Uždaryti

Politologų išvados apie JAV po prezidentų susitikimo: griūva patikimos partnerės įvaizdis. K. Girniaus ir M. Šešelgytės komentarai

Lietuvos analitikai sako, kad Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo padarinius dar pamatysime vėliau. Ir nors D. Trumpas neišsižadėjo pratybų Baltijos šalyse, nepripažino Krymo aneksijos, didžiausia grėsmė – griūvantis Amerikos, kaip patikimos ir prognozuojamos partnerės, įvaizdis. Ir gali ateiti laikas, kai Baltijos šalims teks rinktis tarp Europos ir Jungtinių Valstijų.

Anot kai kurių ekspertų, D. Trumpas darkart parodė, kad jo tarptautinė politika neprognozuojama, nukreipta į šou darymą.

„Parodė, kad jam lengviau bendrauti su autokratiniais lyderiais nei su demokratiniais. Jis nevertina partnerysčių, aljansų ir yra linkęs juos aukoti. Atsiskleidė tas naivumas, tikėjimasis, kad gali kažką pakeisti, kai nė vienam JAV prezidentui nepavyko pakeisti Rusijos prezidento nusistatymo“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė.

VU TSPMI docento dr. Kęstučio Girniaus teigimu, D. Trumpas pataikavo V. Putinui.

„Jam Amerikoje tai kainuos skaudžiai, nes Amerikoje du dalykai šventi: kad Amerikos demokratija brangi, į ją negalima kištis, antras dalykas – Amerika vykdo nepriekaištingą užsienio politiką. Čia jo eilinis, ne eilinis, o ypatingas nusišnekėjimas, nors jis yra nusišnekėjimų meistras“, – teigia politologas.

Analitikai pabrėžia, kad abu lyderiai darė šou, tik V. Putino buvo sėkmingesnis. Jis Helsinkyje apsuko aplink pirštą D. Trumpą ir rusams pasiuntė žinią, kad Maskva grįžta į tarptautinę areną, kad sankcijų už Krymo okupaciją, už karą Ukrainos rytuose, Kremlius nenusipelnė.

K. Girnius pažymi, kad V. Putinas buvo geriau pasiruošęs susitikimui.

„Jis jokių nuolaidų nedarė, neprisiėmė atsakomybės, o D. Trumpas nepasiruošęs, labai plačiai kalbėjo ir faktiškai priėmė kiekvieną V. Putino teiginį už šventą reikalą. Net Rusijoje jo uosliausi rėmėjai supranta, kad jis kartais tirština spalvas. Net ir savo svajonėse neįsivaizdavo, kad D. Trumpas taip kalbės, taip atvirai palaikys Rusiją“, – sako K. Girnius.

Lietuvos analitikai sako, kad konkrečių neigiamų padarinių Lietuva išvengė. Bent jau viešai D. Trumpas neišsižadėjo pratybų Baltijos šalyse, nepripažino Krymo aneksijos. Tačiau ir nepasmerkė bei nepareikalavo Maskvos laikytis tarptautinės teisės. M. Šešelgytės teigimu, susitikimo padarinius pasaulis pajus vėliau. Ir jie gali būti labai pavojingi.

„Problema, kad esame priklausomi nuo tarptautinės sistemos stabilumo. Ir tai, ką mes matėme vakar, kuria dar didesnį nestabilumą ir matome, kad JAV rolę keičia apskritai. Mes matome, kad tie mūsų partneriai, kuriais mes pasikliovėme ir šventai tikėjome, kad mūsų saugumas yra JAV buvimas čia – ta prielaida nebėra tokia tvirta. Tas mūsų tikėjimas gali susvyruoti, viskas gali pasikeisti“, – sako M. Šešelgytė.

Būtent tas pasirinkimas gali būti skaudžiausias Baltijos šalims. Vokietija jau prakalbo apie Europinę strategiją, kaip suvaldyti D. Trumpo politikos padarinius.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.