Uždaryti
VU TSPMI / Vyto Nevieros nuotrauka

Sauliaus Skvernelio raginimo atkurti santykius su Rusija nepateisina nei buvę premjerai, nei ekspertai [R. Vilpišausko ir R. Lopatos komentarai]

Premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymas apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija sukėlė nemenką šurmulį ir privertė užduoti esminį klausimą: ar vienas aukščiausių Lietuvos vadovų nori keisti šalies užsienio politikos kryptį?

„Esame unikali ES valstybė, neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S.Skvernelis. Vėliau jis patikslino turėjęs galvoje politinius kontaktus.

Šis pasisakymas nebuvo derintas nei su prezidentūra, nei su užsienio reikalų ministerija. Tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek ministras Linas Linkevičius reagavo pabrėždami, kad jokių prielaidų politinio bendradarbiavimo atkūrimui nėra.

Ketvirtadienį premjeras prabilo apie tai, kad tam tikrus energetikos ir žemės ūkio klausimus galėtų spręsti savo veiklą atkūrusi Lietuvos-Rusijos Tarpvyriausybinė komisija. Tiesa, konkrečių klausimų, kuriuos dvišalė komisija spręstų geriau nei Europos Sąjungos lygmeniu, S.Skverneliui įvardinti nepavyko.

Paskutinis tokios Tarpvyriausybinės komisijos susitikimas įvyko 2011 metais. Po metų Rusijos pusė tokio susitikimo atsisakė, motyvuodama tuo, kad Lietuvoje vyksta rinkimai. Dar po metų, 2013-aisiais, susitikimas buvo atšauktas, Rusijai pateikus absurdiškus reikalavimus.

Tuomet Rusijos pusė deryboms pasiūlė Kaliningrado tranzito klausimą, reikalaudama, kad pasienyje nebūtų tikrinami rusiški traukiniai. Įtariama, kad dalis jų į Kaliningrado sritį gabeno karius ir karinę techniką.

Taip pat Maskva Lietuvos reikalavo atsisakyti strategiškai svarbių energetinės politikos žingsnių, susijusių su vadinamuoju Trečiuoju energetikos paketu ir LNG suskystintųjų dujų terminalu. Buvo bandoma užkirsti kelią energetinės nepriklausomybės galimybei.

Po to sekusi Krymo aneksija ir Rusijos pradėtas karas Rytų Ukrainoje santykius galutinai įšaldė, o Lietuvos ekonominių ir energetinių klausimų sprendimą perkėlė į sankcijas Rusijai pritaikiusios Europos Sąjungos ir Europos Komisijos lygmenį.

Tokie premjero žodžiai apie santykių atgaivinimą sunkiai suprantami tiek buvusiems šalies premjerams, tiek ekspertams, mačiusiems komisijos veiklą ir skeptiškai vertinantiems Rusijos požiūrį į geranoriškus gestus.

Algirdas Butkevičius: „Tokios komisijos darbas būtų nekonstruktyvus“

Buvęs socialdemokratų premjeras, o dabar socialdemokratų darbo frakcijos Seime narys Algirdas Butkevičius teigė, kad šiuo metu tokios komisijos atkūrimas nebūtų naudingas žingsnis.

„Tokios komisijos darbas būtų nekonstruktyvus, žinant jų išankstinį nusistatymą Lietuvos atžvilgiu“, – teigė jis. „2013 metais, kai buvo iškeltas šitas klausimas (red. – tarpvyriausybinės komisijos susitikimo), tai jis nebuvo įgyvendintas dėl bylinėjimosi su „Gazprom“ kompanija.

Iš Rusijos pusės daugiausia buvo keliami reikalavimai, kad vos ne atsiimti visas pretenzijas dėl „Gazprom“. Tai kokia galėjo būti konstruktyvi diskusija kitais klausimais, jei toks prioritetas buvo jų numatytas? Nutraukti bylas, o tada gal jie pradėtų kalbėti“, – pasakojo A.Butkevičius.

Jis pažymėjo, kad kai kurie konkretūs klausimai išties buvo sprendžiami, bet dar iki embargo įvedimo lietuviškiems maisto produktams iš Rusijos pusės.

„Jei atsimenat, tai buvo traktuojama, kad dėl tam tikrų veterinarių pažeidimų iš Lietuvos pusės, mūsų produktams, maisto ir pieno, eksportas buvo sustabdytas. Tada mes buvom pasiekę teigiamą rezultatą, bet tuose pokalbiuose buvo pabrėžta, kad tik todėl, kad buvo priimtas politinis sprendimas iš Rusijos prezidento Putino. Tol, kol jis vėl nepasakė, kad galima eksportuoti, čia dar iki 2014-ųjų metų, tol niekas kitas Rusijoje sprendimo teisės neturėjo“, – sakė A.Butkevičius.

„Nenoriu vardinti pavardžių, bet važiavo ir buvęs ambasadorius Antanas Vinkus, ir pieno pramonės atstovai, bet po to man, kaip premjerui, buvo pažymėta, kad priimtas politinis sprendimas ir jūs žinot, kas jį priėmė. Kol jis jo neatšauks, tol niekas negalės priimti kitų sprendimų šiuo klausimu“, – apie Vladimiro Putino paskutinį žodį Rusijos politiniuose klausimuose užsiminė jis.

Buvęs premjeras nedrįso spekuliuoti, kas motyvavo S.Skvernelį padaryti tokį pareiškimą ir toliau jį ginti viešojoje erdvėje.

„Nežinau, žinokit. Čia reikėtų jo klausti. Tik jis galėtų atsakyti į šį klausimą“, – pabrėžė A.Butkevičius.

Andrius Kubilius: „Gal premjeras yra gavęs kvietimą sudalyvauti rungtynėse Rusijoje?“

Buvęs konservatorių lyderis ir šalies premjeras premjeras Andrius Kubilius stebėjosi, kad dabartinis premjeras nesugeba įvardinti, kokius klausimus jis nori spręsti.

„Man kartais atrodo, kad jis nesupranta kai kurių esminių dalykų. Pavyzdžiui, jis sako, kad reikėtų su Kremliumi kalbėti dėl embargo maisto produktams. Tai aš kiek suprantu, Rusija taiko embargą visoms šalims, kurios yra pritarę sankcijų politikai. Tai ką premjeras čia įsivaizduoja, Lietuva galėtų atskirai tartis?“, – retoriškai klausė šiuo metu Seimo nariu esantis A.Kubilius.

„Dabar nėra tokių klausimų, kuriuose Lietuva turėtų veržtis į priekį ir dėl kažko su Putinu tartis. Ar dėl tų pačių maisto produktų embargo, ar dėl kitų klausimų, Rusijos atsakymas bus aiškus – nepritarkit sankcijoms ir mes panaikinsim tą embargą“, – teigė jis.

Jo teigimu, nepasakius, ko tiksliai siekiama, yra beprasmiška kalbėti apie Tarpvyriausybinės komisijos atkūrimą ir naujus kontaktus.

„Man atrodo, kad priežastys yra kiek kitos tokio premjero kalbėjimo. Kartais atrodo, kad leptelėjo neatsargiai ir dabar, vietoj to, kad pasakytų, jog suklydo kalbėdamas, jis toliau tęsia savo aiškinimus. Kuo toliau aiškina, tuo keisčiau ir juokingiau atrodo tie jo aiškinimai. Arba yra kokia nors labai praktinė priežastis, ką esu ir feisbuke rašęs… Premjeras pabrėžia, kad 2018-ieji yra kažkuo ypatingi kontaktams su Rusija. Tai 2018-aisiais Rusijoje yra pasaulio futbolo čempionatas. Gal premjeras yra gavęs kvietimą sudalyvauti rungtynėse Rusijoje ar toje pačioje Kaliningrado srityje?“, – svarstė A.Kubilius.

Buvusio premjero manymu, Tarpvyriausybinės komisijos veikla jo vadovavimo metu buvo skirta Kaliningrado tranzito klausimams ir joje daugiausiai veikė tuometinis susisiekimo ministras, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis.

„Tuo metu mes, neklausdami kažkokio Kremliaus sutikimo, tyliai ramiai vykdėm radikalią energetikos reformą, kurią jie bandė visaip torpeduoti ir stabdyti“, – prisiminė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad dabartinė premjero pozicija yra žalinga Lietuvos įvaizdžiui, mat mes nesugebame paaiškinti, ko norime ir sau, ir partneriams.

„Vakarykštis premjero pareiškimas irgi savotiškai keistas. Premjeras išdėstė savo nuostatas. Matyt, kažkas jam padėjo jas surašyti. Trys ketvirtadaliai teksto lyg ir tvarkoje, kur jis kalba, kad ir už sankcijas Rusijai, ir prieš Ukrainos žemių okupaciją, bet vienintelis ten nuskambėjęs motyvas, kodėl vertėtų ten veržtis ir susitikti su kažkuo Kremliuje toks savotiškas – aiškinama, kad reikia tiesiai, dvišaliame pokalbyje, žiūrint akis į akį išsakyti visą kritiką Rusijos valdžiai“, – sakė A.Kubilius, pridurdamas, kad tokie paaiškinimai atrodo visiškai nesolidžiai.

Ramūnas Vilpišauskas: „Tai vidaus politikos žaidimas“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad prekybos klausimai, apie kurių sprendimą kalba S.Skvernelis, yra Europos Sąjungos kompetencijos reikalai ir viena Lietuva dvišaliame formate tokių klausimų neišspręs.

„Kas dar, be prekybos klausimų, šiuo metu galėtų būti darbotvarkėje, man neateina į galvą. Bent jau tokių, kuriuos galėtume spręsti tarpvyriausybinių lygiu, nejudindami tokių sričių, kurios koreguotų Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu“, – teigė jis.

R.Vilpišauskas išsakė nuomonę, kad šis ir vėlesni premjero pasisakymai Rusijos klausimu yra vidaus politikos žaidimas.

„Nuo pat pirmojo jo pasisakymo sekmadienį labiausiai tikėtinas aiškinimas atrodė susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais, jo noru intensyvinti savo kampaniją, didinti matomumą“, – kalbėjo profesorius.

„Tikimasi, kad toks dviprasmiškas pasisakymas gali patikti tiems rinkėjams, kurie palaikytų labiau pragmatinę politiką Rusijos atžvilgiu“, – pridūrė VU TSPMI direktorius.
R.Vilpišauskas, kaip ir kiti kalbinti pašnekovai, teigė, kad sunku suprasti, ką strategiškai naujo, kokius sprendinius siūlo S.Skvernelis.

„Abejoju, ar jis rimtai siūlytų koreguoti sankcijų politiką, nes tai tikrai reikštų prieštaravimą ne tik Lietuvos oficialiai pozicijai, bet ir tam, ką jis pats kalba. O Europos Sąjungos vadovai, girdėdami tokią aptakią poziciją, tikriausiai supranta, kas yra vidaus politika ir kada politikai šneka dėl vidaus politikos poreikio, o kada rimtai norima peržiūrėti nacionalinę poziciją“, – svarstė ekspertas, pabrėždamas, kad daugelyje šalių politikai elgiasi panašiai ir tai susiję su rinkimų laikotarpiu.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos iniciatyvą po tokio Lietuvos premjero pasisakymo R.Vilpišauskas teigė, kad tokių bandymų atverti duris buvo daug, tačiau jie baigdavosi tuo, kad durys ir vėl triukšmingai užsitrenkdavo.

„Kažkada ir prezidentė Dalia Grybauskaitė rodė panašius mėginimus“, – priminė jis. „Labai dažnai Rusijos vadovams naudinga tai, kad vyksta tokios diskusijos, yra neaiškumų, aštrėja susipriešinimas šalies viduje, tada atsiranda galimybių ir įvairioms manipuliacijoms“, – pridūrė politologas.

Raimundas Lopata: „Tai rodo valstybės nebrandumą“

Politologas Raimundas Lopata teigė, kad toks S.Skvernelio kalbėjimas daugiausia kenkia Lietuvai, nes ir vėl sudaromas mūsų, kaip besimėtančios, tvirtos pozicijos neturinčios valstybės įvaizdis.

„Čia yra du klausimai. Pirma, ką galėtų tokia Tarpvyriausybinė komisija spręsti? Mes turėjom tokią komisiją ir tam tikrais periodais ji veikė sėkmingai, turint galvoje mūsų santykius su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Karaliaučiumi“, – sakė R.Lopata.

„Bet čia vienas klausimas, kuris atsakomas iš techninės pusės. Bet yra daug įdomesnis, platesnis kontekstas. Eilinį kartą Lietuva tokiais pareiškimais rodo, kad nebežino, kokią užsienio politiką vykdo“, – konstatavo politologas.

Jo teigimu, tokio pasimetimo pavyzdys buvo ir balsavimas Jungtinėse Tautose dėl Jeruzalės statuso pripažinimo, kai Lietuva balsavo prieš Izraelio ir naujosios JAV administracijos interesus.

„Pasiuntėm savo sąjungininkę tolyn. Dabar, tame pačiame kontekste, kai pasiuntėme Ameriką, aiškiname, kad atsigręšim į Rusiją. Tai kaip gali mūsų partneriai suprasti, kas čia vyksta?“, – retoriškai klausė R.Lopata. „Tai rimti reikalai, liečiantys mūsų geopolitinę orientaciją, užsienio politikos žingsnius. Negali savaitės eigoje keistis tokie dalykai“, – pridūrė jis.

„Mūsų mechanizmas neveikia. Tai rodo valstybės nebrandumą“, – kalbėjo politologas, nekomentuodamas asmeninės S.Skvernelio atsakomybės dėl šių veiksmų.

Paklaustas, ar toks Lietuvos aukščiausių pareigūnų nesusikalbėjimas suteikia pranašumą Rusijai, R.Lopata teigė įsivaizduojąs, kad V.Putinui tai turėtų sukelti šypseną.

„Įsivaizduoju Rusijos prezidentą, ypač jo tas mimikas, kurias rodo konferencijų metu – ta kreiva, ironiška šypsenėlė“, – kalbėdamas apie Maskvos reakciją į S.Skvernelio pasisakymą, apibendrino jis.

 

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autorių nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.