Knygos tikslas - įrodyti, kad mondernusis mokslas yra pagrindinis vertybių tironijos kūrėjas, o liberalus politinis neutralumas yra šališkas mokslinio mąstymo atžvilgiu. Dauguma demokratinių visuomenių piliečiai yra tironijos priešai. Tačiau ši aplinkybė jų neapsaugo nuo vertybių tironijos. Mąstymas vertybėmis užkrėtė piliečių mąstymą ir kalbą. Liberalų propaguojamas vertybių neutralumas nėra tai, kuo jį bandoma pristatyti. Po politiniu neutralumu slepiasi mokslinio mąstymo įtaka. Samprotavimai apie vertybinių neutralumą įtvirtina liberalizmo politinės filosofijos principus.

Jūratė Baranova: "Knyga provokuos diskusiją. Joje elegantiškai supinamas akademinis mąstymas su amžina politikos ir vertybių santykio problema. Alvydas Jokubaitis - vienas iš solidžiausių šiuolaikinių politikos filosofų Lietuvoje."

Leonidas Donskis: "Gili, rimta, mintį provokuojanti knyga. Laisvės kaukę dėvinčių moderniojo dogmatizmo ir politinės erzacteologijos laikais tokios knygos būtinos. Net jei ner nesi autoriaus bendraminits, lieki jam dėkingas už didžiausio ir sunkiausiai atpažįstamo mūsų laikų intelektualinio ir politinio pavojaus - moralinės tuštumos ir teisingų žodžių lydimos indiferencijos - atpažinimą."

Knygos autorius - prof. Alvydas Jokubaitis.

Knygoje naujai žvelgiama į Sąjūdžio gimimo istoriją ir siekiama atsakyti į klausimą, kas lėmė, kad tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje susikūrė kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas. Knygoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas ir bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose.

Mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė

Straipsnių rinkinyje teoriniu ir praktiniu požiūriu nagrinėjami aktualūs valstybinės istorijos politikos klausimai. Tyrimo pagrindas ir pradžios taškas – istorijos subjekto problema postmoderno ir pokomunistinės transformacijos tarpsniu. Atskleidžiamos šios problemos teorinės ir istorinės ištakos bei jos pobūdis ir mastas dabartiniu postmoderno ir pokomunistinės transformacijos tarpsniu. Parodoma, jog „dekonstravus“ istorijos subjektą prarandama istorinė „ataskaitos bendrija“. Tai, kad jos nėra, tampa didele kliūtimi vykdyti kryptingą ir nuoseklią valstybinę istorijos politiką. Atliktas empirinis mokyklose naudojamų istorijos mokomųjų priemonių turinio tyrimas atskleidžia, kokį poveikį turi tai, kad nėra tokios politikos, jaunosios kartos istorinės sąmonės ugdymui.

Knyga skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams, valstybinę istorijos politiką formuojantiems politikams ir pareigūnams, istorija ir istorinės atminties ugdymu besidominčiai visuomenei.

Straipsnių autoriai: Vytautas Radžvilas, Justinas Dementavičius, Alfonsas Eidintas, Alvydas Jokubaitis, Simona Merkinaitė, Bogdan Szlachta

Šioje studijoje analizuojama Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo 1994 m. sutarties genezė bei diskusija dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo, daugiau dėmesio skiriant parlamentinei iniciatyvai papildyti šį įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją. Nagrinėjama, kaip politinius sprendimus veikia istorinė atmintis ir kaip praeities vertinimai yra panaudojami politiniuose debatuose. Taigi  nagrinėjant minėtąjį atvejį knygoje taip pat atsakomą į klausimą, ar šiuolaikinei Lietuvos visuomenei rūpi politikos ir istorijos santykis.

Knygos autoriai: prof. Raimundas Lopata ir dr. Vladas Sirutavičius

TSPMI tyrėjai tęsia viešosios politikos ir valdymo tyrimų programos įgyvendinimą, tyrinėdami tokius klausimus kaip viešojo valdymo politizacija ar krizės įtaka valdymui.

2011 m. VU leidykla išleido dr. Vitalio Nakrošio ir dr. Žilvino Martinaičio redaguotą knygą "Lithuanian agencies and other public sector organisations: organisation, autonomy, control and performance".

Joje nagrinėjamas agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų steigimas, pertvarkymas, panaikinimas, taip pat veiklos autonomija, kontrolė ir veikla.

Dr. K. Verhoest nuomone, kolektyvinėje monografijoje, “naudojant išvystytą daugiateorinį analizės pagrindą, kiekybinę ir kokybinę metodiką, redaktoriams ir autoriams pavyko surasti gilių empirinių įžvalgų“, o dr. S. van Thiel nuomone, "knyga gali padėti praktikams tobulinti agentūrų politiką Lietuvoje ir kitose RVE šalyse“. G. Kazakevičius, buvęs „Saulėlydžio“ komisijos pirmininkas, apgailestavo, kad šios knygos nebuvo prieš porą metų, kai jis perėmė pirmininkavimą Saulėlydžio komisijai.

Nors gana greitai minėsime NATO narystės dešimtmetį, panašu, kad dar net nepradėjome įsisąmoninti, jog NATO nėra „jie“, „kiti“, kad sakydami „NATO pareikalavo“, „NATO nusprendė“, „NATO privertė“, tik kratomės atsakomybės ir vengiame sprendimų, nepripažindami, kad NATO yra mes ir mes kartu su kitais jos nariais svarstome, sprendžiame, raginame ir reikalaujame.

Ši knyga yra bandymas diskutuoti apie NATO ir Lietuvą joje „iš vidaus“, nesibaiminant besikeičiančios NATO, suvokiant, kad jos pasirinkimai priklauso ir nuo Lietuvos sprendimų bei indėlio, ir pripažįstant, kaip svarbu juos aiškinti ir argumentuoti ne tik besigaudantiems saugumo politikoje, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos saugumo ir užsienio politikos sprendimai.

Čia rasite 14 straipsnių, kuriuos parengė Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos praktikai ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto saugumo politikos ekspertai.

Knygos sudarytojai - doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė bei dr. Kęstutis Paulauskas.

Knygos turinį ir įvadą galite parsisiųsti.

Šioje knygoje nagrinėjamas dviejų tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių - saugumo ir tapatybės - koncepcijų ryšys. Autorius analizuoja saugumą ir tapatybę kaip "iš esmės ginčijamos" prigimties reiškinius, aptaria jų vietą tiek tradicinėse saugumo studijose, tiek naujų kritinių Paryžiaus, Kopenhagos ir Velso mokyklų teorijose. Knygoje pristatomas originalus analizės modelis, kuriame saugumas ir tapatybė yra konstitutyviais ryšiais susiję kintamieji, įgaunantys apčiuopiamą reikšmę tik konkrečių tarptautinių santykių subjektų tarpusavio sąveikoje. Knygoje plėtojama pagrindinė tezė, kad veikėjų saugumo ir tapatybės suvokimas vienas kito atžvilgiu nulemia jų tarpusavio santykių būklę - bendradarbiavimą, konfliktą, kaimynystę ir koegzistavimą. Autorius taiko šį teorinį modelį Lietuvos santykiams su JAV, Rusija ir Europos Sąjunga nagrinėti, siūlo naujų kritinių ir kartais provokuojančių įžvalgų apie Lietuvos valstybės ir visuomenės santykį bei Lietuvos užsienio politikos evoliuciją.

Knygos autorius - dr. Kęstutis Paulauskas.

Šio straipsnių rinkinio, kuris sudarytas remiantis seminare "Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje", įvykusiame 2009 m. gruodžio 11 d. VU TSPMI, perskaitytais pranešimais, leitmotyvas buvo siekis įvardyti ir aptarti naujo politinio veikimo galimybes, formas ar perspektyvas Lietuvoje. Taip pat pamatyti tikėtinus šių pokyčių rezultatus, apsvarstant šiuolaikinės politinės, socialinės, komunikacinės situacijos pranašumus ir trūkumus.

Knygos sudarytojas doc. dr. Lauras Bielinis.

Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Ji - apie pozityvų protą, kurį daug kas būtų linkęs tapatinti su moksliniu ir priešinti metafiziniam, apie pozityvistinę filosofiją, jos ir jos palikimo reikšmę. Knygoje nagrinėjama pozityvizmo raida nuo Davido Hume'o iki Rudolfo Carnapo, tos raidos vidiniai ir išoriniai veiksniai, tyrinėjamos skirtingos pozityvizmo formos ir aiškinami jo santykiai su kitomis filosofijos kryptimis, tiek palyginti artimomis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, analitinė filosofija, istorinė mokslo filosofijos mokykla, tiek ir tolimesnėmis, kaip kritinė teorija ir postmodernizmas. Joje ryškėja naujo, nestandartinio, pastarųjų trijų amžių filosofijos plėtros vaizdo kontūrai.

Knygoje analizuojama ne tik pozityvaus proto įtaka filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, literatūrai, dailei, architektūrai, politikai, religijai ir kasdieniam gyvenimui.
Pozityvizmas yra filosofijos kryptis, padariusi didžiausią poveikį specialiesiems mokslams. Knygoje daug dėmesio skiriama pozityvizmo įtakos socialiniams, taip pat ir politikos, mokslams analizei, nuodugniai nagrinėjamas pastaruosius kelis dešimtmečius juose vykstantis atkaklus metodologinis pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas.

Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

Studijos autorius prof. dr. Raimundas Lopata siekia atskleisti Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykį.

Studijoje bandoma atsakyti į klausimą kaip A. Brazauskas ir V. Landsbergis mato Lietuvą istorijoje bendriausiu požiūriu bei atskirais jos istorijos tarpsniais ir, kaip šie matymai atsispindi jų politinėje veikloje.