Posovietinės viešosios erdvės transformacija po revoliucijos. Įmuziejinimas, ikonoklazmas ir ginčytinas istorinis paveldas Lietuvoje

Projekto aprašymas

Šiame tarpdisciplininiame tyrime nagrinėjama viešosios erdvės transformacija pokomunistinėje Lietuvoje, atliekant lyginamąją Vidurio Europos ir Baltijos šalių analizę, daugiausia dėmesio skiriant socializmo epochos paminklų tvarkymui po 1989 ir 1990 m. revoliucijų. Projekte nagrinėjami du iš pirmo žvilgsnio vienas kitam prieštaraujantys reiškiniai - įmuziejinimas ir ikonoklazmas - kaip atsakas į revoliuciją ir į sunkiai sprendžiamą klausimą, ką daryti su ginčytinu istoriniu paveldu. Projekto dėmesio centre - netradicinės atminties institucijos - muziejaus-parko - tipologijos konceptualus plėtojimas. Šios vietos veikia kaip saugyklos, kuriose kaupiami, saugomi ir kritiškai kontekstualizuojami buvusios polinės santvarkos paminklai. Tyrime konkrečiai nagrinėjamas Grūto parkas kaip atvejo studija, analizuojant tiek ikonoklastinius impulsus, lėmusius paminklų pašalinimą, tiek šios specializuotos paveldo vietos kūrimo procesus. Šio projekto tikslas - pateikti išsamią kultūrinių, politinių ir visuomeninių transformacijų, formuojančių tokius reiškinius kaip muziejininkystė ir ikonoklazmas, analizę ir parodyti, kaip šie du procesai sąveikauja kuriant muziejinį parką.