Dr. Nerijaus Maliukevičiaus ir bendraautorių straipsnis apie propagandos naratyvus ir technikas Lietuvos informacinėje erdvėje publikuotas prestižiniame žurnale
Vilniaus universiteto mokslininkų Ievos Rizgelienės, Vilmos Zubaitienės, Nerijaus Maliukevičiaus ir Virginijaus Marcinkevičiaus straipsnis „HALT-PROP: Human-Annotated Lithuanian Textual Corpus for Propaganda Narratives and Techniques“ publikuotas „Nature Portfolio“ žurnale „Scientific Data“. Publikacijoje pristatomas ekspertų anotuotas lietuviškų tekstų duomenų rinkinys, skirtas propagandos naratyvų ir technikų atpažinimui.
Pasak autorių, šis tyrimas gimė reaguojant į ilgą laiką mūsų regione akivaizdų agresyvios propagandos ir dezinformacijos iššūkį. Teigiama, kad autoritariniai kaimynai prieš mūsų informacinę erdvę nuosekliai taiko įvairias strategijas ir taktikas, o pastaruoju metu vis labiau ryškėja ir šio proceso automatizavimo iššūkis – agresyvios kampanijos vykdomos pasitelkiant botų spiečius, algoritmines sistemas ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Ši situacija verčia ieškoti atsako ne tik politiniu ar komunikaciniu, bet ir technologiniu lygmeniu – atsparumo siekis skatina kurti ir diegti automatizuotas sistemas, kurios padėtų laiku pastebėti propagandines bei dezinformacines kampanijas, jas įvertinti ir padėti neutralizuoti. Todėl šis mokslinis projektas siekia pritaikyti dirbtinį intelektą dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, o ši publikacija pristato vieną pirmųjų ir esminių šio darbo etapų – ekspertinę analizę ir jos pagrindu sukurtą duomenų bazę.
Straipsnyje propaganda apibrėžiama kaip sąmoningų komunikacijos strategijų visuma, skirta daryti įtaką viešajai nuomonei per konkrečias temas, pasakojimus ir metodus. Šiame tyrime, orientuojamame būtent į prorusišką propagandą, tekstas propagandiniu laikomas tada, kai jame aiškiai pateikiamas bent vienas nustatytas propagandos naratyvas ir naudojama bent viena pripažinta propagandos technika. Remiantis ankstesniais „SemEval“ duomenų rinkiniais, šiame tyrime išskiriama 10 dažniausiai aptinkamų propagandos priemonių kategorijų. Greta to tyrėjai identifikavo ir 11 Rusijos propagandos naratyvų, būdingų Lietuvai bei regionui, nuo dezinformacijos apie karą Ukrainoje iki „Litvinizmo“ atgimimo.
Kaip pažymi autoriai, naratyvai yra nukreipti į pasitikėjimo Lietuvos institucijomis ir gynybos sistema menkinimą, Lietuvos istorijos ir valstybingumo diskreditavimą. Nartatyvai buvo išskirti remiantis ankstesniais tyrimais, taip pat atsižvelgiant į tai, kokie dezinformacijos ir propagandos pasakojimai įvardijami institucijų dokumentuose, pavyzdžiui, metinėse žvalgybos institucijų grėsmių ataskaitose.
Autorių teigimu, vienas reikšmingiausių šio tyrimo rezultatų yra jo tarpdiscipliniškumas. Prie šio projekto dirbo socialinių, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų atstovai, o toks bendradarbiavimas leido į propagandos ir dezinformacijos iššūkius pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Papildomą akademinę vertę kuria ir viešai pateikiama atrinktų tekstų duomenų bazė, kuri jau dabar gali būti pasitelkiama tolesniems tyrimams, pavyzdžiui, analizuojant emocinių technikų naudojimą propagandoje ar gilinantis į naratyvus, nukreiptus prieš NATO ir Lietuvos gynybos sprendimus.
