V.Kuokštis. Gruzijos institucinių reformų pamokos [Alfa.lt]

vytautas-kuokstis_H_465_shPriimta manyti, kad pokyčiai, keičiantys esmines visuomenės žaidimo taisykles – vadinamąsias institucijas – yra labai sunkiai įgyvendinami ir užtrunka ilgai. Lietuvoje taip pat dažnai girdimas argumentas, kad, norint pasiekti pokyčių tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kovojant su korupcijos apraiškomis sveikatos apsaugos sektoriuje, turi pasikeisti kelios žmonių kartos. Net ir praėjusius ketvirčiui amžiaus nuo nepriklausomybės atkūrimo, kalbama apie prastą sovietmečio palikimą, vis dar stipriai neigiamai veikiantį žmonių požiūrį ir elgseną.

 

Šia prasme Gruzijos atvejis yra įdomus ir stebinantis – institucijų kokybė šioje šalyje pagerėjo nepaprastai greitai. Verta prisiminti skaudžią paskutinio dvidešimto amžiaus dešimtmečio padėtį šalyje: jei šis laikotarpis buvo sunkus Lietuvoje, labai prastas Rusijoje, tai Gruzijoje šis jis buvo tiesiog tragiškas. Gruzija tuomet pergyveno pilietinį karą, separatistinius judėjimus, dorojosi su milžiniškais ekonominiais iššūkiais. Situacija šalyje veikiau priminė anarchiją, kurioje padėtį dažnai kontroliuodavo kriminalinio pasaulio autoritetai – „teisėti vagys“ („vory v zakone“). Šalyje dažnai trūkdavo vandens ir elektros, Tbilisio gatvėmis riedėjo tankai, buvo įsišaknijusi korupcija. Ir dabar gruzinai šį laikotarpį prisimena kaip ypač juodą. Vienas pažįstamas gruzinas, paklaustas, kaip jam pavyko išgyventi šį laikotarpį, teatsakė: „Tai labai geras klausimas“.

 

Pokyčiai Gruzijoje prasidėjo 2004-aisiais metais, kai prezidentu buvo išrinktas Michailas Saakašvilis, o buvęs prezidentas Ševarnadzė, bandęs klastoti rinkimų rezultatus, buvo priverstas pasitraukti. Naujoji valdžia netrukus ėmėsi svarbių reformų. Pagrindinė pertvarka buvo susijusi su policija. Saakašvilio administracija atleido visus policijos darbuotojus, o naujai priimamiems taikė gerokai aukštesnius reikalavimus, nors kartu ir pasiūlė patrauklius atlyginimus. Be policijos reformos, buvo taip pat imtasi ir kitų sričių – supaprastina mokestinė sistema, gerokai pagerintas mokesčių surinkimas, sutvarkyta aukštojo mokslo sistema.

 

Reformų rezultatai buvo įspūdingi. Gruzija tapo korupcijos mažėjimo rekordininkė pasaulyje: 2003 metais šalis pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeksą užėmė 133 vietą, o 2010 metais – jau 68 vietą. Paskutiniais – 2016 metų – duomenimis Gruzija yra jau 44-oje vietoje pasaulyje (palyginimui – Italija užima tik 60-ą vietą). Gruzija šiuo metu lenkia didžiąją dalį buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusių šalių, užima tą pačią vietą kaip ir Latvija, nors vis dar atsilieka nuo Lietuvos (38 vieta) ir Estijos (22 vieta). Korupcija policijoje labai smarkiai sumažėjo, labai pagerėjo ir policijos veiklos rezultatai. Jeigu iki Saakašvilio klestėjo organizuotas nusikalstamumas, tai po įgyvendintų reformų šalyje tapo taip saugu, kad daugelis Tbilisyje net nerakina buto durų.

 

Tiesa, ne visi reformas ir Saakašvilio valdžią vertina teigiamai. Pirmoji kritikos strėlė susijusi su nedemokratinėmis tendencijomis – Saakašvilio prioritetas buvo ne demokratijos stiprinimas, bet centralizuoto ir efektyvaus valdžios aparato kūrimas. Jo administracija susilaukė daug kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo, o Gruzijos demokratijos vertinimas Saakašvilio valdymo laikotarpiu nepagerėjo. Taip pat Saakašvilio reformos buvo kritikuojamos dėl to, kad nebuvo sprendžiamos socialinės nelygybės, skurdo problemos. Tiesą sakant, yra teigiančių, kad reformos netgi paskatino socialinės atskirties didėjimą.

 

Socialinių mokslų tyrėjai ir praktikai iš esmės sutaria, kad geros, „kokybiškos“ institucijos yra būtina ar net svarbiausia sąlyga visuomenės ilgalaikei raidai. Kitaip tariant, žvelgdami į institucijų lygį, galime pakankamai patikimai prognozuoti ateities šalies vystymosi perspektyvas. Verta prisiminti, kad Gruzijos ekonomika stipriai atsilieka ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo daugelio kitų pokomunistinių valstybių, tokių kaip Rusija, Kazachstanas ar Baltarusija. Gruzijos BVP vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) yra maždaug tris kartus mažesnis nei Lietuvoje.

 

Taigi kaip atrodo Gruzijos institucijos? Viena vertus, Gruzijos situacija atrodo daug geresnė už kaimyninių šalių. Jeigu pažvelgtume į Transparency International korupcijos suvokimo indekso žemėlapį, kuriame labiau korumpuotos valstybės yra vaizduojamos tamsesne spalva, pamatytume, kad Gruzija savo regione šviečia kaip žvaigždė – korupcija Azerbaidžane, Armėnijoje ir Rusijoje nepalyginamai didesnė. Kita vertus, Gruzijoje vis dar išlieka klausimų dėl demokratijos kokybės – organizacija Freedom House Gruziją vadina ne demokratine, bet „pusiau demokratine“ valstybe. Gruzija nėra „konsoliduota“ demokratija – vykstant rinkimams, nėra visuotinai be išlygų tikima, kad jie bus sąžiningi ir laisvi, kad buvusi valdžia taikiai pasitrauks iš valdžios, o naujoji nepersekios buvusios valdžios atstovų. Nereikėtų užmiršti ir nepalankios geopolitinės situacijos – nėra užtikrintas šalies teritorinis vientisumas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų. Be to, Gruziją supa prastas institucijas turinčios, neturtingos šalys – tokia aplinka nėra palanki šalies ekonominei, politinei ir socialinei raidai. Galiausiai yra tam tikrų nuogąstavimų dėl institucijų kokybės regreso pastaruoju metu, pavyzdžiui, dėl galimai atsinaujinančių korupcijos apraiškų policijoje.

 

Vis dėlto Gruzijos perspektyvos dabar atrodo daug geriau nei prieš 2004-uosius metus. Nors išlieka priešingo scenarijaus pavojus, reikia tikėtis, kad Gruzija yra peržengusi tam tikrą institucinės kokybės slenkstį, kuris saugo nuo grįžimo į ankstesnę, prastų institucijų būklę. Lietuvoje šio slenksčio peržengimą užtikrino narystė Europos Sąjungoje ir jos siekimo procesas, kuris suteikė dideles paskatas įgyvendinti reikalingas institucines reformas.

 

Gruzijos atvejis taip pat pateikia svarbių pamokų institucinių reformų tyrinėtojams ir praktikams. Pirma, institucijų kokybės gerėjimas nebūtinai eina išvien su demokratizacijos tendencijomis – tiesą sakant, Gruzijos pavyzdys liudija, kad ne visiškai demokratiniai režimai kartais gali lengviau įgyvendinti svarbias reformas. Antra, Gruzijos patirtis byloja, kad svarbios institucinės reformos gali užtrukti daug trumpiau, nei įprasta manyti, o istorinis paveldas nėra viską determinuojantis veiksnys. Tačiau svarbioms reformoms reikia politinės valios, visuomenės paramos ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

 

Šis straipsnis buvo parengtas išvykos į Gruziją, Tbilisio valstybinį universitetą metu. Išvyka buvo finansuota pagal FP7 proejktą “EU-PREACC-Possibilities and Limits, Challenges and Obstacles of Transferring CCE EU-Accession Best Practice and Experiences to Moldova’s and Georgia’s Pre-Accession Process (2013-2017).

Perspausdinta iš Alfa.lt

Parašyk komentarą

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>