Visi VU TSPMI žmonės

Donas Jakutis

VU TSPMI apsaugos darbuotojas

Ar darbas apsaugoje yra Jūsų svajonių darbas? Koks buvo jūsų kelias į VU Apsaugos darbuotojo vietą?

Aš dirbu čia jau ilgai, beveik 12 metų. Vos tik išėjau į pensiją pradėjau dirbti VU apsaugoje. Anksčiau dirbau vadovaujantį darbą gamybos įmonėje, tačiau kai atsirado problemų su sveikata, išėjau į pensiją , susiradau ramų darbą apsaugoje ir iki šiol sėkmingai dirbu. Man labai gera dirbti čia – niekas negadina nervų ir nesuka smegenų. Namuose sėdėti aš negalėčiau. Ypatingai žiemą – ką veikti namuose? Prie lango stovėti?

Visgi ne visada norėjau dirbti apsaugoje. Būdamas mokykloje svajojau tapti gydytoju. Man labai gerai sekėsi chemija. Mokyklos laikais esu laimėjęs 2 vietą respublikinėje chemikų olimpiadoje. Tačiau tas noras greitai dingo, nes… bijojau kraujo. Pamačius kraują man darydavosi silpna. Taigi įstojau į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, Prekių mokslą. Ten buvo labai daug chemijos ir fizikos pirmame ir antrame kursuose, o tikslieji mokslai man patiko ir sekėsi. Taigi, pavyko suderinti savo pomėgį chemijai ir studijas universitete netampant gydytoju. Galiu didžiuotis – tada į šią specialybę priėmė 25 studentus, o norinčiųjų buvo 400. Tai buvo geriausių mokinių specialybė. Visgi, tais laikais už gerą mokslą medalio negavau – prastai sekėsi du dalykai – rusų kalba ir anglų kalba. Tačiau tikslieji mokslai tikrai gerai sekėsi – dar ir dabar galėčiau vienuoliktokus ir dvyliktokus iš matematikos ar chemijos paegzaminuoti. 🙂

Jau daug metų dirbate VU apsaugoje – o kartu ir VU TSPMI. Papasakokite, kokie įvykiai per šiuos metus labiausiai įsiminė?

Per 12 metų įdomių nutikimų būta ne vieno. Įsimintiniausias atvejis man nutiko gal prieš 5 metus, rugsėjo pabaigoje. Čia mokėsi viena studentė, pas kurią kartas nuo karto ateidavo kažkoks vyrukas. Jis jos dažnai laukdavo pirmo aukšto fojė, norėdamas pasveikinti. Tačiau panašu, kad mergina jo visiškai nesitikėdavo ir vis pabėgdavo. Pamenu, kai po paskutinio jo apsilankymo, sekančią dieną jis sugrįžo su gėlėmis – pamačiusi jį mergina pasislėpė tualete – matyt nenorėjo jo matyti. Tačiau jis vis tiek jos laukė. Galiausiai jis įteikė jai gėles, tačiau ji tą puokštę metė ant grindų, tos gėlės visur pabiro ir vaikinas dingo. Jis dar bandė grįžti, bet prisimenu, kad ta mergina vėliau vaikščiodavo su būriu TSPMI vyrukų, tai nuo to laiko jis daugiau čia nebegrįžo. O kitą sykį, vakare, Margarita Šešelgytė ėjo iš darbo. Pamenu, atidaro duris toks girtas vyras. Ir jis čiupo Margaritą į glėbį. Sako – uoj kokia puiki mergaitė! Tačiau aš ją apgyniau, išvijome jį.

Daug laiko praleidžiate Institute, tačiau ar domitės politika?

Aš domiuosi politika. Žiūriu žinias, seku politinius įvykius ir Lietuvoje, ir pasaulyje, ir institute. Dažniausiai politiniais klausimais diskutuodavome su prof. Vytautu Radžvilu – su juo dažnai pakalbėdavome bet kokiais klausimais. Visgi dažniausiai klausau Lietuvos nacionalinį radiją, visada žiūriu Panoramą. Mėgstamiausių laidų neturiu, dažniausiai tiesiog įsijungiu radiją ar televiziją ir klausau – taip sužinau labai daug.

Jus visi vadina Donatu, o tačiau Jūsų tikrasis vardas – Donas. Iš kur atsirado du skirtingi vardai? Papasakokite plačiau.

Mano vardas iš tiesų yra Donatas, tačiau kai grįžau iš tarnybos kariuomenėje, kažkas suklydo tvarkant dokumentus, pase įrašė netikslų vardą. Prisimenu, kai pasiėmiau pasą nepažiūrėjau, ar ten viskas teisingai užrašyta. Grįžtu į namus, o ten pase – Donas. Taip ir nepasikeičiau. Labai ilgos vardo keitimo procedūros, o kadangi visi mane vadina Donatu ir kol kas vardas Donas problemų nesukėlė, tai nebekreipiu dėmesio.

Kas rytą VU TSPMI studentai pirmiausiai pamato apsaugos darbuotoją. Ko palinkėtumėte studentams, kurie kas rytą mato Jus institute?

Ko galima palinkėti? Gerų mokslų ir baigus juos – įsidarbinti. Taip pat norėčiau palinkėti – baigus mokslus neišvažiuokite į užsienį. Likite čia – Lietuvoje, nes Lietuvoje viskas šiuo metu kyla aukštyn, gyvenimas gerėja. Galiu palyginti – esu dirbęs didelėje gamybos įmonėje, dažnai tekdavo lankytis užsienyje, ypatingai Maskvoje, tai galiu pasakyti, kad gyvenimas užsienyje, ypač Rusijoje, man yra palikęs itin neigiamą įspūdį.