Uždaryti
Visi VU TSPMI žmonės

Austėja Trinkūnaitė

VU TSPMI alumnė, Europos informatikos specialistų sąjungų tarybos generalinė sekretorė

Austėja, iš kur atsirado tavo susidomėjimas politika?

Mokydamasi Vilniaus Gabijos gimnazijoje, lankiau debatų klubą. Jame susirinkdavo labai smagi gimnazistų grupelė, su kuria mes dažniausiai angliškai diskutuodavome įvairiomis probleminėmis ir socialiai jautriomis temomis (vaiko teisių apsauga, narkotikų prevencija ir kt). Man labai patiko gilintis į įvairias problemas, analizuoti politinius, teisinius, ir socialinius aktualių temų aspektus. Man buvo nauja tai, kad tą pačią temą reikėjo analizuoti iš įvairių pusių. Dažniausiai patys negalėjome pasirinkti kurią pusę atstovausime. Taip atradau pozicijų įvairovę skirtingų temų klausimais ir supratau, kad net iš pirmo žvilgsnio silpną poziciją galima apginti pasirinkus tinkamus argumentus. Taip į mano gyvenimą atėjo susidomėjimas politika.

Kodėl pasirinkai studijas būtent VU TSPMI?

Mūsų debatų klubo vadovė buvo Vida Jonaitienė, kuri VU TSPMI pirmakursiams dėstė anglų kalbą. Vienąsyk su ja kalbėjome studijų tema ir aš pasidalinau savo rūpesčiu, kad nežinau, ką studijuoti. Vida pasiūlė –  jei noriu įgauti įvairiapusių žinių apie politiką, ekonomiką, teisę ar filosofiją, galiu rinktis politikos mokslus, o vėliau specializuotis. Jos patarimas turėjo didelės įtakos studijų TSPMI pasirinkimui. Visgi mane domino įvairios sritys – tiek kalbos, tiek sociologija ar net žurnalistika, todėl būdama dvyliktoje klasėje, aplankiau visas mane dominusių specialybių atvirų durų dienas. TSPMI paliko geriausią įspūdį – naujas institutas, energingi dėstytojai, diskutuojamos aktualios temos. Manau, kad pasirinkdama studijas, nesuklydau. Universitete rinkausi tyrimus politinės sociologijos srityje, dalyvavau ekspedicijoje atliekant tyrimą „Sąjūdžio ištakų beieškant“, o praktikos metu išbandžiau save kaip LRT radijo pranešėja. Tad galiu teigti, jog TSPMI atvėrė kelią išbandyti save visose mane dominusiose srityse.

Turi daug ir įvairios patirties – nuo praktikos Europos Komisijoje iki vadovavimo CEPIS sekretoriatui. Ar galėtum plačiau papasakoti apie šias patirtis?

Mano patirtys didele dalimi persidengia su mano interesų sritimis. 2010 m. apsigyniau bakalaurinį darbą pavadinimu „Kolektyvinis veiksmas internetinėje erdvėje: lietuviškų internetinių forumų analizė“, o magistro darbas CEU (Central European University) stipriai rėmėsi mano bakalaurinio darbo koncepcija – tyriau socialinio kapitalo formavimąsi internetiniuose forumuose. Baigus studijas, Viešosios politikos ir vadybos institutas (PPMI) ieškojo naujo analitiko tyrinėti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Kadangi universitete dirbau su panašiomis temomis, puikiai tikau šiai pozicijai. Šis tyrimo projektas man padėjo pagilinti ir išplėsti žinias apie informacinės visuomenės problematiką Lietuvoje ir pasaulyje. Vėliau išvykau į stažuotę Europos Komisijoje, kur mane pasirinko būtent DG CONNECT – Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas. Ten įgijau ne tik  neįkainuojamos patirties apie darbą ES institucijose, bet ir galėjau iš arti prisiliesti prie europinių iniciatyvų skaitmeninių įgūdžių vystymo srityje. Stažuotę Europos Komisijoje keitė komunikacinis ir lobistinis darbas ECDL fonde –  ECDL skaitmeninių įgūdžių sertifikatus teikiančioje organizacijoje. Galiausiai nuo 2017 m. spalio pradėjau dirbti CEPIS (Europos informatikos specialistų sąjungų taryboje), kur užimu generalinės sekretorės pareigas. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra brandinti IT profesionalo profesiją – siekiame apibrėžti, kokias žinias, įgūdžius, diplomą ar net kokiu  etikos kodeksu turėtų vadovautis „IT profesionalai“, pavyzdžiui, sistemų administratoriai, skaitmeninio saugumo vadybininkai ar skaitmeninių medijų specialistai. Atrodo, kad nueitas ilgas kelias su daug pokyčių, bet jo pradžia akivaizdi – pirmuosius žingsnius žengiau TSPMI, lydima savo bakalauro vadovės prof. Ainės Ramonaitės pagalbos ir patarimų.

Papasakok, kas tau labiausiai patiko institute? Ką institutas atnešė į tavo gyvenimą?

Man labai patiko, kad studijų TSPMI laiku turėjau galimybę rinktis keletą pasirenkamųjų dalykų. Du įdomiausi iš jų buvo Eugenijaus Laurinaičio „Įvadas į psichoanalizę“ (paskaitos vyko Vasaros g. 5) ir Dovido Katzo „Įvadas į Senąjį testamentą“ (paskaitoms rinkdavomės nuostabiame Vilniaus Jidiš institute). Apskritai, Dovidas Katzas buvo vienas įdomiausių mano sutiktų dėstytojų. Iki šiol pamenu jaudinančias jo paskaitas, kai anglų kalba skaitydavome ir po žodelį nagrinėdavome Senąjį testamentą. Šios studijos atskleidė ankstyvąją žydų bendruomenės raidą, kintančią dievo sampratą ir visuomenę struktūrizavusias taisykles. Prisimenu, kai 2009 m. su korporacija RePublica organizavome lenkų studentų atvykimą į Lietuvą – tuomet pasiūliau į renginį pakviesti Dovidą Katzą. Dėstytojas renginio metu skaitė paskaitą „Jewish Heritage in Two Historical Capitals“ apie žydų palikimą Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai buvo viena geriausių kada nors mano girdėtų paskaitų. Ji atvėrė akis apie neįtikėtiną žydų kultūros ir istorijos klodą, kuris egzistavo Lenkijoje ir Lietuvoje šimtmečius, kol antrojo pasaulinio karo metais ši istorija baigėsi. Tai buvo pirmas kartas, kai aš supratau, kokia ilga ir glaudi buvo lietuvių ir žydų istorija, kodėl Vilnius vadinosi šiaurės Jeruzale, o mieste gyvenę žydai – litvakais, ir koks turtingas buvo jų palikimas. Tos paskaitos metu pasijutau atradusi labai svarbią savo šalies istorijos dalį, apie kurią anksčiau nesusimąsčiau.

Tačiau TSPMI į mano gyvenimą atnešė ne tik įdomias patirtis. Visų pirmiausia, institutas atvėrė kelią susipažinti su nuostabiais žmonėmis. Mano geriausi draugai yra iš instituto laikų. Nuo pirmo kurso dalyvavau korporacijos RePublica veikloje, kur sutikau begalę intelektualių ir kūrybingų žmonių, su kuriais iki šiol susitinkame pasikalbėti tiek apie darbus, tiek apie gyvenimą. Galiausiai institutas buvo vieta, kurioje galėjau praplėsti akiratį ir skirti dėmesio tam, kas mane iš tikrųjų domino.