Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Ji - apie pozityvų protą, kurį daug kas būtų linkęs tapatinti su moksliniu ir priešinti metafiziniam, apie pozityvistinę filosofiją, jos ir jos palikimo reikšmę. Knygoje nagrinėjama pozityvizmo raida nuo Davido Hume'o iki Rudolfo Carnapo, tos raidos vidiniai ir išoriniai veiksniai, tyrinėjamos skirtingos pozityvizmo formos ir aiškinami jo santykiai su kitomis filosofijos kryptimis, tiek palyginti artimomis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, analitinė filosofija, istorinė mokslo filosofijos mokykla, tiek ir tolimesnėmis, kaip kritinė teorija ir postmodernizmas. Joje ryškėja naujo, nestandartinio, pastarųjų trijų amžių filosofijos plėtros vaizdo kontūrai.

Knygoje analizuojama ne tik pozityvaus proto įtaka filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, literatūrai, dailei, architektūrai, politikai, religijai ir kasdieniam gyvenimui.
Pozityvizmas yra filosofijos kryptis, padariusi didžiausią poveikį specialiesiems mokslams. Knygoje daug dėmesio skiriama pozityvizmo įtakos socialiniams, taip pat ir politikos, mokslams analizei, nuodugniai nagrinėjamas pastaruosius kelis dešimtmečius juose vykstantis atkaklus metodologinis pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas.

Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Studijos autorius prof. dr. Raimundas Lopata siekia atskleisti Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykį.

Studijoje bandoma atsakyti į klausimą kaip A. Brazauskas ir V. Landsbergis mato Lietuvą istorijoje bendriausiu požiūriu bei atskirais jos istorijos tarpsniais ir, kaip šie matymai atsispindi jų politinėje veikloje.

Leidykla Versus Aureus, 2009.

Knygos autorius, kaip ir daugelį Lietuvos žmonių, kamuoja suvokimas jog formaliai nepriekaištingai vykstančios demokratinės procedūros Lietuvoje neužtikrina prasmingo atstovavimo piliečių valiai. Šią studiją autoriai ėmėsi rašyti vedini siekio suprasti, kur glūdi Lietuvos politinės sistemos problemų šaknys, ir atsakyti į klausimą, kokios demokratijos norime ir kur turėtumėme judėti, kad politinės procedūros įgautų prasmę. Atsakymai, kuriuos rašydami šią knygą rado autoriai, buvo netikėti.

Knygoje siekiama atidžiai ir sistemingai ištirti partinės demokratijos padėtį Lietuvoje ir atsakyti į klausimą, ar, atsižvelgiant į demokratinius procesus poindustrinėse šalyse ir pokomunistinės visuomenės kontekstą, Lietuvoje įmanoma sveika partinė demokratija.

Knygos straipsnių autoriai - Alvydas Jokubaitis, Jūratė Kavaliauskaitė, Vaidas Morkevičius, Inga Vinogradnaitė, Rūta Žiliukaitė bei Ainė Ramonaitė, kuri yra ir šios knygos sudarytoja.

Leidykla Versus Aureus, 2009.

Viešoji erdvė šiais laikais atlieka būtiną piliečių informavimo ir valdžios veiksmų viešinimo funkciją. Tačiau ji atlieka ne tik informavimo funkciją, bet ir lavina piliečius, ugdydama jų politinį mąstymą.

Taigi, viešoji erdvė bei žmonių komunikacija joje reikalauja papildomų tyrimų, todėl šios naujos knygos tikslas yra paaiškinti alternatyvių, "nerimtų", viešųjų erdvių vietą ir vaidmenį komunikaciniame piliečių tinkle, kuriuo cirkuliuoja informacija ir nuomonės apie piliečiams bendrą pasaulį. Kokiu mastu ir kokiais tikslais Lietuvos piliečiai naudojasi nauja virtualia erdve, ar kam nors ji yra vieta sužinoti ir padiskutuoti apie politinį gyvenimą ir visuomenės aktualijas. Knygoje atskleidžiama kokį vaidmenį naujos alternatyvios viešosios erdvės vaidina komunikaciniame piliečių tinkle, toje terpėje, kurioje mezgasi ir formuojasi viešoji nuomonė.

Knygos sudarytoja VU TSPMI docentė Inga Vinogradnaitė. Straipsnių autorės - Rasa Baločkaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Laima Nevinskaitė bei Inga Vinogradnaitė.

Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

Struktūriniu požiūriu knygos straipsniai – tai 2006–2008 metų Lietuvos ūkio ir ekonominės politikos kronika. Taip pat aptariami svarbiausi Europos Sąjungos, kartais – ir viso pasaulio ekonominiai įvykiai. Savitu ir kiek sarkastišku stiliumi parašyti tekstai yra tarsi kelių sluoksnių. Kritinė vyriausybių veiksmų analizė pridengia platesnių socialinių, psichologinių ir etinių pastebėjimų bei užuominų sluoksnį, kuris savo ruožtu provokuoja skaitytoją tolesnėms, jau savarankiškoms jo paties refleksijoms.

Knygos misija – padėti tiems, kurie domisi ekonomikos teorija ir ekonomine politika. Jos teiginiai ir išvados vienų nuomonę parems, kitus gal net papiktins prieštaravimu jų nuomonei. Abiem atvejais komentarai atliks savo funkciją – atkreips dėmesį į mūsų ekonominio gyvenimo realijas, paskatins dažniau ir giliau apie jas pagalvoti, padrąsins tuos, kurie mąsto panašiai kaip šių eilučių autorius. Galiu paguosti ir savo oponentus – ekonomikos mokslas neturi galutinių atsakymų į daugybę klausimų, gal ir niekada neturės. Juk tai mokslas ne apie mašinų, o apie žmonių veiklą. Knygos tekstai gali būti naudojami mokymo procese, studijuojant ekonomikos teoriją ir ekonominės politikos dėsningumus – diskusijoms apie konkrečius ūkinio gyvenimo atvejus ir jų analizę.

Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

Šioje knygoje pirmą kartą Lietuvoje formuluojama informacijos geopolitikos samprata ir atliekamas empirinis Lietuvos informacinės erdvės tyrimas, siūlomi originalūs visuomenės informacinio saugumo stiprinimo mechanizmai. Tai padės suprasti šiuolaikinę Rusijos politiką, jos sklaidą Lietuvos informacinėje erdvėje ir įvertinti jos įtaką visuomenės geokultūrinėms nuostatoms. 2007 m. pavasario įvykiai Estijoje tik patvirtina būtinybę nuosekliai tirti Rusijos geopolitikos sampratą.

Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

Skaitytojui pristatomame mokslinių straipsnių rinkinyje analizuojami Seimo 2008 metų rinkimų rezultatai, jų įtaka Lietuvos parinės sistemos ir demokratijos įtvirtinimo perspektyvai. 

Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

Ši knyga - tai sistemingas įvairiapusės Europos Sąjungos užsienio politikos plačiąja prasme, apimant ir politinius, ir ekonominius šios veiklos aspektus, pristatymas. 

Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

Vadovėlis skirtas politikos mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantiesiems ir analitikams, siekiantiems suprasti ir aiškinti XX amžiaus ir dabartinius politinius procesus. Pateikiami esminiai šaltojo karo bruožai, rodantys šio tarptautinės sistemos etapo išskirtinumą. Ypatingas dėmesys skiriamas JAV ir sovietų sąjungos santykiams bei Europos politikos pokyčiams po Antrojo pasaulinio karo. 

Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

Ši knyga supažindina skaitytojus su politikos filosofijos tikslais ir jos taikymo galimybėmis. Politikos filosofija padeda suprasti kai kuriuos svarbius tarptautinės politikos aspektus.