Uždaryti
2019-04-21 11:52:58
2019-04-19 10:31:55

Primename, kad antrąją Šv. Velykų dieną (balandžio 22 d.) VU TSPMI biblioteka nedirbs. Balandžio 23 d. biblioteka dirbs įprastu laiku.

Visi VU TSPMI žmonės

Liucija Sabulytė

VU TSPMI absolventė, geriausio Politikos ir medijų magistro darbo autorė

Liucija, bakalauro studijas baigei KTU ir tik po to persikėlei į Vilnių. Ar galėtum palyginti šias patirtis?

Patirtys KTU ir TSPMI buvo pakankamai skirtingos. Veikiausiai reikėtų pradėti nuo to, kad įstojusi į bakalauro studijas supratau, švelniai tariant, ne ten pataikiusi. Visgi, KTU suteikė galimybę tobulėti kitose veiklose, pradedant universiteto radijo stotimi, žurnalu, kitomis užklasinėmis veiklomis ir baigiant studentų savivalda, kuriai skyriau bene daugiausiai laiko. Pradžioje dirbau Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentų atstovybėje, po metų – centrinėje universiteto studentų savivaldoje, dar po metų – nacionaliniu ir tarptautiniu mastu studentams atstovaujančioje Lietuvos studentų sąjungoje. Veikla Studentų sąjungoje atvedė mane į TSPMI, kadangi norėjosi į politikos formavimo procesą pažvelgti ne tik iš praktinės pusės, tačiau ir iš teorinės perspektyvos. Mokydamasi institute atradau akademinių tekstų skaitymo, akademinės diskusijos žavesį ir studijavimo džiaugsmą. Kitaip tariant, gavau tikrą akademinę patirtį, kurios ir ieškojau, rinkdamasi kur studijuoti.

Priklausei Lietuvos studentų sąjungai – ką gavai iš šios veiklos? Kodėl yra svarbu dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje?

Studentų sąjungos veikla yra fokusuota į švietimo, socialinės dimensijos, įvairovės temas. Mano supratimu, šių sričių vystymasis yra tiesiogiai susijęs su valstybės pažangos galimybe. Būtent darbas tematikose, kurios man atrodo svarbiausios Lietuvos pažangai, buvo esminė nauda, kurią gavau Studentų sąjungoje.

Kalbant apskritai, manau, kad kiekvienam žmogui yra verta ieškoti veiklų formų, kurios padeda atskleisti ir ugdyti geriausias asmenines savybes, o kartu ir atrasti savo vietą platesniame kontekste. Ar tos formos yra nevyriausybinės organizacijos, ar akademinė veikla, darbas bendruomenėje ar profesinė karjera man neatrodo tiek reikšminga.

Šiuo metu esi atsakinga už MOSTA komunikaciją. Kaip vykdomus mokslinius tyrimus pavyksta aiškiai pristatyti visuomenei?

MOSTA yra analitinis centras vykdantis tyrimus viešosios politikos klausimais. Šiuo metu centro veikla yra labiausiai orientuota į švietimo, mokslo, inovacijų ir žmogiškojo kapitalo temas, tačiau analizuojamų temų spektras sparčiai plečiasi. Tai rodo didesnį analitinės informacijos poreikį priimant politinius sprendimus. Visgi, manau, kad įrodymais grįstos (angl. evidence based) politikos kultūra Lietuvoje tik formuojasi. Veikiausiai kol kas neturime kritinės masės politinio elito ir visuomenės narių, kurių sprendimams svarią įtaką darytų analitinės žinios. Kita vertus, ilgainiui jaučiame vis didesnį analitinės informacijos poreikį tiek iš politikos formuotojų bei įgyvendintojų, tiek iš žiniasklaidos atstovų, tiek iš pačios visuomenės. Tai iliustruoja brandesnio požiūrio į viešąją politiką formavimąsi. Manau, kad augant reliatyvistiniam mąstymui, fakto ir nuomonės skirčiai nykstant, įsigalint medijoms, galinčioms pasiūlyti išankstines nuostatas patvirtinančias interpretacijas, toks poslinkis yra ypač svarbus.

 Gavai apdovanojimą už geriausią Politikos ir medijų studijų programos magistro darbą, kurio tema – „Seksualinių mažumų reprezentavimas Lietuvos žiniasklaidoje 2017-2018 m.” Kodėl nusprendei rašyti tokia tema?

Gyvename medijų prisotintoje kultūroje, todėl, mano nuomone, yra svarbu atkreipti dėmesį į žodžius, kuriais apibūdiname mus supančią aplinką. Šie žodžiai produkuoja bendras kultūrines reikšmes, bendrą mus supančio pasaulio matymą. Šis matymas nėra teorinė abstrakcija. Jo pagrindu formuojasi nuostatos, kurios kažkuriuo momentu virsta asmeniniais ar politiniais sprendimais – kasdienybe, kurioje gyvename savo gyvenimą. Būtent dėl transformuoti galinčios žodžių galios mąstymas apie juos, man atrodo reikšmingas.

Kokios svarbiausios tavo darbo išvados? Tai yra aktuali tema dabartiniame kontekste – kokius pokyčius matai seksualinių mažumų reprezentavimo kontekste?

Mano darbas atskleidžia probleminius LGBT reprezentavimo aspektus, tokius kaip nevienodas skirtingų seksualinių tapatybių reprezentavimas, vis dar pasitaikantis seksualinio tapatumo kaip skandalingo, perdėm intriguojančio tapatybės aspekto, patologinės būsenos bei interesų grupes poliarizuojančio klausimo pristatymas. Šios reprezentacijos gali tapti iššūkiu siekiant pilnavertiškos mažumų integracijos visuomenėje. Nepaisant probleminių reprezentavimo aspektų, esminė mano darbo išvada yra ta, kad seksualinių mažumų reprezentavimas žiniasklaidoje keičiasi. Pamažu pereiname į pagarbos mažumoms stadiją. Ši kaita gali signalizuoti idėjinį visuomenės nuostatų vystymąsi, kuris yra būtinas sisteminiams pokyčiams.

Ko norėtum palinkėti studentams, kartu baigiantiems studijas?

Palinkėjimas paprastas – baigus studijas nebaigti studijuoti.