologinių korporacijų ir nevalstybinių veikėjų įtakos augimą bei demografinius pokyčius. Kurse aptariama, kaip šie procesai keičia tarptautinės sistemos veikimo logiką ir kokias strategines dilemas jie sukuria mažoms valstybėms. Analizuojamos pagrindinės tarptautinių santykių teorinės kryptys: realizmas (klasikinis, struktūrinis ir neoklasikinis), taip pat su realistine tradicija siejamos prieigos (galios tranzicijos ir hegemoninio stabilumo teorijos), liberalizmas ir jo atmainos (klasikinis, institucinis, sociologinis) bei su liberalia tradicija susijusios analitinės perspektyvos (globalios valdysenos ir galios tinklų), Tarptautinės visuomenės teorija (Angliškoji mokykla), konstruktyvizmas ir kritiškieji požiūriai (poststruktūralizmas, pokolonializmas ir feminizmas), siekiant įvertinti jų aiškinamąjį potencialą ir ribotumus šiuolaikinės globalios galios kaitos kontekste. Dalyke taikomi scenarijų konstravimo ir lyginamosios analizės metodai, pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius galimų grėsmių trajektorijų modeliavimui ir alternatyvių strateginių pasirinkimų vertinimui teorinių prielaidų pagrindu.
Saugumo studijų tyrimų metodai
Studijų dalykas suteikia sistemines saugumo studijų tyrimų metodologijos žinias ir ugdo analitinius gebėjimus, būtinus savarankiškam magistro lygmens tyrimui. Dalyke nagrinėjamos kokybinių, kiekybinių ir mišrių tyrimo strategijų epistemologinės prielaidos, tyrimo dizaino formavimo principai, duomenų rinkimo ir analizės metodai bei teorijos ir empirinės analizės integravimo būdai. Kursas integruoja skaitmeninės analizės ir dirbtinio intelekto įrankius į tyrimo procesą – nuo problemos formulavimo ir literatūros analizės iki duomenų apdorojimo, modeliavimų ir scenarijų konstravimo – akcentuojant metodinį pagrįstumą, patikimumą ir interpretacijos ribas. Dalyke taip pat analizuojami tyrimų etikos, duomenų saugumo, šaltinių patikimumo ir atsakingo dirbtinio intelekto taikymo klausimai saugumo studijų kontekste.
Mažųjų valstybių saugumo ir gynybos strategijos
Studijų dalyko tikslas – ugdyti gebėjimą sistemiškai analizuoti mažųjų valstybių saugumo, gynybos ir atsparumo didinimo strateginius pasirinkimus ribotų išteklių, didžiųjų galių konkurencijos ir sisteminio neapibrėžtumo sąlygomis. Dalyke nagrinėjamos mažųjų valstybių saugumo ir gynybos užtikrinimo teorinės prieigos: aljansų, užuovėjos (angl. shelter) ir statuso siekimo strategijos, išskirtinės specializacijos bei reputacijos modeliai, strateginės kultūros, visuotinės gynybos, technologinės asimetrijos ir inovacijų vaidmuo. Vertinama, kaip šios prieigos formuoja realius strateginius pasirinkimus. Kursas analizuoja gynybos modelių įvairovę, prioritetų teikimo pajėgumams dilemas, atgrasymo architektūrą, nacionalinės ir kolektyvinės gynybos sąveiką, gynybos pramonės galimybes bei ribotumus, naujų technologijų (dirbtinio intelekto, bepiločių sistemų, kosmoso dimensijos) ir kognityvinių elementų poveikį mažųjų valstybių gynybai. Dalykas grindžiamas problemų sprendimu orientuotu mokymusi: studentai rengia mažos valstybės gynybos planavimo scenarijus, vertina strategines dilemas, modeliuoja pajėgumų struktūras ir analizuoja asimetrinio atsako galimybes, pasitelkdami teorinį pagrindimą ir analitinius (įskaitant DI) įrankius.
Kritinės saugumo politikos perspektyvos
Studijų dalykas nagrinėja kritines saugumo studijų prieigas, kvestionuojančias tradicinį valstybės-centristinį ir karine galia grįstą saugumo supratimą. Kurse analizuojama, kaip saugumo grėsmės apibrėžiamos politiniuose ir visuomeniniuose procesuose, kaip formuojasi saugumo diskursai ir kokį vaidmenį juose turi galios santykiai, normos ir tapatybės. Dalyke aptariamos pagrindinės kritinės prieigos: Kopenhagos mokyklos saugumizacijos teorija, Velso mokyklos emancipacinė saugumo koncepcija, Paryžiaus mokyklos saugumo praktikų analizė, poststruktūralistinės, feministinės ir pokolonialinės saugumo studijos. Kurse aptariama, kaip šios perspektyvos padeda analizuoti šiuolaikines saugumo problemas, tokias kaip migracija, klimato kaita, technologinė kontrolė ar informacinės grėsmės. Studentai taiko kritinės analizės metodus nagrinėdami konkrečius saugumo atvejus ir vertindami alternatyvias saugumo koncepcijas mažųjų valstybių kontekste.
Pasirenkamasis studijų dalykas
Studentai renkasi vieną iš pasirenkamų studijų dalykų pagal savo interesus arba magistro baigiamojo darbo kryptį. Suteikiama galimybė rinktis iš esamų pasirenkamųjų studijų dalykų: Globalūs iššūkiai ir ES; Migracija ir pilietybė; Saugumas ir tvari plėtra; Tarptautinės organizacijos; Tarptautinės derybos; Populizmo iššūkis šiuolaikinėje demokratijoje; Konfliktų analizė ir taikos studijos; Istorinės atminties formos. Suteikiama galimybė rinktis iš naujai sukurtų studijų programos dalykų: Nesaugumas ir politinis elgesys: neuropsichologinė perspektyva; Kosmoso politika ir saugumas; Ekonominis saugumas; Žvalgybos studijos.
2 semestras
Naujosios saugumo grėsmės ir konfliktų formos
Studijų dalykas analizuoja naujas saugumo grėsmes ir konfliktų formas, kurios dažnai vyksta žemiau atviro karinio konflikto slenksčio ir apima įvairias politines, informacines, ekonomines ir technologines priemones. Dalykas nagrinėja, kaip valstybės ir kiti veikėjai naudoja skirtingus poveikio instrumentus siekdami formuoti politinius sprendimus, silpninti priešininkų atsparumą ir keisti jų elgesį. Dalyke aptariamos šiuolaikinės saugumo sritys, tokios kaip hibridinės operacijos, kognityvinis karas, kibernetinės atakos, informaciniai karai ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumas. Taip pat nagrinėjamas privačių veikėjų, technologinių platformų ir tarptautinių tinklų vaidmuo saugumo procesuose, ekonominės prievartos naudojimas ir teisės instrumentalizavimas (angl. lawfare) tarptautinėje konkurencijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas mažųjų valstybių pažeidžiamumui. Studentai analizuoja, kaip ribotų išteklių valstybės gali stiprinti atsparumą informacinėms ir kognityvinėms, kibernetinėms ir ekonominėms grėsmėms, saugoti kritinę infrastruktūrą ir derinti nacionalines saugumo strategijas su kolektyvinės gynybos bei tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmais. Dalyke taip pat aptariama informacijos ir emocijų įtaka saugumui – kaip naratyvai, dezinformacija, dirbtinio intelekto kuriamas turinys (pvz., deepfakes) ir algoritmiškai stiprinama komunikacija gali veikti visuomenės nuostatas, politinius sprendimus ir demokratinį stabilumą. Studijų dalykas grindžiamas atvejų analize ir praktinėmis užduotimis. Studentai analizuoja realius saugumo konfliktų pavyzdžius, vertina skirtingas politikos pasirinkimo galimybes ir diskutuoja apie galimus atsako būdus.
Algoritminė galia ir technologinė konkurencija
Studijų dalykas analizuoja kibernetinės erdvės ir dirbtinio intelekto politikos formavimą bei jų reikšmę nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui. Kursas nagrinėja, kaip skaitmeninė infrastruktūra, duomenų ekosistemos, algoritminės sistemos ir autonominės technologijos keičia galios pasiskirstymą, atgrasymo logiką ir valstybės atsakomybės ribas. Studijų dalyke aptariamos kibernetinio saugumo, skaitmeninio suvereniteto, technologinės konkurencijos, normų ir reguliavimo viešojoje politikoje problemos. Analizuojami kibernetinių operacijų, automatizuotų sprendimų sistemų ir algoritminio valdymo iššūkiai saugumo srityje, įskaitant atsakomybės, atribucijos, etikos ir rizikos valdymo klausimus. Ypatingas dėmesys skiriamas mažųjų valstybių strateginėmis galimybėms stiprinti kibernetinį ir technologinį atsparumą, derinant nacionalines strategijas su kolektyvinės gynybos, tarptautinio reguliavimo ir inovacijų politikos priemonėmis. Kursas derina teorinę analizę su atvejų nagrinėjimu ir scenarijų modeliavimu, vertinant kibernetinių ir dirbtinio intelekto sistemų poveikį saugumo architektūrai.
Strateginio numatymo ir saugumo analitikos laboratorija
Studijų dalykas organizuojamas kaip eksperimentinė analitinė laboratorija, kurioje studentai veikia kaip strateginiai analitikai, modeliuojantys galimas saugumo aplinkos transformacijas ir vertinantys mažųjų valstybių strategines pasirinkimo galimybes didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Kursas skirtas ugdyti gebėjimą sistemingai analizuoti ateities saugumo tendencijas, taikyti strateginio numatymo metodus ir kurti duomenimis pagrįstas saugumo analizės bei politikos rekomendacijas. Jame ugdomi konkretūs analitiniai įgūdžiai: tyrimo dizaino konstravimo, hipotezių formulavimo, ankstyvųjų signalų identifikavimo, rizikų vertinimo ir argumentuotų prognozių rengimo. Laboratorijoje studentai susipažins su pagrindinėmis strateginio numatymo ir saugumo analitikos metodikomis, įskaitant horizonto stebėjimą (angl. horizon scanning), silpnų signalų ir lūžio taškų identifikavimą, atvirų šaltinių žvalgybą (OSINT) duomenų rinkimui ir validacijai, procesų sekimui, Delphi ekspertinio vertinimo techniką, bei tikimybinio (Bayesian) mąstymo principus hipotezių nuolatiniam atnaujinimui. Studentai konstruos ateities trajektorijų alternatyvas, modeliuos sisteminių lūžių scenarijus, o sukurtos prielaidos bus testuojamos per „raudonųjų komandos atsako planavimą“ (angl. red teaming) ir „karo žaidimų“ (angl. wargaming) praktikas. Dirbtinis intelektas laboratorijoje naudojamas kaip analitinis instrumentas – scenarijų generavimui, modelių simuliacijai, alternatyvių prielaidų kūrimui ir sprendimų testavimui „priešininko“ (angl. adversarial) režimu. Dėmesys skiriamas modelių ribotumui, klaidingų prielaidų atpažinimui ir prognozavimo epistemologinėms riboms. Mažųjų valstybių kontekste laboratorija veikia kaip strateginės adaptacijos platforma: studentai kuria atsparumo strategijas ribotų išteklių ir aukštos priklausomybės nuo kitų tarptautinių veikėjų aplinkoje, vertindami eskalavimo riziką, priklausomybių struktūrą ir netiesioginės konkurencijos dinamiką. Kurso rezultatas – parengtas „ateities saugumo portfelis“, apimantis galimų saugumo scenarijų rinkinį, rizikų vertinimą ir duomenimis pagrįstas politikos rekomendacijas, skirtas mažųjų valstybių antitrapumo strategijų plėtojimui.
Magistrinis koliokviumas (I/II d.)
Studijų dalykas skirtas magistro baigiamojo darbo tyrimo projekto suformulavimui ir konceptualiam pagrindimui. Seminaro metu studentai identifikuoja ir apibrėžia aktualią mažųjų valstybių saugumo problemą, argumentuoja jos aktualumą bei suformuluoja aiškius tyrimo klausimus ir tikslus. Studijų dalyke ypatingas dėmesys skiriamas esamos mokslinės literatūros analizei ir teorinio pagrindo formavimui. Studentai sistemingai analizuoja skirtingas teorines prieigas mažųjų valstybių saugumo studijose, kritiškai vertina jų prielaidas ir pagrindžia pasirinktą analitinį rėmą, kuriuo bus grindžiamas tyrimas. Taip pat formuojamas tyrimo dizainas – apibrėžiamas tyrimo objektas ar atvejai, parenkami tinkami tyrimo metodai, numatomi galimi duomenų šaltiniai ir analitinė strategija. Diskusijose aptariamas tyrimo įgyvendinamumas, galimi metodologiniai iššūkiai ir tyrimo ribotumai. Kurse taip pat pristatomi dirbtinio intelekto asistuojami įrankiai, kurie gali būti naudojami literatūros analizei, tyrimo klausimų tikslinimui, metodologinių sprendimų testavimui kartu kritiškai vertinant jų ribotumus ir etinius aspektus. Kurso rezultatas – parengtas struktūruotas magistro baigiamojo darbo tyrimo projektas, apimantis aiškiai suformuluotą tyrimo problemą, teorinį pagrindą, literatūros apžvalgą ir preliminarų tyrimo dizainą, kuris sudaro pagrindą tolesniam empiriniam tyrimo įgyvendinimui.
Pasirenkamasis studijų dalykas
Studentai renkasi vieną iš pasirenkamų studijų dalykų pagal savo interesų ar magistro baigiamojo darbo rengimo kryptį. Suteikiama galimybė rinktis iš esamų pasirenkamųjų studijų dalykų: Energetinis saugumas; Šiaurės ir Baltijos valstybių studijos; Šiuolaikinė Eurazijos regiono bei jo valstybių politika; Nacionalizmas Vidurio ir Rytų Europoje; Informaciniai karai; Politinių režimų kaita; Kūniškumo politika; Politika ir moralė; Strateginė politinė komunikacija. Suteikiama galimybę rinktis iš naujai sukurtų studijų programos dalykų: Nesaugumas ir politinis elgesys: neuropsichologinė perspektyva; Kosmoso politika ir saugumas; Ekonominis saugumas; Žvalgybos studijos.
Trečiasis semestras skirtas savarankiškam tyrimui ir magistro baigiamojo darbo rengimui, integruojant teorines žinias, empirinius duomenis ir analitinius metodus konkrečiai mažųjų valstybių saugumo problemai tirti.
3 semestras
Magistrinis koliokviumas (II/II d.)
Studijų dalykas skirtas magistro baigiamojo darbo empirinio tyrimo įgyvendinimui, rezultatų analizei ir galutinei darbo struktūros plėtotei. Seminaro metu studentai pristato duomenų rinkimo ir analizės pažangą, testuoja hipotezes, tikslina teorinį ir metodologinį pagrindą bei sprendžia tyrimo eigoje iškilusias problemas. Seminaras leidžia nuosekliai reflektuoti tyrimo procesą, tobulinti argumentaciją ir rengti galutinę magistro darbo versiją. Studentai tobulina gebėjimą savarankiškai vykdyti akademinį tyrimą mažųjų valstybių saugumo studijų srityje, ypatingą dėmesį skiriant metodologiniam nuoseklumui, empirinės analizės pagrįstumui ir tyrimo rezultatų interpretacijai platesniame teoriniame ir politiniame kontekste. Seminaro metu studentai ugdo gebėjimus sistemingai rinkti, analizuoti ir interpretuoti empirinius duomenis, taikant kokybinius, kiekybinius ar mišrius tyrimo metodus, kritiškai vertinant savo metodologinius pasirinkimus bei jų įtaką rezultatams, Be to, ugdomas gebėjimas integruoti dirbtinio intelekto asistuojamus analizės įrankius, kritiškai vertinant jų ribotumus ir etinius aspektus. Taip pat, mokomasi aiškiai ir argumentuotai pristatyti tyrimo rezultatus laikantis akademinės etikos ir mokslinio darbo standartų, konstruktyviai vertinti kitų tyrimus bei teikti pagrįstą grįžtamąjį ryšį, reflektuoti gautas pastabas savo darbo tobulinimui. Galiausiai ugdomas gebėjimas savarankiškai planuoti tyrimo procesą, laikytis akademinių terminų ir atsakingai įgyvendinti tyrimą.
Magistro baigiamasis darbas
Magistro baigiamasis darbas – savarankiškas, teoriniu ir metodologiniu požiūriu pagrįstas tyrimas, skirtas konkrečios mažosios valstybės saugumo problemos analizei. Darbe identifikuojama aktuali saugumo problema, suformuluojamas aiškus tyrimo klausimas, pasirenkamas ir pagrindžiamas teorinis analitinis rėmas bei taikomi tinkami empiriniai tyrimo metodai. Baigiamasis darbas turi demonstruoti gebėjimą integruoti tarptautinių santykių, saugumo studijų ar kritines teorijas su sistemine duomenų analize, vertinti alternatyvias interpretacijas, kritiškai analizuoti šaltinius ir formuluoti pagrįstas išvadas. Tyrimas gali būti grindžiamas kokybiniais, kiekybiniais ar mišriais metodais, taip pat dirbtinio intelekto asistuojamais analitiniais įrankiais, užtikrinant metodologinį skaidrumą, duomenų patikimumą ir akademinį sąžiningumą. Baigiamajame darbe studentas turi pademonstruoti gebėjimus savarankiškai suformuluoti originalų ir pagrįstą tyrimo klausimą mažųjų valstybių saugumo srityje, pasirinkti tinkamą teorinį ir metodologinį tyrimo dizainą, sistemingai rinkti, analizuoti ir interpretuoti duomenis, kritiškai vertinti tyrimo ribotumus bei alternatyvias interpretacijas, aiškiai ir nuosekliai pristatyti rezultatus akademinei auditorijai. Baigiamajame darbe pateikiamas ne tik analizuojamos problemos paaiškinimas, bet ir argumentuotas sprendimo modelis arba politikos rekomendacijos, atsižvelgiant į mažųjų valstybių išteklių ribotumą, vidaus politikos dinamiką, tarptautines priklausomybes ir sisteminės aplinkos pokyčius. Magistro baigiamasis darbas ginamas viešai, pristatant tyrimo rezultatus, pagrindžiant metodologinius pasirinkimus ir atsakant į akademinę kritiką.
