Rašto darbų metodiniai nurodymai

Rašto darbų rūšys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos mokslų bakalauro ir magistro programų studentai studijų metu rengia dalyko, bakalauro ir magistro rašto darbus.

Dalyko rašto darbas – analitinio pobūdžio mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis rašto darbas rengiamas studijuojant privalomuosius ir pasirenkamuosius programos dalykus. Juo siekiama įtvirtinti arba išplėsti ir pagilinti studijuojamo dalyko žinias, formuoti mokslinio darbo įgūdžius. Dalyko rašto darbų vertinimas (pažymys) sudaro atitinkamo studijų dalyko galutinio įvertinimo dalį.

Bakalauro darbas – analitinio pobūdžio mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis mokslo tiriamasis darbas. Darbo apimtis yra 80-90 tūkst. spaudos ženklų su tarpais, neįskaitant išnašų. Šiam darbui parengti vidutiniškai skiriama 910 studento darbo valandų, arba 35 ECTS kreditai (10 iš jų darbui bakalauro darbo seminaruose). Bakalauro darbo rengimui vadovauja darbo vadovas, su kuriuo individualiai konsultuodamasis studentas derina darbų rengimo grafikus, tariasi įvairiais klausimais, iškilusiais rengiant darbą. Bakalauro darbui rengti skirti užsiėmimai organizuojami Bakalauro darbo seminarų metu. Įvykdžius studijų programą ir parašius bei apgynus bakalauro darbą yra suteikiamas bakalauro laipsnis.

Magistro darbas – analitinio pobūdžio mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis magistro studijų baigiamasis darbas, kurioje magistrantai atskleidžia tiriamojo darbo gebėjimus. Magistro darbo apimtis yra 100-120 tūkst. spaudos ženklų su tarpais, neįskaitant išnašų. Šiam darbui parengti vidutiniškai skiriama 810-950 studento darbo valandų, arba 30-35 ECTS kreditai, priklausomai nuo magistro programos. Magistro darbo rengimui vadovauja darbo vadovas, su kuriuo individualiai konsultuodamasis studentas derina darbų rengimo grafikus, tariasi įvairiais klausimais, iškilusiais rengiant magistro darbą, ir magistrinio kolokviumo, kuris organizuojamas visų semestrų metu, dėstytojai. Įvykdžius studijų programą ir parašius bei apgynus magistro darbą yra suteikiamas magistro laipsnis.

Rašto darbų struktūra ir apipavidalinimas

Rašto darbą sudaro:

Titulinis lapas bei bakalauro ir magistro darbų priešlapis (žr. 1 priedą).

Bibliografinis aprašas, privalomas tik bakalauro ir magistro darbams (žr. 2 priedą).

Turinyje išvardijami darbo skyriai, poskyriai, punktai ir papunkčiai. Numeruojama arabiškais skaitmenimis. Kiekvienas poskyris, punktas arba papunktis turi turėti prieš jį einančio skyriaus ar poskyrio numerį, kuris rašomas atitinkamai prieš poskyrio, punkto ar papunkčio numerį ir atskiriamas tašku. Įvadas, santrumpos, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas bei priedai nenumeruojami (žr. 3 priedas).

Įvade pagrindžiamas temos aktualumas, pateikiama literatūros apžvalga, kurioje įvertinamas temos išnagrinėjimo laipsnis mokslinėje literatūroje, nurodoma darbo problema / klausimas / galvosūkis kurį siekiama išspręsti darbu, tikslas, pristatomi uždaviniai, apibūdinama taikyta metodologija ir tyrimo metodai. Čia taip pat gali būti pristatomos hipotezės (jei reikia) arba ginamieji teiginiai.

Dėstomojoje dalyje aprašomas darbe taikomas teorinis ir / arba analizės pagrindas ir pristatomi konkretūs mokslinio tyrimo rezultatai. Ši struktūrinė dalis privalo turėti skyrius, kurie gali būti suskirstyti į poskyrius, punktus ir papunkčius. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai.

Išvadose (ir pasiūlymuose) pateikiamos svarbiausios darbo išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai. Šioje bakalauro ir magistro darbų dalyje įvertinama (teorinė ir empirinė) rašto darbo reikšmė ir pateikiami klausimai ateities tyrimams. Šioje dalyje nereikia kartoti atskirų skyrių ir poskyrių rezultatų, bet būtina įvertinti teorinio analizės pagrindo tinkamumą bei patvirtinti arba paneigti rašto darbo hipotezes (jei tokios buvo keltos).

Šaltinių ir literatūros sąraše pateikiami bibliografiniai naudotų šaltinių ir literatūros aprašai pagal dokumento bibliografinio aprašo taisykles.

Prieduose  pateikiama papildoma informacija (pvz., naudota statistika, sociologinių tyrimų rezultatai, apklausų anketos, lentelės, paveikslėliai, žemėlapiai, transkribuoti interviu (privaloma pateikti bent interviu santraukas) ir kt.). Priedai pateikiami po literatūros sąrašo. Priedų spaudos ženklai nėra įskaitomi į rašto darbo spaudos ženklus.

Reziumė anglų kalba privaloma tik bakalauro ir magistro darbams. Jos apimtis yra iki 5000 spaudos ženklų. Šioje dalyje reikalinga nurodyti bakalauro ar magistro darbo pavadinimą, objektą, tyrimo problemą, tikslus, uždavinius, tiriamuosius klausimus ir hipotezes bei svarbiausias išvadas, rekomendacijas, pasiūlymus; įvertinti darbo reikšmę. Jei darbas rašomas anglų kalba, reziumė pateikiama lietuvių kalba (užsienio šalių studentams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, reziumė lietuvių kalba pateikti nereikia).

Bendri reikalavimai rašto darbų apipavidalinimui:

  1. Tekste pateikiamos citatos ir nagrinėjamos literatūros nuorodos turi būti tinkamai įformintos pagal bibliografinio aprašo taisykles. Citatų ir literatūros forminimo reikalavimai yra pateikti 4 priede.
  2. Rašto darbas turi būti parašytas taisyklinga kalba, be korektūros klaidų.
  3. Tekstas turi būti surinktas kompiuteriu (kairioji paraštė – 30 mm; dešinioji – 10 mm; viršutinė ir apatinė po 20 mm, lygiuotė turi būti abipusė, kiekviena pastraipa nuo kairiojo puslapio krašto turi būti atitraukta 10 mm) 12 punktu Times New Roman šriftu; tarp eilučių paliekamas 1,5 eilutės intervalas, tarp žodžių tekste paliekami viengubi tarpai. Rengiant rašto darbą LaTeX programine įranga leidžiama naudoti standartinį sistemos šriftą (Computer Modern) su citavimo stiliumi „verbose-ibid”. Ranka rašyti darbai nepriimami.
  4. Prie kiekvienos lentelės ir paveikslo nurodomas jų autorius ir šaltinis (jei reikia). Jei lentelę ar paveikslą sudarė pats autorius, turi būti nuoroda į literatūrą, šaltinius, kuriais remiantis šios iliustracijos sudarytos. Visų lentelių ir paveikslų be nuorodų autoriumi laikomas rašto darbo autorius. Numeruojant lenteles/paveikslus rašoma: 1 lentelė/paveikslas, 2 lentelė/paveikslas, 3 lentelė/paveikslas ir kt. Jei tekste yra tik viena lentelė ar paveikslas, numeris vis tiek rašomas.
Rašto darbų rengimo tvarka

Dalyko rašto darbai rengiami dalyko studijų metu vadovaujant dalyko dėstytojui. Dalyko rašto darbų temas padeda pasirinkti atitinkamų dalykų dėstytojai. Dėstytojas gali taikyti specialias rašto darbų rengimui skirtas priemones – rašto darbų pristatymus, aptarimus seminaruose, viešus rašto darbo gynimus ir kt.

Bakalauro darbų rengimo tvarka

Bakalauro darbo vadovą studentai renkasi 6 semestre. VU TSPMI administracija iki gegužės 1 d. paskelbia laisvas vietas, o studentai iki birželio 1 d. susitarę su vadovu dėl vadovavimo informuoja Bakalauro darbo seminarus koordinuojantį dėstytoją. Bakalauro darbo temą studentai renkasi patys, derina ją su potencialiu darbo vadovu.

7 semestre iki spalio 21 d. įkelia į virtualią mokymosi aplinką kartu su vadovaujančio dėstytojo patvirtinimu apie suderintą pasirinktos temos akademinės literatūros apžvalgą (nurodoma bakalauro darbo tema, vadovas), kurios pabaigoje suformuluojama pirminė bakalauro darbo problema (3-4 psl.). Literatūros apžvalga turi būti pasirašyta bakalauro darbo vadovo[1].

Iki gruodžio 19 d. studentai privalo pristatyti pasirinktos temos projektą (4-6 psl.). Projektas turi būti parengtas pagal 5 priede nurodytus reikalavimus. Tyrimo projektas taip pat turi būti pasirašytas bakalauro darbo vadovo.[2] Bakalauro darbo seminarus koordinuojantys dėstytojai įvertina pateiktus mokslinius projektus, pateikia pastabas ir rekomendacijas. Bakalauro darbo seminaro dėstytojai vertina projektus, o tyrimo projektuose nurodytas temas  tvirtina bakalauro studijų programos komitetas. Nepatvirtinus bakalauro darbo tyrimo projekto, studentas iki vasario 1 d. pateikia naują projektą, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas. Patvirtintame tyrimo projekte nurodytas bakalauro darbo pavadinimas studento prašymu gali būti koreguojamas gegužės 1 d.

Studentai sugrįžę po akademinių atostogų ar studijų stabdymo ir yra visiškai pakeitę savo baigiamojo darbo temą, per pirmas dvi semestro savaites temą turi pateikti bakalauro studijų programos komiteto pirmininkui.

Magistro darbas rengiamas vadovaujant darbo vadovui bei dalyvaujant Magistro darbo seminare. Magistro darbo seminarų tikslas – ugdyti magistro programos studentų mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius ir padėti parengti magistro darbus. Magistro darbo seminaras apima individualų tiriamąjį darbą, darbą su magistrinio darbo vadovu ir darbą studentų ir dėstytojų grupėje.

Magistro darbo seminarų užsiėmimai organizuojami studentų grupėms, sudarytoms pagal studijų programas. Atitinkamos grupės darbą organizuoja ir studentų darbą vertina dėstytojų grupė, kuriai vadovauja seminaro koordinatorius. Magistro darbo seminaro užsiėmimai organizuojami tvarkaraštyje nurodytu laiku.

Studento darbą seminarų metu vertina Magistro darbo seminaro vadovas ir seminaro dėstytojai.

Magistro darbo seminaro reikalavimai

Magistro darbo seminaro reikalavimai skiriasi priklausomai nuo studijuojamos studijų programos. Šiuos reikalavimus nustato kiekvienos magistro studijų programos komitetas.

Per pirmas dvi pirmo kurso pavasario semestro savaites visi magistrantai privalo pasirinkti darbo temą, vadovą ir, jeigu reikalinga, konsultantą bei pateikti trumpą darbo problemos aprašymą. Temos yra svarstomos ir tvirtinamos studijų programos komitete. Nepatvirtinus temos, studentas iki kovo 25 d. pateikia naują temą ir jos darbo problemos aprašymą, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas.

Studentas, nepateikęs magistro temos aprašo arba kurio magistro tema nebuvo patvirtinta programos komiteto narių, negali gauti įskaitos pavasario semestro magistriniame koliokviume.

Iš esmės keičiantis temai, studentas, gavęs/gavusi savo darbo vadovo sutikimą, ne vėliau nei 3 mėnesiai iki darbo įteikimo, turi informuoti magistro studijų programos komiteto pirmininką/ę. Jeigu yra keičiama tik temos formuluotė,  studentas galutinį formuluotės variantą pateikia pirmąją gruodžio/gegužės savaitę, priklausomai nuo planuojamo gynimo datos.[1]

Studentai esantys akademinėse atostogose arba susistabdę studijas ir nori visiškai keisti magistrinio darbo temą, turėtų ją pateikti tokia pačia tvarka (ne vėliau nei 3 mėnesiai iki darbo įteikimo), pateikiant darbo vadovo/ės sutikimą ir informuojant studijų programos komiteto pirmininką.

[1] Studijų programos komitetas, esant išskirtinėms situacijoms, pasilieka teisę patvirtinti baigiamojo darbo temą, kuri yra atnaujinama likus mažiau nei 3 mėnesiams iki darbo įteikimo. Studentas turi kreiptis laisvos formos prašymu į studijų programos komiteto pirmininką.

Rašto darbų įteikimas

VU TSPMI studentų dalyko ir semestro rašto darbų galutiniai variantai priimami pagal dalyko dėstytojų nustatytą grafiką. Per pirmąsias dvi kiekvieno semestro savaites dalykų dėstytojai nustato rašto darbo įteikimo datą ir informuoja apie tai dalyko studentus ir instituto administraciją. Studentų praktikos ataskaitos priimamos sausio 7 d., bakalauro ir magistro darbai – gegužės 15 d. Studentų, kurie studijuoja 1,5 metų trukmės magistro programoje, magistro darbai yra priimami sausio 10 d. Jei nurodytos dienos yra nedarbo dienos, tai rašto darbų atidavimo diena yra pirmoji po nurodytos dienos einanti darbo diena. Studentų rašto darbai studentų pageidavimu gali būti įteikiami ir anksčiau nustatyto laiko, bet ne anksčiau nei savaitę iki numatytos įteikimo datos.

Rašto darbai yra įkeliami į Vilniaus universiteto Virtualaus mokymosi aplinką, nebent dėstytojas/a nurodo kitaip.

Rašto darbai, kuriuos dėstytojai nurodo įteikti popieriniu formatu, nustatytomis dienomis priimami nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. (pietų pertrauka – nuo 12.00 val. iki 13.00 val.). Politikos mokslų bakalauro ir magistro programų studentai rašto darbus atiduoda 205 kabinete. Baigiamieji bakalauro ir magistro darbai įteikiami 205 kabinete. Rašto darbų priėmimas-atidavimas registruojamas VU TSPMI studentų rašto darbų priėmimo akte.[1] Šiame akte privalo būti administracijos darbuotojo, priėmusio rašto darbą, ir studento, atidavusio rašto darbą, parašai.

Studentų, nurodytu laiku nepateikusių rašto darbų be pateisinamų priežasčių, rašto darbai nepriimami. Pateisinamomis priežastimis laikomos studento liga (jei studentas sirgo rašto darbo atidavimo dieną) ir išvyka instituto siuntimu. Studentai, praleidę rašto darbo atidavimo terminą dėl pateisinamų priežasčių, rašto darbus ir pateisinamą priežastį įrodantį dokumentą (medicininę pažymą arba instituto siuntimą) pateikia VU TSPMI studijų administratoriams.

Jei studijuojamo dalyko kurso programoje nenurodyta kitaip, studentams, nurodytomis dienomis nepateikusiems  rašto darbų be pateisinamos priežasties, rašto darbas vertinamas neigiamai, bendras kurso vertinimas irgi neigiamas.  Šiuo atveju studentas privalo rašto darbą atsikaityti egzaminų perlaikymo sesijos metu.

Studentų bakalauro ir magistro darbai įteikiami įrišti dviem egzemplioriais. Baigiamųjų darbų vadovai leidimą gintis baigiamąjį darbą pateikia per VUSIS sistemą. Jeigu vadovas nepritaria, kad darbas parengtas tinkamai ir yra gintinas, studentas turi teisę kreiptis į baigiamųjų darbų komisiją su prašymu leisti ginti darbą, raštiškai išdėstydamas motyvus. Prašymą ir darbą studentas turi įteikti komisijai ne vėliau kaip iki pirmojo jos posėdžio. Apsvarsčiusi studento prašymą, baigiamųjų darbų komisija nusprendžia, ar studentui leidžiama darbą ginti.

Bakalauro ir magistro darbus recenzuoja VU TSPMI direktoriaus paskirti recenzentai. Baigiamųjų darbų autoriai turi teisę susipažinti su recenzija ne vėliau kaip 24 valandos iki gynimo, kad galėtų pasirengti atsakyti į recenzento pateiktus klausimus ar paaiškinti nurodytus darbo trūkumus. Studentai savo baigiamąjį bakalauro ar magistro darbą turi išsiųsti tiesiogiai paskirtam recenzentui elektroniniu paštu per dvi dienas nuo darbo įteikimo datos.

[1] Rašto darbai, kurie yra keliami į Virtualią mokymosi erdvę, yra automatiškai registruojami šioje sistemoje.

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimas

Dirbtiniu intelektu (DI) paremtos programos, tokios kaip „ChatGPT“, gali būti naudingos priemonės studijų procese, tačiau jos negali pakeisti originalaus studentų darbo. Jei dirbtinis intelektas naudojamas rašto darbams rašyti to nenurodant, pažeidžiamas akademinis sąžiningumas ir tai laikoma rimtu akademiniu nusižengimu.

Visgi kai kurie dėstytojai tam tikrais atvejais gali leisti ribotai naudoti dirbtinio intelekto įrankius, tinkamai juos cituojant. Jei, dėstytojui sutikus, rengiant atsiskaitymą naudojama dirbtinio intelekto sugeneruota medžiaga, ji turi būti aiškiai įvardyta:

Nurodomas turinio autorius, teksto sukūrimo data, programą sukūrusi organizacija, interneto svetainės adresas.

Tekstas sugeneruotas naudojant ChatGPT, 2023 m. kovo 7 d., OpenAI, https://chat.openai.com/chat.

Jei dirbtinio intelekto programos užklausa nebuvo įtraukta į tekstą, ją galima įtraukti į išnašą:

ChatGPT, atsakas į „Explain how to describe populism,“ 2023 m. kovo 7 d., OpenAI, https://chat.openai.com/chat.

Verta pažymėti, kad Čikagos stiliaus vadovo 17-ajame leidime nepateiktos oficialios rekomendacijos dėl nuorodų į pokalbių robotus ar kitas dirbtinio intelekto formas. Cituojant svarbu patikrinti, ar nėra atnaujinimų

Tyrimų etika

Rašto darbai yra rengiami vadovaujantis tyrimų etika, įvertinant galimą tyrimo riziką jo dalyviams. Įprastai tyrimo dalyvis gali patirti tik minimalią riziką. Minimali rizika – tai toks rizikos lygis, kurį dalyvis patiria kasdieniame gyvenime. Jeigu dėl dalyvavimo tyrime dalyviui kyla didesnė nei minimali rizika (pvz., dėl patiriamų neigiamų emocijų, streso ir pan.), būtina konsultuotis su darbo vadovu dėl tyrimo tikslingumo.

Pradėjus rinkti duomenis atsižvelgiama į kitus tyrimų etikos aspektus. Pirma, kiekvienas tyrimo dalyvis jam suprantama kalba turi būti informuotas apie tyrimo tikslą, trukmę, procedūras, informuojama apie teisę atsisakyti dalyvauti tyrime ar pasitraukti iš jo bet kuriame jo eigos etape, galimą diskomfortą, potencialią riziką ar kitus veiksnius, dėl kurių tyrimo dalyvis galėtų atsisakyti dalyvauti tyrime, tikėtiną tyrimo naudą, kaip bus užtikrinamas dalyvių konfidencialumas, kas suteiks informaciją iškilus klausimams. Esant reikalui, sutikimo forma gali būti raštiška (Priedas nr. 7),  tuomet joje privalo būti nurodytas tyrėjo vardas ir pavardė, pateikiama kontaktinė informacija. Sutikimo formos nereikia, jei dalyvaudamas tyrime dalyvis patirs ne didesnę nei minimalią riziką, nebus atskleista jo tapatybė arba vykdomas stebėjimas natūraliomis sąlygomis, atliekama anoniminė apklausa, o tyrimo dalyvių atsakymai nesukels grėsmės jų saugumui, darbiniam statusui, geram vardui ir pan.

Kiekvienas tyrimo dalyvis bet kuriame tyrimo etape turi teisę atsisakyti dalyvauti tyrime ar neleisti naudoti jau surinktų duomenų. Tyrėjas negali naudoti spaudimo ar kitaip versti dalyvauti tyrime. Tyrėjas su tyrimo dalyviais privalo elgtis pagarbiai ir sąžiningai, cituoti laikantis maksimalaus tikslumo principo, neiškraipant minties.

Tyrimo dalyviams prašant, konfidencialumas jiems privalo būti užtikrintas. Su tyrimu nesusijusiems asmenims negalima atskleisti tyrimo dalyvio tapatybės ar kitaip sukelti grėsmės, jog dalyvis bus identifikuotas. Konfidencialumą būtina užtikrinti ne tik renkant, bet ir archyvuojant ar saugant duomenis elektroninėje laikmenoje.

Tyrimo etikos paisoma ir pristatant tyrimo rezultatus. Tyrėjas sąžiningai skelbia visus gautus rezultatus. Būtina laikytis konfidencialumo tyrimo dalyvių atžvilgiu. Kad būtų išvengta galimo tiriamojo atpažinimo, vartojami išgalvoti vardai ar inicialai, koduojamos kitos aplinkybės, kurios galėtų leisti identifikuoti kalbantįjį ir pan. Jeigu yra tikimybė būti atpažintam, dalyvis turi teisę neleisti skelbti surinktų duomenų.

Tyrimai turi būti paruošti remiantis Asmens duomenų tvarkymo mokslinio tyrimo tikslais Vilniaus universiteto taisyklėmis.

Rašto darbų gynimas

Rašto darbų vertinimo tvarka

Rašto darbo vertinimas yra sudėtinė bendro studijų dalyko įvertinimo dalis. Konkretų darbo įvertinimą balais nustato dalyko dėstytojas. Vieši dalyko rašto darbų gynimai paprastai nėra organizuojami. Kilus neaiškumams dėl rašto darbų vertinimo, dėstytojas gali organizuoti konkretaus darbo gynimą egzaminų sesijos metu.

Bakalauro darbų gynimo tvarka

Bakalauro darbas viešai ginamas pavasario ir rudens[1] egzaminų sesijos metu. Bakalauro darbų gynimo komisijos posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei jos narių. Bakalauro darbui ginti skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, iš jų darbui pristatyti – ne daugiau kaip 10 minučių. Klausimai darbo autoriui gali būti pateikti tiek iš tiriamosios temos, tiek iš studijų metais išklausytų disciplinų. Bakalauro darbų gynimo komisija bakalauro darbą vertina 10 balų sistema, remdamasi šiuose nurodymuose pateiktais bakalauro darbo vertinimo kriterijais, atsižvelgdama į darbo pristatymą, atsakymus į klausimus bei kritines pastabas. Sprendimas dėl bakalauro darbo įvertinimo priimamas gynimo dieną, uždarame komisijos posėdyje. Apeliacijos dėl bakalauro darbų įvertinimo nepriimamos.

[1] Jeigu studentui nepavyko įteikti ir gintis darbo pavasario sesijos metu, jam gali būti sudaryta galimybė darbą gintis rudens sesijos metu.

Magistro darbų gynimo tvarka

Magistro darbas viešai ginamas pavasario ir rudens egzaminų sesijos Magistro darbų gynimo komisijos posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei jos narių. Magistro darbui ginti skiriama ne daugiau kaip 40 minučių, iš jų darbui pristatyti – ne daugiau kaip 15 minučių. Klausimai darbo autoriui gali būti pateikti tiek iš tiriamosios temos, tiek iš studijų metais išklausytų disciplinų. Magistro darbų gynimo komisija magistro darbą vertina 10 balų sistema, remdamasi šiuose nurodymuose pateiktais magistro darbo vertinimo kriterijais, atsižvelgdama į darbo pristatymą, atsakymus į klausimus bei kritines pastabas. Sprendimas dėl magistro darbo įvertinimo priimamas gynimo dieną, uždarame komisijos posėdyje. Apeliacijos dėl magistro darbų įvertinimo nepriimamos.

Rašto darbų vertinimas

Dalyko ir semestro rašto darbai privalo atitikti mokslo darbui keliamus reikalavimus:

  1. Suformuluota darbo problema, aptartas jos ištirtumo laipsnis;
  2. Suformuluotas darbo tikslas ir uždaviniai;
  3. Pateikti ir pagrįsti tyrimo rezultatai;
  4. Padarytos išvados;
  5. Nurodyta naudotoji literatūra.

Dalyko ir semestro rašto darbai vertinami pagal šiuos kriterijus:

  1. Struktūros, argumentų ir išvadų aiškumas ir nuoseklumas;
  2. Dėstymo savarankiškumas ir analizės gilumas;
  3. Tinkamas kalbos stilius ir tikslus sąvokų vartojimas;
  4. Darbo apipavidalinimo atitikimas šiuose nurodymuose pateiktiems reikalavimams.

Galutinis rašto darbo įvertinimas esmingai mažinamas, jei rašto darbas neatitinka formos reikalavimų.

Rašto darbas, kuris visas arba iš dalies (trečdalis darbo) yra parašytas vien tik sudėliojant kitų autorių tekstų ar perfrazuotas jų ištraukas, taip pat laikomas neatitinkančiu formos reikalavimų. Toks rašto darbas traktuojamas kaip kompiliacija[1] ir vertinamas neigiamu pažymiu.

Studentų, kurių dalyko ar semestro rašto darbai įvertinami neigiamai, galutinis dalyko įvertinimas yra neigiamas. Dalyko akademinę skolą studentas gali likviduoti per pirmąsias dvi naujo semestro savaites pateikęs pataisytą rašto darbą. Jei pataisytas rašto darbas yra įvertinamas neigiamai, dalyko akademinę skolą studentas gali likviduoti klausydamas kursą eksternu.

Bakalauro ir magistro darbų vertinimo kriterijai:

Bakalauro ir magistro darbų recenzijos rengiamos ir darbai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus:

  1. Atitikimas formos reikalavimams (darbo apimties tinkamumas, atitikimas darbo struktūros reikalavimams, struktūrinių dalių subalansuotumas, dalių pavadinimų atitikimas tekstui, tikslingas paveikslėlių ir lentelių naudojimas, anketų, pokalbių dalyvių sąrašų, statistinių duomenų pateikimas, kalbos moksliškumas ir taisyklingumas, stiliaus tinkamumas, gramatika ir t. t.);
  2. Darbo objektas, tyrimo problema, tikslai ir uždaviniai, tiriamieji klausimai, hipotezės, kintamieji, tyrimo būdas ir metodai (objekto, tyrimo problemos, tikslų ir uždavinių, tiriamųjų klausimų, hipotezių, kintamųjų aiškumas, tinkamumas ir įmanomumas, atitikimas tarp problemos, klausimų, kintamųjų, darbo naujoviškumas ir aktualumas);
  3. Analizės pagrindas (analizės pagrindo naudojimas, jo aiškumas ir tinkamumas bei jo taikymas tyrime);
  4. Tiriamoji dalis (tiriamosios dalies atitikimas įvadui, tyrimo analitinis gilumas, literatūros sąrašo platumas ir gilumas, naujausios literatūros naudojimas, empirinių duomenų platumas ir gilumas, tyrimo rezultatų aiškumas ir pagrįstumas, priežastinių ryšių nuoseklumas, teiginių pagrįstumas ir t. t.);
  5. Išvados (ir rekomendacijos) (išvadų aiškumas, jų atitikimas tyrimo rezultatams, darbo teorinės ir / arba empirinės reikšmės įvertinimas, siūlymų ir rekomendacijų pateikimas, klausimų ateities tyrimams pateikimas ir t. t.).

[1] Lietuvos kalbos žodyne žodis „kompiliacija” apibrėžiamas kaip „nesavarankiškas, iš kitų raštų ištraukų, dažnai tik mechaniškai sujungtų, sudarytas veikalas”.

Rašto darbų savarankiškumas

Rašto darbą pripažinus plagiatu, remiantis Vilniaus universiteto Studijų nuostatų 7.4.2. punktu (dėl nesąžiningumo studijų rezultatų vertinimo metu) bei VU Studijų pasiekimų vertinimo tvarkos 2.5 punktu (dėl rašto darbo savarankiškumo), studentas yra šalinamas iš VU TSPMI.

Rašto darbas laikomas plagiatu, jeigu yra:

  1. a) Parašytas pažodžiui cituojant kito autoriaus mintis (daugiau nei pusę puslapio, 1300 spaudos ženklų su tarpais) nenurodant šaltinio;
  2. b) Parašytas pateikiant empirinių duomenų masyvą (pvz., lenteles, grafikus, paveikslus) nenurodant šaltinio;
  3. c) Visas arba iš dalies (daugiau nei 1 psl.) parašytas perfrazuojant kito autoriaus tekstą (tekstas dėstomas keičiant žodžius ir sakinius, tačiau nekeičiant svetimo teksto turinio) nepateikiant bibliografinės nuorodos;
  4. d) Visas arba iš dalies buvo panaudotas kitam kursui šiame ar kituose universitetuose.
  5. Visas arba iš dalies (daugiau nei 1 psl.) sugeneruotas dirbtinio intelekto, nepateikiant bibliografinės nuorodos

Kiekvienas rašto darbas turi būti pateikiamas kartu su patvirtinimu apie atlikto darbo savarankiškumą (žr. 6 priedą).[1] Patvirtinime apie atlikto darbo savarankiškumą studentas patvirtina, kad rašto darbas:

  1. Atliktas paties studento ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;
  2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje;
  3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.
  4. Susipažino su rašto darbų metodiniais nurodymais ir žino, jog už rašto darbo plagijavimą baudžiama šalinimu iš universiteto.

[1] Patvirtinimas gali būti pateikiamas el. laiško kopija.

Grupiniams rašto darbams galioja tos pačios taisyklės kaip ir individualiems. Baigiamieji (bakalauro arba magistro) darbai rašomi individualiai. Leidimą rengti grupinį baigiamąjį darbą, esant rimtoms priežastims, gali suteikti Instituto Taryba. Studentai administracijai privalo pateikti motyvuotą prašymą raštu, kuris tuomet apsvarstomas Tarybos posėdyje.

Baigiamosios nuostatos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rašto darbų metodiniai nurodymai patvirtinti VU TSPMI Tarybos 2023 metų rugpjūtį ir įsigalioja nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos.

Geriausių 2021-2022 m. studentų rašto darbų almanachas

Geriausių 2021-2022 m. studentų rašto darbų almanachą rasite čia