Visi VU TSPMI žmonės

Emilė Balodytė

VU TSPMI pirmakursė, Jaunųjų konservatorių lygos Vilniaus skyriaus pirmininkė

Teko girdėti apie Tave labai įdomų faktą – esi pasiekusi rekordą, užfiksuotą Lietuvos rekordų knygoje. Papasakok, koks tai rekordas ir kaip pavyko jo pasiekti?

Keliantis šypseną prisiminimas… Taip, esu didžiausios Lietuvos šluotos autorė. Viskas prasidėjo Šilutės meno mokykloje. Aš ir mano geriausia draugė visada mėgdavome „laužyti standartus“, daryti kažką kitaip, sakyčiau buvome tikras mokytojų galvos skausmas – prisigalvodavome įvairiausių dalykų. Kol visi šiltai atsisėdę klasėje tapo ar piešia natiurmortus, mes su drauge bėgam į lauką ir lipdom sniego skulptūras. Tai va taip, vieną dieną, kilo idėja padaryti milžinišką šluotą. Kirtom medį, obliavom kotą, rišom šakas. Tada net nebuvo minties, kad šita atsitiktinė idėja suteiks galimybę pasirodyti per žinias. Niekada nepagalvojau, jog būdama 15 metų būsiu įrašyta į rekordų knygą, nors, kiek žinau, rekordas šiuo metu jau yra pagerintas, bet be galo džiaugiuosi, jog realizavom šią idėją, kadangi labai gera prisiminti visas tas akimirkas, patį procesą, o tuo labiau, jog kartu garsinom ir savo miesto vardą.

O kaip politika ir VU TSPMI atsirado Tavo gyvenime? Kodėl nusprendei studijuoti Institute?

Politiką tikriausiai į mano gyvenimą priviliojo Jaunųjų konservatorių lyga (JKL). Daugiau nei prieš 4 metus prisijungiau prie šios organizacijos. O TSPMI atsidūriau visai neplanuotai. Kadangi mokykloje gerai labai sekėsi dauguma dalykų, o ir šiaip esu labai žingeidus žmogus, noriu viską išbandyti, tai apsispręsti, kur stoti, buvo labai sunku. Iš pradžių, galvojau, jog būsiu architektė ar pastatų inžinierė. To ir siekiau, bet laikui einant supratau, kad nenoriu sėdėti užsidarius tarp keturių sienų apsiklojusi brėžiniais. Taigi, kadangi intensyviai sportavau ir galiu sakyti, jog bėgimas yra viena iš mano aistrų, nusprendžiau – kodėl gi hobio nepavertus darbu? Galiausiai atėjo stojimų metas. Buvau tikrai pasimetusi, nes vis dar tiksliai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime. Pirmu stojimu įstojau į sporto studijas anglų kalba. Ir tas momentas, kai visai nesidžiaugi įstojęs, aiškiai pasakė: Emile, eini kažkur ne ten. Ir tada vėl pasimaišė JKL. Kaip tik, stojimų laikotarpiu, vyko JKL Vakarų mokymai. Tai buvo tas kertinis taškas, kuris padėjo man suprasti, jog visgi: „politika – aš ateinu“. Stoti į TSPMI buvo vienas geriausių mano gyvenime priimtų sprendimų. Sunkiai galiu apibūdinti kokia laiminga jaučiuosi čia studijuodama.

Institute esi labai neseniai. Laukia dar tik antroji egzaminų sesija. Kas labiausiai įsiminė per šį trumpą laiką? Kokios patirtys labiausiai nustebino?

Bendruomenė. Nuoširdžiai pasakius, atvažiavus čia iš savo miestelio, galvojau, jog būsiu pilka pelytė – čia susirenka visi geriausi, o jų dar ir daug. Bet taip nėra. Jaučiuosi puikiai, gerai sutariu su kursiokais, o ir dėstytojai puikiai išmano savo darbą, darbuotojai labai draugiški, visada pasirengę padėti. Tuo įsitikinau organizuodama bendruomenės kalėdinį vakarą. Ačiū Institutui už šią galimybę, nes dabar dalį kursiokų galiu vadinti ir gerais draugais.

Koks turi būti tikras TSPMI studentas ar studentė? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti?

Atsakingas ir nepražiopsantis deadline‘ų. O jei rimtai, mano nuomone TSPMI studentas turi būti kūrybingas, sugebantis ieškoti originalių problemų sprendimų būdų, nebijoti išsiskirti ir kai reikia paprieštarauti. Visgi, kaip sakoma, institutas augina elitą, todėl mes turim visapusiškai ugdyti savo analitinius gebėjimus, mokėti reaguoti į pokyčius, o ne tik sunėrus rankas sėdėti Seimo salėje.

Esi aktyvi visuomenininkė. Papasakok apie veiklas, kuriose dalyvauji ar esi dalyvavusi.

Trumpai – esu JKL Vilnius pirmininkė, taip pat Vilniaus jaunimo reikalų tarybos, VU SA TSPMI narė. Karts nuo karto įsitraukiu ir į EYP (European Youth Parlament) veiklas. Prieš atvažiuojant į Vilnių veikiau JKL Šilutės skyriuje. Taip pat su draugais iš Šilutės jaunimo organizacijų apskirtojo stalo įkūrėme jaunimo erdvę. Esu dalyvavusi ir krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Šiuo metu esu Karo akademijoje, kadangi VU TSPMI kartu su LKA suteikė galimybę savaitei paragauti kariūno duonos. Visada ieškau veiklų, kur galėčiau save išreikšti, todėl tikiuosi, kad šis sąrašas ateityje sparčiai pildysis.

Iš kur semiesi tiek energijos? Kaip spėji suderinti tokią gausybę veiklų?

Dažnai susilaukiu šio klausimo. Bet manau – jei yra noras, yra ir galimybė. O noro turiu labai daug. Nežinau iš kur tai paveldėjau, galbūt už tai turėčiau būti dėkinga mamai, bet negaliu sėdėti vienoje vietoje. Tas ilgas sąrašas darbų, kuriuos turiu padaryti, verčia planuoti laiką, kitaip sakant paprasčiausiai mažiau laiko praleidžiu sėdėdama ant sofos ir naršydama socialiniuose tinkluose. Žinoma, dažnai kenčia ir miegas, bet stengiuosi viską suderinti ir nepamiršti bent kiek pailsėti ir skirti laiko sau.

Neseniai tapai Jaunųjų konservatorių lygos Vilniaus skyriaus pirmininke. Kaip studijos prisideda prie tavo veiklos?

Studijos TSPMI mane papildo, suteikia tam tikrų kompetencijų vertinti skirtingus dalykus. O kadangi pats organizacijos pavadinimas kalba už save, tai reiškia, jog organizacija turi aiškią politinę poziciją, taigi studijos TSPMI suteikia gilesnį suvokimą, platesnį požiūrį ir leidžia pažvelgti į situacijas iš kito kampo, o ne vertinti pasaulį tik iš „savo varpinės“.

O kaip apskritai priėmei sprendimą tapti JKL Vilniaus skyriaus pirmininke?

JKL veikiu jau senai, todėl nusprendžiau, kad noriu kažko daugiau ir kaip tik pasitaikė puiki proga. Tiesiog jaučiausi, kad subrendau ir galiu prisiimti didesnes atsakomybes. Manau, jog žmogus siekiantis save kažkur realizuoti, tobulinti kaip asmenybę, turi nuolatos priimti iššūkius. Šis postas buvo vienas iš jų. O ir šiaip, dažniausiai užlipus į statų kalną, atsiveria gražus gamtovaizdis. Taip pat, manau, yra ir su atsakomybėmis, nors ir kartais atrodo labai sunku su jomis susitvarkyti, tai užgrūdina ir suteikia daug galimybių ateityje.

Galbūt norėtum ką nors palinkėti kitiems TSPMI studentams?

Norėčiau palinkėti būti pirmiausia sąžiningiems prieš save. Būdami sąžiningi prieš save, būsit tokie ir prieš kitus. Tai liečia tiek studijas, tiek asmeninį gyvenimą. Nebijokit savęs ieškoti, eksperimentuoti, išsiskirti. Būkit ryškūs, taktiški, empatiški. O taip pat nepamirškit ir šalia savęs esančių žmonių, kadangi rūpindamiesi vieni kitais įvairiausiais būdais kuriame darnią visuomenę.