Kategorija: Politikos teorija
Apie vertybes, dorybes ir… vyriškumą III
Kaip leidžia nuspėti ir šios esė pavadinimas, joje pristatytame dorybių ir vertybių kontekste, tai pat bus aptariamas vyriškumas. Ir vyriškumas dorybių prasme: būtent, kaip jau minėta pradžioje, Mansfield neseniai į dorybes pasižiūrėjo iš itin netikėtos pozicijos, t.y., kalbėdamas apie vyriškumą … Skaityti toliau
Apie vertybes, dorybes ir… vyriškumą II
Dabar nuolat kalbama apie teisę į savas vertybes. O ar turime teisę į dorybę? Toks teiginys skamba keistai, jei ne absurdiškai. Tačiau neabejotinai pripažįstama teisė į savas vertybes. Taip pagrindžiama iš antropocentrizmo kilusi individualistinė kultūra, kuriai, Antano Maceinos žodžiais tariant, … Skaityti toliau
Apie vertybes, dorybes ir… vyriškumą – I dalis
Kalbėti apie skirtį tarp vertybių ir dorybių šiuo metu tampa vis populiariau, bet tai temos aktualumo išdava. Prieš dviešimt metų tai nebuvo itin reflektuojamas dalykas socialiniuose moksluose. Tačiau dabar tai darantys iškart prabyla apie dabartinę vertybių tironiją – terminą, pirmą … Skaityti toliau
Laisvės transformacija demokratijoje. III dalis
Politinis romantizmas – pasiteisinimas individualizmui Įtarimas, jog pilietiniam pasyvumui yra būdinga specifinė, save pateisinanti žmogaus savivoka, leidžia kelti intriguojantį klausimą ir dėl demokratijoje vykstančios laisvės sampratos kaitos. Laisvė ir jos įgyvendinimą skelbianti demokratinė santvarka yra brangios šiuolaikiniam žmogui – anot … Skaityti toliau
Laisvės transformacija demokratijoje. II dalis
Demokratija – palanki terpė individualizmui Apsibrėžus pilietinę laisvę, galima mėginti pažvelgti į tokios sampratos kaitą demokratijos sąlygomis. Būtina įvertinti gluminantį individualizmo išsikerojimo reiškinį bei jo keliamas grėsmes. Kodėl santvarka, kuri pastoviai gaubia save pažadais įtvirtinti piliečių laisvę, yra negailestingai persekiojama … Skaityti toliau
Laisvės transformacija demokratijoje. I dalis
Laisvės problema demokratijoje Laisvė yra viena skambiausių ir įtakingiausių šiuolaikinį politinį gyvenimą nusakančių idėjų, be kurios yra tiesiog neįmanoma paaiškinti dabar vyraujančios politikos sampratos. Pasak P. Manent, moderni demokratinė santvarka skelbiasi žinanti išganingą kelią, galintį nuvesti žmoniją į išlaisvinimą ir … Skaityti toliau
Rašantiems studentams apie kūrybą
TSPMI doktoranto ir “Lyginamosios politikos” kurso dėstytojo Liutauro Gudžinsko mintys apie mokslą, akademinių darbų rašymą ir vaizduotę. C.W. Millso motyvais.
Politikavimas kaip problema. III dalis: Politikai tedirba!
Iš pirmuosiuose dviejuose blogo įrašuose aptartų pavyzdžių matyti, kad viešajame gyvenime egzistuoja stipri tendencija kiekvieną veiksmą, kuriuo kažkas yra politizuojama, t.y., iš esmės, kai politikai prisiima atsakomybę ir pasiryžta spręsti klausimus jiems priklausančiu – ar bent istoriškai priklausiusiu – būdu, … Skaityti toliau
Politikavimas kaip problema. II dalis: Politikai politizuoja…
Veiksmažodis politizuoti nuo veiksmažodžio politikuoti skiriasi tuo, kad jis reikalauja objekto. Sakinys „Petras politikuoja“ turi prasmę, o „Petras politizuoja“ ją įgyja tik pridėjus žodį „problemą“, „padėtį“ ar „klausimą“. O kas yra įmanomi – ir kas geistini – to politizavimo objektai? … Skaityti toliau
Politikavimas kaip problema. I dalis: Politikai politikuoja.
Per visą Vakarų pasaulio istoriją – bent jau tomis atkarpomis, kuriomis ją lydėjo ir formavo politika – neabejotinai ilgesni buvo laikmečiai, kai politikų dalyvavimas politinėje veikloje ir jų užsiėmimas politinėmis kalbomis ir veiksmais buvo vertinamas kaip – jeigu ne teigiamas … Skaityti toliau
…stovykla neatsiranda, vieną dieną ji būna čia ir dabar
STOVYKLA. AGAMBENAS. BIOPOLITIKA Nusprendžiau šiame tekste panagrinėti dalykus, kurie man jau seniai neduoda ramybės, ir vis ieškau atsakymų į juos. Sunku pasakyti, ar radau, tačiau bent jau daugiau minčių atsirado. Taigi nagrinėsiu paskutinį Giorgio Agambeno knygos „Homo Sacer: Sovereign Power … Skaityti toliau
Estetinis požiūris į politinį atstovavimą, II dalis
Pirmoji straipsnio dalis čia. Ankersmito požiūris į politiką Dėl individo dualistiškumo ir dėl šiuolaikinių problemų kompleksiškumo, konfliktas yra neišvengiama politikos dalis. Dėl to atstovaujamosios demokratijos pagrindas yra kompromisas, t.y. siekis suderinti skirtingus interesus ir taip išspręsti konfliktą. Pasak Ankersmito, turi … Skaityti toliau
Estetinis požiūris į politinį atstovavimą, I dalis
Dar vienas rudeninių studijų rezultatas – Lyginamosios politikos magistro programos studentės Akvilės Kazlauskaitės politinio atstovavimo interpretacija. Gal kam net pravers mąstant apie balsavimą savivaldos rinkimuose. **** Politinio atstovavimo mechanizmas ir jo veikimo logika tampa ypač aktuali pastaruoju metu, kai daug … Skaityti toliau
Foucault disciplinos praktika daugiabučio kieme, II dalis
Kas pasikeitė išnykus periodiškai atvažiuojančioms šiukšliavežėms ir atsiradus šiukšlių konteinerius. Karolis Kaupinis toliau tęsia savo svarstymus, kurių pradžią skaitykite čia. Konteineriai Vienas pagrindinių Panoptikono veikimo principų pagal Foucault yra „bet kokio valdžios aparato suintensyvinimas“ bei „funkcionavimo tolydumo, mechanizmų automatiškumo, tad … Skaityti toliau
Foucault disciplinos praktika daugiabučio kieme, I dalis
Įsibėgėjus mokslo metams pats laikas skaičiuoti pirmuosius viščiukus. Tad nusprendėme Jums parodyti, ką ir kaip daro mūsų studentai. Šįkart Lyginamosios politikos magistranto Karolio Kaupinio “fukoiškas” žvilgsnis į šiukšles. ****** Michelis Foucault užsiima genealogija. Jis ieško reiškinių susiformavimo pėdsakų kasdienėse praktikose. Metus laiko … Skaityti toliau