Uždaryti
2018-09-20 15:47:35
2018-09-06 00:00:00

Informacija dėl praktikos 4 kurso studentams!

Susitikimas su M. Šešelgyte vyks rugsėjo 14 d. 9.45 206 aud.

Susitikimas su A. Jankausku vyks rugsėjo 14 d. 9.00 119 aud.

Susitikimas su T. Janeliūnu vyks rugsėjo 21 d. 9.45 202 aud.

Susitikimas su J. Ulinskaite vyks rugsėjo 10 d., 18.30 402 aud.

Spurga
Spurga
Visi VU TSPMI žmonės

Simonas Algirdas Spurga

VU TSPMI alumnas ir lektorius, Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas

Šiuo metu dirbate Lietuvos banke, esate vyresnysis ekonomistas. Kaip siekėte šio karjeros kelio? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kas dieną?

Negalėčiau pasakyti, kad kryptingai siekiau konkretaus karjeros kelio. Bet Lietuvos banke pabandžiau įsidarbinti bent iš dalies dėl patirčių, susijusių su TSPMI. Kai buvau trečiakursis, lankiau šiemet Institute disertaciją apsigynusio Mariaus Skuodžio kursą anglų kalba Politics of Money and Finance. Man kursas patiko – tarytum atvėrė duris į plačius, tuomet menkai pažinotus kontekstus: bankų žlugimai, Kinijos juanio ir JAV dolerio konkurencija, struktūrinės euro zonos problemos ir t.t. Jaučiau, kad būtent tuo pulsuoja pasaulis, čia atsiranda didžiosios politinės skirtys. Dėl to, kai pamačiau, kad Lietuvos bankas ieško naujų darbuotojų, pamaniau, kad kažkada lankyto kurso problematika bus aktuali ir siūlomoje pozicijoje. Taip čia ir atsidūriau.

O pagrindinis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti – tai nepaprastai platus temų, prie kurių tenka prisiliesti, ratas. Dirbdamas tokį darbą supranti, kokie reikšmingi gali būti įvairūs „minkštieji“ įgūdžiai, kuriuos lavina TSPMI – skirtingų kontekstų jungimas, gebėjimas įžvelgti problemos esmę, mokėjimas suvirškinti didelius informacijos srautus. Tiesą sakant, manau, kad mums trūksta daugiau žmonių iš TSPMI, nors jų banke vis daugėja.

Nuo rugsėjo 1-osios Jūs pradedate dirbti ir VU TSPMI – pirmakursiams dėstysite ekonomikos pagrindus. Ko gali tikėtis pirmakursiai, kokie yra jūsų tikslai?

Taip, ekonomikos pagrindų kursą pirmakursiams dėstysiu kartu su buvusiu mano bakalauro darbo vadovu dr. Vytautu Kuokščiu ir kolega iš Lietuvos banko Virgilijumi Rutkausku. Reikia suprasti, kad tai – įvadinis kursas, todėl esminis tikslas yra studentus supažindinti su kertinėmis sąvokomis, dėsniais, ekonomikos mokslo objektu, tyrinėjimų sritimis, ekonominių modelių logika. Kartu sieksime visa tai susieti su ekonominės politikos aktualijomis, įkontekstinti vadovėlinę išmintį, kad studentai perprastų ekonomistų ginčų esmę ir galėtų įvertinti, kodėl išmanyti mikro ar makroekonomikos pagrindus yra svarbu.

Tikėtina, kad dalis studentų kada nors taps politikos formuotojais, sprendimų priėmėjais, politikos apžvalgininkais. Tokiuose vaidmenyse, jeigu prisimins tai, ką studijavo TSPMI, jie turės aiškesnį vaizdinį nei, pavyzdžiui, dabartinis JAV prezidentas, teigiantis, kad naujų prekybos muitų įvedimas panaikins šalies prekybos deficitą. Arba Turkijos vadovas, manantis, kad, norint pažaboti kylančią infliaciją, būtina mažinti palūkanų normas, kadangi aukštos palūkanų normos yra „viso blogio motina“. Ekonomikos pagrindų išmanymas leidžia suprasti, kokį poveikį gyventojų gerovei gali turėti vienokie ar kitokie politiniai sprendimai.

Baigėte ne tik bakalauro studijas VU TSPMI (Cum Laude diplomas), bet su pagyrimu baigėte ir Politikos mokslų ir politinės ekonomijos magistro studijas Londono ekonomikos mokykloje. Kokia yra Jūsų sėkmės paslaptis, siekiant mokslo aukštumų?

Nemanau, kad pasiekiau kokių nors mokslo aukštumų. Geriems studijų rezultatams reikalingas nuoširdus susidomėjimas tuo, ką studijuoji. Man pasisekė, nes padariau vykusius pasirinkimus ir studijavau mane dominančias sritis. Niekada nereikėjo kentėti ir versti save mokytis. Aišku, nepakenkė ir tai, kad tiek TSPMI, tiek LSE lygis yra aukštas, gausu motyvuotų bendraminčių ir įkvėpti gebančių dėstytojų, o tai verčia pasitempti.

Kuri studijų studijų kryptis Jums atrodo įdomesnė – politikos mokslai ar visgi ekonomika? Kodėl?

Man patiko ta studijų kryptis, kurią siūlo TSPMI. Ją būtų galima pavadinti lietuviška Oksfordo PPE (filosofija, politika, ekonomika) programos atmaina, kurios esmė – tarpdiscipliniškumas ir pažinimo džiaugsmo ugdymas. Dėl to ir mano magistro studijos apjungė politikos ir ekonomikos sritis. Londone dalis mano kursiokų anksčiau studijavo „gryną“ politikos mokslą siaurąja prasme (būtent „mokslą“ – beveik nešaržuojant galima vartoti vienaskaitą), dalis – „gryną“ ekonomiką. Sutikau dėstytojų ekonomistų, pavirtusių politikos mokslininkais, toliau operuojančiais vien ekonomikos mokslo prielaidomis, kurių dalis yra gana prieštaringai vertinamos tos pačios ekonomistų bendruomenės. Visa tai – kiek kitas, man pačiam truputį svetimas pasaulis. Užsikonservavimas vienos disciplinos rėmuose, jei šiais laikais jis vis dar yra įmanomas, turi ir savų trūkumų, ir privalumų. Bet man patinka tarpdiscipliniškumas, nes jis ugdo ne tik specialistą, bet ir žmogų.

Apskritai politiniai ir ekonominiai reiškiniai mano galvoje yra susilydę į viena. Užtenka pažvelgti į dabartinę padėtį Italijoje, kad pamatytum, jog politinės ir ekonominės negandos žengia koja kojon.

Ko mokslo metų pradžios proga palinkėtume esamiems ir būsimiems studentams?

Palinkėčiau įkvėpimo! Visų pirma – įkvėpimo džiaugtis universiteto dvasia. Taip pat, aišku, įkvėpimo mokytis. Įkvėpimas svarbus, nes universitete yra taip: ką susikursi, tą ir turėsi. Nėra vienintelio teisingo kelio ir iš anksto žinomų atsakymų, kaip studijuoti, ką mokytis, kam teikti prioritetą, kurias knygas skaityti. Nesakau, kad studentas neturi įsipareigojimų ir atsakomybių, bet vis dėlto jis yra laisvas žmogus, pats kuriantis jį tenkinančią tikrovę. Kad tuo įsitikintum, užtenka pamatyti, kokiais skirtingais keliais galiausiai pasuka TSPMI absolventai. Pasirinkimo laisvė gali apsvaiginti, todėl kartu linkiu ir įkvėpimo atrasti savo kelią.