Kaip atsitiko taip, kad tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje Lietuvos visuomenėje susikūrė kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas, atvedęs šalį į nepriklausomybę?

Šį klausimą gvildena ką tik pasirodžiusi TSPMI mokslininkių Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės sudaryta knyga Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (2011, Vilnius: Baltos lankos).

Knygoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas ir bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose.

Ši knyga, tai dvejus metus trukusio projekto Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija rezultatas.