Kryptys

2010 metais TSPMI Taryba patvirtino penkias plačias mokslo tiriamojo darbo temas keletui artimiausių metų. Apibrėžtos temos grindžiamos per Instituto gyvavimo metus sukaupta ekspertize ir yra orientuotos į šiuolaikinio politinio pasaulio realijų bei problemų apmąstymą, analizę ir sprendimą.

Tarptautinės politikos pokyčiai, tyrimo metodai ir Lietuvos užsienio politika

Sparčiai kintanti, kompleksiška tarptautinės politikos tikrovė reikalauja atrasti naujus jos aprašymo, konceptualizavimo ir analizės būdus, kritiškai įvertinant egzistuojančius teorinius įrankius. Mokslo tiriamojo darbo temos tikslas -- analizuoti tarptautinės politikos pokyčius ir jų poveikį Lietuvos užsienio politikai bei plėtoti tarptautinės politikos tyrimo metodus.

Iššūkiai demokratijai pokomunistiniame pasaulyje
Šiandien vis dažniau keliamas klausimas, kodėl demokratinės institucijos neveikia taip, kaip tikimasi, kokiomis institucinėmis formomis įmanoma veiksmingai realizuoti demokratijos idealus šiuolaikinėse visuomenėse. Reaguojant į iššūkius, kurie kyla demokratijai pokomunistiniame pasaulyje, mokslo tiriamojo darbo temos tikslas yra analizuoti Lietuvos demokratinių procesų institucionalizacijos ir konceptualizacijos problemas.

Politinės permainos Rytų Europoje

Kaimyninio Rytų Europos regiono valstybėse -- Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje -- vykstantys politiniai procesai veikia ir Lietuvos vidaus bei užsienio politiką, todėl yra reikalingas gilus šių procesų suvokimas, analizė ir vertinimas. Mokslo tiriamojo darbo keliamas tikslas -- analizuoti Rytų Europos regiono valstybių politinę raidą bei įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.

Europos Sąjungos raida po Lisabonos sutarties: ekonominės integracijos, politinės konsolidacijos bei išorės santykių problemos

2009 metais įsigaliojusi Lisabonos sutartis siekia atnaujinti Europos Sąjungos funkcionavimo mechanizmą ir pritaikyti jį iki 27 narių išsiplėtusiai ES. Mokslo tiriamojo darbo tema skirta tyrinėti ES ekonominės ir politinės integracijos procesus bei ES globalinio vaidmens kaitą po institucinės reformos, įgyvendinamos įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Viešosios politikos procesas ir viešojo administravimo raida Lietuvoje po ES plėtros

Viešoji politika yra kompleksiško proceso, įtraukiančio didelį skirtingų veikėjų būrį, rezultatas. Siekiant veiksmingos viešosios politikos būtina nustatyti ir įvertinti Lietuvai geriausiai tinkančius valdymo reformų receptus. Mokslo tiriamojo darbo temos paskirtis -- analizuoti Lietuvos viešosios politikos proceso ypatumus ir viešojo administravimo reformos problemas integracijos į ES kontekste.