Uždaryti

Viliaus Mačkinio disertacijos gynimas

Dalyvauja

Darbo vadovas – doc. dr. Vladas Sirutavičius
Komisijos pirmininkas- prof. dr. Alvydas Jokubaitis
doc. dr. Justinas Dementavičius
dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
dr. Dalius Viliūnas
doc. dr. Inga Vinogradnaitė

Birželio 21 d., 13 val., VU TSPMI, 402 aud. vyks Viliaus Mačkinio disertacijos „Tradicijos ir reformos: Apšvietos įtaka politiniam mąstymui Lietuvoje“ gynimas. Maloniai kviečiame!

Disertacijoje siekiama pateikti LDK politinės minties rekonstrukciją Apšvietos laikmečiu. Darbe keliamas tikslas suprasti Apšvietos laikotarpio politinių idėjų turinį ir jų poveikį pilietiškumo sampratai analizuojant LDK ir Vilniaus universiteto švietėjų mokymą XVIII a. antroje pusėje. Disertacijoje teigiama, kad Lenkijos-Lietuvos Apšvieta buvo tiek specifiška nacionaline prasme, tiek paveikta Europos švietėjų idėjų bei suformavo savitą ir išskirtinį politinį mąstymą, LDK ir Vilniuje besireiškusį apšviestosios periferijos kontekste. Pasitelkiant idėjų istorijos metodologines įžvalgas ir susipynusios istorijos prieigą analizuojamos pilietiškumo sampratą veikusios teisių, laisvių ir pareigų koncepcijos.

Disertacijoje teigiama, kad LDK didžiausiu Apšvietos išskirtinumu laikytinas jos religinis kontekstas ir iš to kylantis nuosaikumas. Bažnytinių švietėjų programoje valstybės sąrangos, valdytojo ir valdančiųjų santykiai buvo suprantami kaip doro ir apsišvietusio piliečio veiksmų rezultatas, o gera ir teisinga valdžia kildinama iš tikėjimo ir mokslo tiesų laikymosi. Religiniai švietėjai pateikė religijos sampratą, kuri naudojosi Apšvietos filosofija tam, kad skatintų tikėjimo, tarnaujančio bendrajai moralei ir politikai, supratimą. Fiziokratizmo įtaka lėmė krašto gerovės akcentavimą, kurioje svarbiausia nuostata buvo gyvybės, nuosavybės ir teisingumo apsauga. Švietėjų tikslu buvo ne politinė valstybės pertvarka, bet atsakingos ir apsišvietusios politinės tautos formavimas.

 

Su disertacija galite susipažinti čia.