Uždaryti

Vakarų reakcija į Rusijos agresiją prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje: adekvati ar baili? [D. Jakniūnaitės komentaras]

Lietuva, Lenkija ir dar kelios Europos valstybės dėl agresyvių Rusijos veiksmų Kerčės sąsiauryje siūlo išplėsti sankcijas Maskvai – kitos ES šalys, regis, nemano, kad reikėtų imtis ryžtingesnių sprendimų dėl tokios eskalacijos. Kas tai – politinės valios trūkumas ar suvokimas, kad atsakomieji veiksmai tik dar labiau įkaitintų situaciją?

Rusijos veiksmai, kai sekmadienį buvo apšaudyti ir užimti trys į Kerčės sąsiaurį įplaukę Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, – pirmasis atvejis nuo pat 2014-ųjų, kai Maskva atvirai pripažino apšaudžiusi ukrainiečių karinius objektus. Tiesa, Krymo aneksiją Vladimiras Putinas pripažino, bet ne jai vykstant, o gerokai po fakto. Kad rusų kariai dalyvauja rusenančiame konflikte Rytų Ukrainoje, Kremlius iki šiol neigia. Tad ar svarbu, kad sekmadienio apšaudymas pripažįstamas? Nors Rusija tradiciškai kartoja melus apie šalies teritorinių vandenų gynybą ir provokacijas, eskalacija – atrodo, kad į ukrainiečių laivus šaudyta net iš orlaivių – rimta. O Vakarų reakcija?

Lietuvoje ir ne tik mėgstama šaipytis iš pranešimų apie „gilų susirūpinimą“, tačiau tokia retorika visiškai įprasta diplomatijoje – svarbiau tai, kas tokius žodžius lydi. 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą ir kiek vėliau įplieskė karą Donbase, Europos Sąjungos ir JAV susirūpinimą palydėjo Maskvos veiksmų pasmerkimas ir ekonominės sankcijos, kurios vėliau vis buvo plečiamos. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama nelaukė „referendumo“ Kryme ir įspėjo Rusiją nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus, o jau po aneksijos inicijavo Rusijos pašalinimą iš Didžiojo aštuoneto valstybių grupės ir ėmė skelbti sankcijas. Prisijungė ir Europos Sąjunga.

Nors Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pašaipiai pareiškė, kad „sankcijos jau seniai mūsų nebejaudina“, suvaržymai veikia. „Bloomberg Economics“ studija neseniai parodė, kad Rusijos ekonomika dėl sankcijų per ketverius metus neteko maždaug 10 proc. prieaugio, o įtakingas ekonomistas Aleksejus Kudrinas niūriai kalba apie užsitęsusią stagnaciją, pastarąjį kartą matytą tik pokariu. Vis dėlto iš ES valstybių tik Lietuva, Lenkija, taip pat Estija, Austrija, Vokietija po įvykių sekmadienį prabilo apie galimą sankcijų Rusijai išplėtimą – kitos narės, visų pirma didžiosios šalys, regis, nusiteikusios apsiriboti retorine parama Ukrainai. Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius paragino ES įvesti papildomas sankcijas Rusijai – Juodosios jūros laivyno vadovybei ir operaciją Kerčės sąsiauryje vykdžiusiems kariams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vėl prabilo apie Rusijos vykdomą karą. Bet JAV ir Jungtinė Karalystė sekmadienį neskubėjo skelbti pranešimų, smerkiančių Rusijos veiksmus – svarstoma, kad galbūt buvo svarstomos ryžtingesnės priemonės, bet galiausiai apsistota ties tokiu retoriniu kepštelėjimu. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas reagavo taip, kaip tikriausiai ir buvo galima tikėtis – aptakiai bei nepaminėdamas Rusijos: „Mums nepatinka tai, kas vyksta, bet kokiu atveju. Mums nepatinka tai, kas vyksta. Žinau, kad Europa tai sprendžia. Mes visi kartu tai sprendžiame.“

Negana to, 15min šaltinių teigimu, Vokietija, šiaip nuosekliai skelbianti paramą Ukrainai, šį kartą apskritai nusiteikusi labai atsargiai ir „torpeduoja reikalą“. Tiesa, apie galimas naujas sankcijas antradienį po susitikimo su būtent Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu užsiminė ir jo kolegė Austrijoje Karin Kneissl. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė 15min teigė, kad Vakarai elgiasi realistiškai ir galbūt net įvertino galimybę, jog Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš tiesų karinį įvykį siekia išnaudoti politiniais tikslais. Tuo tarpu Vilniaus politikos analizės instituto politikos vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius Vakaruose įžvelgia „politinės valios stygių“ – esą į Rusijos veiksmus būtina reaguoti drąsiau. Ir ne tik sankcijomis.

<…>

Vis dėlto D.Jakniūnaitė atkreipia dėmesį, kad Vakarų pasaulio reagavimas į įvykius prie Krymo buvo „pakankamai greitas ir ryžtingas“ – visų pirma iš ES ir NATO atstovų. Jos manymu, tai rodo, kad įvertinti grėsmes ir pareikšti paramą Ukrainai išmokta. „Aišku, aš tikrai nesutinku, kad per 24 valandas galima priimti aiškius sprendimus dėl sankcijų nesupratus, kas toliau vyks. Taip būti negali. Ir pulti Vakarus dėl to, kad jie nieko nedaro, yra nesąžininga. Procesai taip nevyksta“, – sakė ekspertė.

Anot D.Jakniūnaitės, sekmadienio incidentas, kai Rusija ne tik perėmė, bet ir apšaudė Ukrainos karo laivus, „nėra tokio masto, dėl kurio Vakarams reiktų imtis dar radikalesnių priemonių nei dabar“. „Dabar laukti radikalesnių veiksmų, tarkime, sankcijų, nereikėtų. Pavyzdžiui, Vokietijos nenoras dar labiau pasunkinti situacijos yra akivaizdus.

O Lietuva ir Lenkija gali sau leisti būti kategoriškos, nes šios šalys nėra tos, kurios priima sprendimus ES“, – pastebėjo analitikė. Gali būti, kad Vakarų pareigūnai reaguodami įvertino, jog susidūrimo prie Kerčės poveikis bus ribotas, ir su kategoriškais komentarais nepersistengė. Be to, svarbu, kad daugelis svarbiausių šalių vadovų prieš skelbdami pranešimus telefonu bendravo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Jie tikrai jau žinojo apie Kijeve dar sekmadienį suskambusius pasiūlymus įvesti karo padėtį Ukrainoje. Kitą dieną taip ir atsitiko – P.Porošenkos planą palaimino Aukščiausioji Rada, ir dabar nuo trečiadienio karo padėtis galios mažiausiai mėnesį. P.Porošenka kitų metų kovą sieks būti perrinktas prezidentu, bet yra siaubingai nepopuliarus. Todėl Kijeve pasigirdo kritikos – esą prezidentas siekia nukelti rinkimus ir kažką iš to išlošti. Tokius svarstymus neabejotinai girdi ir vakariečiai. Ar negalėjo būti nuspręsta, kad į politinius žaidimus stačia galva šokama nebus? Gal iš ukrainiečių nebuvo išgirsta kažkas tokio, kas tilptų į veiksmų, vertų sankcijų, apibrėžimą?

„Sutikčiau su tokia interpretacija. Porošenka pirmadienį visuomenei rodė popierius ir teigė, kad turi iš žvalgybos informacijos apie planuojamą didelį puolimą. Bet jei tie duomenys būtų rimti, Vakarų reakcija tikrai būtų kitokia. Porošenka turėjo reaguoti į sekmadienio agresiją, ir reaguoti griežtai. Bet labai akivaizdus situacijos įtraukimas į politiką Vakarams turėjo palikti nemalonų skonį. Reaguoti reikia, ir reakcija, manau, buvo tvarkinga ir greita. Tačiau ukrainiečiai įžengia į rinkiminį sezoną ir pešis kaip reikalas. Manau, kad kitos šalys nenorės kištis į artėjančią išties didžiulę kovą dėl valdžios“, – 15min tvirtino D.Jakniūnaitė.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.